Palėkiškis žiobrių karalius: „Žuvis mus užaugino“

Straipsnis  2 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ar žinote, kad Jurbarko kraštas turi savo karalių? Ne paprastą, o Žiobrių, kuriuo tampa tas, kuris kepa skaniausius žiobrius. Ir toks karalius renkamas kasmet ypatingoje šventėje, kuri vyksta Jurbarke, Nemuno ir Mituvos upių santakoje. Miesto ir verslo dienų šventės metu gegužės pradžioje šurmuliavo jau penktosios Žiobrinės, kurias tradiciškai organizuoja turizmo klasteris „Panemunių turai“. Žiobrinės – tradicinė, tautiniu paveldu pripažinta panemunės žvejų šventė, kurioje vienintelį kartą metuose galima paragauti specialiu būdu iškeptų ir jau egzotika tapusių žiobrių. Tos šventės metu ir buvo paskelbtas Žiobrių karalius, kuriuo tapo palėkiškis Valteris Povilaitis. 

„Mūsų laikas“ tik ką žvejų karaliumi paskelbtą V. Povilaitį ir pasikalbino, o jis savo receptu, kaip žiobrius paruošti ir kaip kepti su „Mūsų laiko“ skaitytojais pasidalino. Pajuokavus, kad dabar visi paskaitę jo receptą, galės išsikepti, Valteris tik nusišypso. „Jei tik turi noro, gali kepti“, – sako jis. Valteris pasakoja, kad žiobrį paruošti ir išsikepti paprasta. „Daug pastangų nereikia. Nuskusti, turėti druskos, malkų ir degtukų“, – sako jis.

Kaip paruošti? Išimti pažiaunes, tulžį, būtinai palikti su pūsle viduje, pieniais ar ikrais, ištraukti išeinamąją žarnelę. Tada jau nuskuti, padruskuoji ir kepi ant iešmo. Iešmą per burną smeigi pagal nugarkaulį – jauti pirštais kaip šis eina iki pat uodegos. Ir kepti vartant keturis kartus – šonai, pilvas ir nugara. Iešmas turi būtinai būti iš karklo. Jokiais būdais iš spygliuočio medžio. Pats karklas priduoda žuviai skonio ir neišskiria dervų.

Kaip jis pasakojo, žiobrius šiame krašte kepa nuo senų senovės, kai žvejai rudenį ar ankstyvą pavasarį pasigaudavo žiobrių, kuomet jie būdavo riebūs. Beje, šiais metais Žiobrių karalių pasveikino ir europarlamentaras Liudas Mažylis, užsukęs į Žiobrines iš Pagėgių. Užkalbintas „Mūsų laiko“ pasigyrė savo giminystės ryšiais su Jurbarku. Pranas Bliūdžius, nuo kurio tiltas per Mituvą gavo Bliūdžiaus vardą, pasirodo, buvo profesoriaus L. Mažylio močiutės brolis.

Šiųmetinėse Žiobrinėse Jurbarke buvo galima pamatyti ir kitų ypatingų svečių. Lankoje buvo galima nusifotografuoti su Prezidentu Antanu Smetona, kuris oriai vaikštinėjo su pirmąja ponia. Prezidentą ir pirmąją ponią įsikūnijo Jurbarko K. Glinskio teatro aktoriai.

Pasirodo, Jurbarke iki šiol minima Kalnėnų kaime prieš karą gyvenusi Onutė Mykolaitytė, 1936 metais žiobrius kepusi pačiam Antanui Smetonai. Prisimenant šį faktą, ir šiųmetinėse Žiobrinėse oriai vaikščiojo Prezidentą su pirmąją šalies ponia lydėjusi svita.

Priminsime, kad Žiobrinės būdingos tik panemunės žvejų gyvenvietėms. Jos buvo rengiamos nuo Seredžiaus iki Palėkių, abiejuose Nemuno krantuose. Žiobris, taip pat, kaip ir lašiša bei šlakys, yra priskiriamas praeivių žuvų grupei, nes iš jūros ir Kuršių marių migruoja neršti į upes – Miniją, Jūrą, Dubysą. Nerštui pasirinkę žvirgždėtą, kietą dugną, todėl daugiausia jų sugaunama nuo Skirsnemunės iki Palėkių. Antroje vasaros pusėje žiobriai grįžta į Nemuno žemupį, Kuršių mares.

Žiobrinės būdavo rengiamos ne tik anksti pavasarį, prieš neršiant žiobriams, bet ir rudeniop, žiobriams atsiganius.

Per parą pagaudavo iki 250 kg žiobrių

Pats Valteris Povilaitis senoviniu būdu, ant karklo vytelių pamautus žiobrius kepa ne tik per tokias šventes, bet ir savo sodyboje Palėkiuose, kai susirenka vaikai, giminės, klasiokai. Jis pats žiobrius kepti mokėsi iš savo tėčio, kuris buvo žvejys, kaip ir jo paties tėtis, Valterio senelis.

Visas kaimas buvo žvejų. „Palėkiuose gyvena Povilaičiai, Liokaičiai ir Utupai – visi jie anksčiau buvo žvejai. Visi šiame kaime žvejai gyveno. Vienintelis ne žvejas buvo arklininkas ir eigulys, o visi kiti gyventojai užsiimdavo žvejyba“, – pasakojo Valteris.

Žvejodavo Nemune, Kuršių mariose, prie Rusnės. Tai, kas dabar atrodo egzotika, anksčiau buvo natūralu ir kasdieniška. Žmonės iš to pragyveno. „Juk žuvis mus užaugino“, – sakė V. Povilaitis, išsaugojęs kvitus, kuriuose ir užfiksuota, kiek ir kokių žuvų jis pagavęs. Pasirodo, buvo laikas, kai viena valtis per parą į artelę priduodavo apie 200–250 kg žiobrių. Valteris šypsosi, kad kiti netiki, kad tiek galėjo pagauti. Patiki, kai kvitą parodo. Tokiuose kvituose pavardės užrašytos – kokie žvejai kiek pagavo. Rudenį vėgėlių gaudydavo po 500–700 kg.

Pokalbio klausęs jurbarkietis Alvydas Stalgys taip pat prisiminė, kokias įspūdingas žuvis žvejai iš Nemuno traukdavo. Iki šiol prisimena tikrą istoriją, kad Nemune ties Greičiais buvo pagautas įspūdingas eršketas. Toks didelis, kad vyrai šiaip ne taip įrito į vežimą ir parvežė. Ir pačiam Alvydui tai papasakojo toks Burba, kuris tą eršketą ir vežė. Ir Valteris apie tokį laimikį girdėjęs. Sako, tas eršketas svėrė daugiau nei 70 kg.

Žvejų kaimas

Pats metas priminti ir apie ypatingą Palėkių kaimą. Šis kaimas yra Jurbarkų seniūnijoje, 3 km į rytus nuo Smalininkų. Kaime telkšo Palėkių ežeras. Šiame kaime beveik visi vyrai pragyvenimui užsidirbdavo iš Nemune sugaunamos žuvies. Iki Antrojo pasaulinio karo pagal valtis buvo galima suskaičiuoti Nemuno žvejus, nes visi turėjo bent po vieną. Palyginimui, netoli esančiame Greičių kaime buvo 3–4 valtys, o štai Palėkiuose – 24. Kaimas ypatingas ir savo gamta – visi namai išsidėstę ant aukštokų smėlio kalvų, apačioje teka kadaise gana platus buvęs Nemunas, jo lankose – nemažas Palėkių ežeras.

Šio kaimo istorija – savita. Kaip „Mūsų laikui“ jau anksčiau yra pasakoję Palėkių kaimo gyventojai, žvejų gyvenimas buvo išties nelengvas. Palėkių žvejai po Antrojo pasaulinio karo priklausė Rusnės žvejų artelei ir žvejodavo daugiausia Nemuno žemupyje. Išvažiuodavo vyrai iš namų kelioms savaitėms ar net mėnesiams. Žvejų darbas ypatingas tuo, kad bet kokiomis sąlygomis dirbama ant vandens. Kartais ir šventes tekdavo švęsti prie Nemuno, nes per Velykas ėjo stintos, o per Kalėdas – vėgėlės. Žvejams niekas specialios aprangos nei apavo neduodavo. Iš pradžių vyrai gyvendavo palapinėse, tik daug vėliau davė vagonus. Žvejodavo šaltą rudenį, iki pat Kalėdų, kai vėgėlės eina. Jas žvejojo tik naktį, o stintas – tik dieną. Apsirėdydavo, ką turėdavo. Užsigrūdinę buvo.

Kaip žiobriai traukia turistus

V. Povilaičio mokinys gidas R. Vainikonis, kuris žiobrių kepimą pavertė patraukliu turistiniu produktu – organizuoja populiarias edukacines programas.

V. Povilaitis turi ir savo mokinių. Vienas jų – jurbarkietis Ričardas Vainikonis, gidas ir kasterio „Panemunių turai“ narys, nuolatinis Žiobrinių dalyvis. Ričardui įdomu viskas, kas susiję su Jurbarko kraštu, todėl susibėgę į klasterį ir nusprendė atgaivinti seną Jurbarko krašto tradiciją – Jurbarko žiobrines. Ir tai padarė su minėto Valterio Povilaičio pagalba. „Jis ir buvo mano mokytojas, perdavė visas žiobrio kepimo subtilybes“, – pasakojo Ričardas, kuris savo žinias pavertė patrauklia turistams pramoga. R. Vainikonis organizuoja edukacines programas „Ant laužo keptas žiobris“. Vyras patikino, kad užsakymų netrūksta – tokias edukacijas jis nuo gegužės vidurio vykdo kiekvieną savaitę. Užsakymų gavęs ir susidėliojęs jau į priekį. Turi sutartį su Panemunių regioniniu parku, kur atlieka žiobrio kepimo edukacijas. Taip pat kepa V. Grybo muziejaus teritorijoje ir, žinoma, pas klasterio narius, Medaus slėnyje, „Jurodyje“ ir kt.  nuo gegužės vidurio  vyko kiekvieną savaitę.  Su žiobrių kepimo subtilybėmis nori susipažinti darbo kolektyvai, šią paslaugą užsako ir giminės per šventes, bendraminčių klubai.

Projektas: Gyvenimas prie Nemuno: upeivystė ir unikalios panemunės kultūros tradicijos

Straipsnis laikraštyje spausdintas birželio 14 d. Nr. 24.

Be redakcijos sutikimo, draudžiame publikuoti nuotraukas ir straipsnį.

Straipsnis  2 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Žinomas menininkas Arvydas Ališanka su sūnumi Edvardu prie savo kūrinio, sumontuoto iš šimtamečio ąžuolo šakų.

Nepaprasta skulptūrų istorija, arba kodėl į V. Grybo muziejų renkasi... pegasai  0

(Iš kairės) Renginio moderatorius Lukas Bakšys, renginio sumanytoja bibliotekininkė Rytė Galbuogienė, profesorius Liudas Mažylis, viešosios bibliotekos direktorė Rasida Kalinauskienė bei Aldona Mažylienė.

Valstybės dieną pasitinkant. Biblioteka prie kultūros pusryčių stalo pakvietė profesorių Liudą Mažylį  0

Prieš 80 metų kilęs gaisras sunaikino Jurbarko senamiestį, bet ne atsiminimus

Prieš 80 metų kilęs gaisras sunaikino Jurbarko senamiestį, bet ne atsiminimus  0

„Tautiška giesmė“ nuties vienybės tiltus

„Tautiška giesmė“ nuties vienybės tiltus  0

Išrinktos 2021 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Viena jų - Jurbarko rajone

Išrinktos 2021 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Viena jų - Jurbarko rajone  0

Raudonėje kuriasi naujas muziejus – MUMI

Raudonėje kuriasi naujas muziejus – MUMI  0

V. Grybo memorialinis muziejus atsisveikino su viena ypatinga skulptūra

V. Grybo memorialinis muziejus atsisveikino su viena ypatinga skulptūra  0

Asociatyvi

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minėdami...  0

Patvirtinta skulptoriaus Vinco Grybo metų minėjimo programa

Patvirtinta skulptoriaus Vinco Grybo metų minėjimo programa  0

Kas globoja bibliotekininkus?

Kas globoja bibliotekininkus?  0

Miesto gimtadienis, kurio Jurbarkas nešvęs

Miesto gimtadienis, kurio Jurbarkas nešvęs  0

Nepaprasta iniciatyva: su trispalvėmis į miestą patraukė su ypatinga misija

Nepaprasta iniciatyva: su trispalvėmis į miestą patraukė su ypatinga misija  0

Nacionalinio diktanto tekstas – įvertinkite, ar sudėtingas

Nacionalinio diktanto tekstas – įvertinkite, ar sudėtingas  0

Netikėtas svečias. Knygų mugėje dalyvaujančius eržvilkiškius aplankė Prezidentas Gitanas Nausėda

Netikėtas svečias. Knygų mugėje dalyvaujančius eržvilkiškius aplankė Prezidentas Gitanas Nausėda  2

Raudonės pilies kieme - Užgavėnių persirengėlių šėlsmas  (VIDEO)

Raudonės pilies kieme - Užgavėnių persirengėlių šėlsmas (VIDEO)  0

Paskelbtos geriausios 2019 -ųjų metų knygos

Paskelbtos geriausios 2019 -ųjų metų knygos  0

Lietuvą su Vasario 16-ąja sveikino ne tik darželinukai, bet uždainavo ir auklėtojos  (video)

Lietuvą su Vasario 16-ąja sveikino ne tik darželinukai, bet uždainavo ir auklėtojos (video)  0

Apie artėjančią šventę primena tik Jurbarko kultūros centro trispalvės verpstės

Skaitytoja klausia: kodėl miestai kaimynai puošiasi Vasario 16-ajai, o Jurbarkas – ne  2

Jurbarkas prisiminė Holokausto aukas ir pasmerkė genocidą (nuotraukos, video)

Jurbarkas prisiminė Holokausto aukas ir pasmerkė genocidą (nuotraukos, video)  1

Skaitomiausių knygų penketukai: jurbarkiečiams įdomiausios valdingų moterų istorijos

Skaitomiausių knygų penketukai: jurbarkiečiams įdomiausios valdingų moterų istorijos  1

Pristato naują knygą apie Lietuvos saugomas teritorijas

Pristato naują knygą apie Lietuvos saugomas teritorijas  0

Laisvės gynėjų diena Jurbarko krašte: su Atminimo laužais ir patriotinėmis dainomis (VIDEO)

Laisvės gynėjų diena Jurbarko krašte: su Atminimo laužais ir patriotinėmis dainomis (VIDEO)  0

Paskelbė, kuris Trijų karalių vardas yra šalyje populiariausias

Paskelbė, kuris Trijų karalių vardas yra šalyje populiariausias  6

Ką mėgo valgyti Lietuvos aukštuomenė bei žymūs rašytojai?

Ką mėgo valgyti Lietuvos aukštuomenė bei žymūs rašytojai?  0

Mūsų partneriai