NATO viršūnių susitikimo lyderių sutuoktiniai ir partneriai išgirdo ir apie Jurbarką

Praėjusią savaitę viso pasaulio dėmesį prikaustė NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – neeilinis įvykis, kai vienu metu į Lietuvą suvažiavo net keturiasdešimties pasaulio valstybių vadovai, iš jų 20 – su savo sutuoktiniais ar partneriais bei lydinčiais asmenimis. Tikėtina, kad kito tokio įvykio Lietuvoje greit nebus. Nepakartojamais vaizdais ir susitikimais džiaugėsi ne vienas Vilniuje tuomet buvęs Lietuvos gyventojas, socialiniuose tinkluose padaugėjo vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti valstybių vadovai, asmenukės su jais, oficialių asmenų kortežai. Daug kas džiaugėsi ir gyrėsi galėjęs iš arti pamatyti praeinančius ir pamojuojančius pasaulio šalių lyderius. Ir daugeliui tai buvo tiesiog nuotykis. Tik ne tiems, kam teko organizuoti šį renginį.

Vienu iš tokių organizatorių tapo Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius, kuriam teko didžiulė garbė dalyvauti kuriant kultūrinę programą NATO lyderių sutuoktinėms ir partneriams. Nors Marius yra humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, architektas, architektūros paveldo specialistas, lektorius, jam vis tiek tai buvo nemenkas iššūkis.

Pasiruošimas

Kaip pasakojo Marius, pakvietimą jis gavo iš Prezidento Gitano Nausėdos vyriausios patarėjos švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolantos Karpavičienės. M. Daraškevičius sutiko iš karto, nors tuomet net gerai nesuprato, ką reikės daryti.

Pasak paties Mariaus, Valdovų rūmų patalpas, kur vyko kultūrinė programa, jis jau prisijaukinęs anksčiau, čia skaitęs paskaitas. Prezidentūroje teko lankytis vieną kartą, kai gavo apdovanojimą už 2021 m. parašytą geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų disertaciją tema „Valgomojo modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. vid.–XX a. pr.“, tad, kaip pats sakė, šiokį tokį oficialumą jau buvo patyręs, o ir Prezidentas ranką jam jau buvo spaudęs.

Kūrybinė komanda, kurioje Mariui teko dirbti, buvo atsakinga už kultūrinę NATO viršūnių susitikimo lyderių sutuoktinių ir partnerių programą. Susitikimo lyderių sutuoktiniai ir partneriai taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį – jei šalių vadovai rodo tikrą galią, tai jos ir jie turi sustiprinti jų poziciją.

Kultūrinės programos tikslas buvo visapusiškai pristatyti Lietuvą – ir kaip gilią istoriją ir istorinį valstybingumą turinčią šalį, ir kaip modernią valstybę. Mariui, kaip praeities tyrėjui, teko vienas iš elementų – istorinis. Kaip sako M. Daraškevičius, mes nesame 100 metų šalis, tik nuo 1918-ųjų, bet esame šalis, turinti beveik 800 metų istorinio valstybingumo tradiciją, ir esame tokie vieninteliai tarp Baltijos šalių. Taigi, į šią kultūrinės programos dalį buvo įtraukti gotikos, renesanso, baroko laikotarpiai, per kultūrinius reiškinius pristatytas šalies valstybingumas nuo viduramžių iki XIX amžiaus. Lietuvos istorijos pristatymas papildė jau anksčiau pristatytą šių dienų kultūrinį gyvenimą.

M. Daraškevičiui – ceremonmeisterio vaidmuo

Mariui Daraškevičiui atiteko ceremonmeisterio (master of ceremony) vaidmuo. Jam teko garbė pravesti NATO lyderių žmonų ir partnerių pietus, rengtus Lietuvos Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės kvietimu, o jų metu trumpais gyvais septyniais pasakojimais pristatyti mūsų šalį, pasakoti apie svetingumo ir gastronomijos kultūros raidą Lietuvoje.

„Kai vyko pietūs, atrodė, kad viskas buvo gražu ir elegantiška: Ieva Baublytė grojo gotikine arfa senąją muziką, šefo Tomo Rimydžio maistas buvo skanus ir apskritai viskas buvo tobula“,-– sakė Marius. Tačiau kiek tam reikėjo įdėti darbo, retas kuris suprato. Du mėnesius teko derinti kiekvieną žodį, ingredientą. Pasakojimai turėjo koreliuoti su tuo, ką anksčiau buvo girdėję svečiai, turėjo būti aiškūs ir nekartoti to, kas buvo kalbama kitose programos dalyse. Reikėjo pateikti kaip galima daugiau kokybiškos informacijos. Prie tekstų dirbo visi, labai daug tartasi, diskutuota, dirbta komandoje. Kadangi pasakojama buvo pietų metu, teko sužinoti kiekvieno patiekalo sudedamąsias dalis. Kaip sakė Marius, jei kas nors paklaustų, kas yra, pavyzdžiui, čiobrelis, reikėtų apie jį papasakoti.

Daugiau skaitykite  laikraštyje „Mūsų laikas“ arba užsiprenumeravę elektroninę laikraščio versiją.