Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Straipsnis  3 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972–2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį.

Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje be jo augo dar du broliai – Antanas (g. 1945 m.) ir Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. 1963–1968 m. jis mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau, nuo 1968 m., Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. R. Kalantos mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe“.
Jam rūpėjo tautos egzistencijos problemos, jaudino tautinę ir asmenybės saviraišką varžanti visuomeninė politinė padėtis Lietuvoje. Buvo vienas iš to meto daugelio jaunuolių, kurie protestuodami prieš sovietinį saviraiškos laisvės varžymą nešiojo ilgus plaukus. Religinga motina vaikus auklėjo katalikiška dvasia, todėl jis niekada neslėpė esąs praktikuojantis katalikas. Dėl jo religinių įsitikinimų bei visuomeninių pažiūrų mokykloje kildavo konfliktų, 1971 m. jis buvo pašalintas iš komjaunimo. 1971 m. R. Kalanta turėjo baigti vidurinę mokyklą, tačiau jos nebaigė neišlaikęs istorijos egzamino, nes nesirėmė marksistinėmis-lenininėmis istorijos dogmomis. Tuomet perėjo mokytis į Kauno 5-ąją vakarinę (pamaininę) vidurinę mokyklą.
1972 m. gegužės 14 d. sekmadienio vidurdienį Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, netoli anuometinio Kauno m. vykdomojo komiteto, esančio Laisvės alėjoje, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu iš trijų litrų stiklainio ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save. Atskubėję greitosios pagalbos medikai išvežė Romą į ligoninę jau netekusį sąmonės. Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno II ir IV laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d., apie 4 val. ryto. Jo užrašų knygelėje, kuri pateko į KGB rankas, liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“
Nujausdama galimą R. Kalantos poelgio įtaką antisovietinių veiksmų proveržiui, ypač tarp jaunimo, valdžia siekė užkirsti kelią viešam visuomenės pasipiktinimo protrūkiui per laidotuves ir informacijos patekimui į užsienį. Todėl, įsikišus sovietiniam saugumui, laidotuvės įvyko gegužės 18 d. 14 val., dviem valandom anksčiau, nei buvo numatyta, ir kitose, nei planavo artimieji kapinėse – Romainiuose. 1972 m. gegužės 18 d. į 16 val. numatytas laidotuves prie R. Kalantos namų, Panerių g. 34, susirinko gausus būrys žmonių. Paaiškėjus, kad laidotuvės jau įvyko, žmonės iš Panerių gatvės patraukė į Kauno miesto sodą, o laidotuvėms skirtas gėles padėjo R. Kalantos žūties vietoje, iš tulpių sudėliojo žodį LIETUVA. Kauno politechnikumo pirmakursis Rimantas Baužys gegužės 18-osios pavakare R. Kalantos susideginimo vietoje perskaitė prieš dieną paruoštą Laisvojo Lietuvos jaunimo manifestą, kuriame kaltino jaunimą persekiojančią KGB ir miliciją. Visa tai išsiplėtė į dvi dienas, gegužės 18-ąją ir 19-ąją, trukusias masines demonstracijas, susirėmimus su milicijos pareigūnais. Išsiveržė ilgai slopintas protestas dėl Lietuvos pavergimo, rusinimo, žmogaus laisvių suvaržymo. Susirinkusieji, kurių buvo daugiau nei trys tūkstančiai, skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“, „Šalin okupantus!“ Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“ Šie antisovietiniai protestai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių SSRS mastu. Sovietų okupacinė valdžia prieš manifestantus, be milicijos, panaudojo ir SSRS kariuomenės desantininkų bei Vidaus reikalų ministerijos specialius karinius būrius. Protestų malšinimų metu daugelis buvo žiauriai sumušti, iš viso buvo suimti 402 asmenys. Iš jų apie 50 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, o Vytautas Kaladė, Antanas Kačinskas, Rimantas Baužys, Kazys Grinkevičius, Vytautas Žmuida, Jonas Prapuolenaitis, Juozas Macijauskas ir Virginija Urbonavičiūtė nuteisti laisvės atėmimu. Demonstracijose dalyvavę studentai buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų arba paimti į sovietinę kariuomenę.
Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, neva jis sirgo šizofrenija ir negalėjo suprasti tikrosios savo veiksmų prasmės. Tačiau 1989 m. sudarytai psichiatrų komisijai nepavyko rasti jokių įrodymų, kad R. Kalanta būtų sirgęs psichikos liga.
Kauno demonstracijų aidas nuvilnijo per visą Lietuvą. Miestuose ir miesteliuose KGB fiksavo padidėjusį kiekį išplatintų antisovietinių atsišaukimų bei Trispalvės iškėlimo atvejų. Mokyklose moksleiviai švarko atlapų vidinėse pusėse segėdavo nepriklausomos Lietuvos simboliką, tokiais ir panašiais būdais tapatindamiesi su laisva Lietuva. Šie įvykiai nuaidėjo ir per pasaulį, buvo plačiai nušviesti Vakarų spaudoje, kartu primenant ir Lietuvos inkorporavimo į SSRS aplinkybes. Jau 1972 m. gegužės 20 d. pasaulį pasiekė žinios apie Romo žūtį, neramumus Kauno mieste. Vėlesniais metais JAV lietuvių bendruomenės nariai kiekvienais metais prisimindavo R. Kalantos auką, kartu tai buvo dar viena proga priminti pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Įsidėmėtinas, bet dar menkai pabrėžiamas istorinis faktas, kad 1972 m. gegužės 22 d. Maskvoje prasidėjo JAV prezidento Ričardo Niksono vizitas. Įvykiai Kaune JAV prezidento vizito SSRS išvakarėse akivaizdžiai griovė mitą apie klestinčią ir visas problemas išsprendusią imperiją, supurtė jos valdžios institucijas. Šis politinis įvykis skatino Lietuvos išsivadavimo siekį. Pasaulyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius lietuvių bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta tapo neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo simboliu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Rekomenduojami video:
Straipsnis  3 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kadras iš filmo „Herkus Mantas“

Didysis prūsų sukilimas  1

Paroda – žirgo metų 100-mečiui pažymėti

Paroda – žirgo metų 100-mečiui pažymėti  0

Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienio minėjimas

Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienio minėjimas  0

Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos paminėjimas Jurbarke

Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos paminėjimas Jurbarke  0

Atidaryta Michalinos Banaitienės atminimui skirta jos mokinių darbų paroda

Atidaryta Michalinos Banaitienės atminimui skirta jos mokinių darbų paroda  0

Festivalis „Jubilate“ dovanoja progą išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus

Festivalis „Jubilate“ dovanoja progą išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus  0

Panemunės pilyje – kovotojui už Vengrijos laisvę skirta paroda

Panemunės pilyje – kovotojui už Vengrijos laisvę skirta paroda  0

Laikraščių mirtis tolsta: žiniasklaidos atstovai pabrėžia šiandieninės spaudos unikalumą

Laikraščių mirtis tolsta: žiniasklaidos atstovai pabrėžia šiandieninės spaudos unikalumą  0

Valdovų rūmų barokinėje bibliotekoje po priėmimo: (iš kairės) Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius, Prezidento vyr. patarėja Jolanta Karpavičienė, Pirmoji ponia Dina Nausėdienė, atlikėja Ieva Baublytė (prieš mėnesį ši atlikėja koncertavo ir Panemunės pilyje), kultūrinės programos Valdovų rūmuose režisierius Mindaugas Meškauskas.

NATO viršūnių susitikimo lyderių sutuoktiniai ir partneriai išgirdo ir apie Jurbarką  0

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui – 90

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui – 90  0

Panemunės pilyje – nauja paroda po atviru dangumi

Panemunės pilyje – nauja paroda po atviru dangumi  0

Mokyklos valgyklos sienas puošia mokytojos ir mokinės bendras kūrinys

Mokyklos valgyklos sienas puošia mokytojos ir mokinės bendras kūrinys  0

Skirsnemunės teatras „Pakeleivis“

Veliuonoje vyko mėgėjų teatrų apžiūros „Atspindžiai“ rajoninis etapas  0

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis

Koncertu „Chiara e lucente stella“ atidarytas Panemunės pilies senosios muzikos festivalis  0

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“

Smalininkuose – Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Dažažmogiai“  0

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“  0

Atvelykio šventė „Ried margučiai“ Jurbarke 2019 m.

Atvelykis arba Velykėlės  0

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)

„Mūsų laiko“ 20-mečio proga - paroda viešojoje bibliotekoje (dalyvaukite konkurse ir laimėkite prizų)  0

Pesachas – išsivadavimo ir laisvės šventė

Pesachas – išsivadavimo ir laisvės šventė  0

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi

Viešojoje bibliotekoje - susitikimas su karybos ekspertu Giedriumi Petkevičiumi  1

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)  0

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų  0

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį

Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį  0

Dirvinis vieversys

Vieversio diena  0

Mūsų partneriai