Kultūros paveldo departamentas dar kartą kreipiasi į aštrių pojūčių mėgėjus

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Pastarosiomis dienomis visuomenę pašiurpino gamtos paveldo objektą – saugomą Laukesos aukštapelkę, esančią Tauragės rajone, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate - visureigiais suniokoję vandalai. Dėl šio vandalizmo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Unikalų gamtos kampelį - tarptautiniu mastu saugomoms teritorijoms "Natura 2000" priklausančią pelkę - barbariškai suniokoję asmenys, pasigirdami savo “aštrių pojūčių nuotykiais”, tais vaizdais pasidalino socialiniuose tinkluose. Tai byloja apie visišką savo veiksmų nesuvokimą, cinizmą, apie neturėjimą jokio supratimo, kas yra paveldas, saugomos vertybės.  Valstybinių saugomų teritorijų tarnybų gamsosaugininkai šokiruoti.

Kadangi panašaus barbarizno atvejų paveldosaugininkai anksčiau yra užfiksavę ir ant kultūros paveldo objektų (piliakalnių, pilkapynų),  KPD dar kartą primena, ką apie tokius veiksmus ir jų žalą sako specialistai, kreipiasi į tokių “nuotykių” mėgėjus su prašymu neniokoti saugomų vertybių. Tokioms varžyboms yra specialios trasos.Nors kultūros paveldo objektų tipinės lankymo taisyklės draudžia važinėti kultūros paveldo objektų teritorijose ne keliais ir statyti jas tam tikslui neskirtose ar atitinkamais ženklais nepažymėtose vietose, pasirodo, vis dar pasitaiko neatsakingų vairuotojų, apgadinančių piliakalnius. Padaroma žala jų kultūriniam sluoksniui, kuris šlaituose yra labai negiliai, o suardžius velėną formuojasi erozijos židiniai ir kyla grėsmė nuslinkti šlaitams. Atkurti ir sutvirtinti tokius šlaitus yra gana brangu. Su šia problema dažnai susiduria piliakalnius tvarkančios savivaldybės, regioniniai parkai, miškų urėdijos.Kokią žalą piliakalniams padaro keturračiai, motociklai, sniego motociklai, bekelės automobiliai, komentuoja  daugiau kaip 60-ties piliakalnių tvarkymo projektuose dalyvavęs architektas Aurimas Vengris ir archeologas Gintautas Zabiela. 

A.Vengris: „Reali grėsmė archeologiniam paveldui“ 

Jau daugiau kaip 14 metų piliakalnių tvarkymo projektuose dirbantis kraštovaizdžio architektas pabrėžia, kad piliakalnių vertingoji savybė yra jų kultūrinis sluoksnis. Todėl bet koks grunto pažeidimas, jo teigimu, yra kultūrinio sluoksnio pažeidimas. „Pasivažinėjimas keturračiais ar sniego motociklais (ypač besniegėmis žiemomis) kelia realią grėsmę archeologinio paveldo vertingajai savybei. Teko matyti ir kalnų dviračiais, netgi automobiliais smarkiai sugadintų piliakalnių šlaitų, - pasakojo A. Vengris. -  Galingais džipais per piliakalnių teritorijas kartais pervažiuoja žvejai ar medžiotojai. Važiuoja, kol važiuoja, paskui bando apsisukinėti, užklimsta, išrausia duobes, išdrasko velėną. Tokiu atveju net sunkiai nusakomas ir nustatomas žalos dydis. Ypač, kai tokiomis priemonėmis lakstoma periodiškai ir dažnai. Pavyzdžiui, ant Gandingos piliakalnio Plungės rajone teko matyti smarkiai suniokotą šlaitą: važiuota į labai statų šlaitą, ties viršūne sustota, apsisukta, tada nuvažiuota žemyn. Visiškai nesuvokiamas neatsakingas poelgis. Tokie gruntai tampa nestabilūs, ypač jei gruntas priesmėlio ar su žvyru. Kartais užtenka vien pėsčiomis užlipti, ir jau matai pasekmes – sukeli eroziją. Tai, įsivaizduokite, kas nutinka, kai tokiu šlaitu rausiasi galintos transporto priemonės ratai. Išdraskytoje velėnoje tekantis vanduo pridaro išgraužų, ima formuotis erozijos. Tai sukelia rimtų problemų – tokie šlaitai gali slinkti. Jei giliau būna neišėjęs pašalas, sumirkęs viršutinis grunto sluoksnis čiuožia žemyn.“ Pasak A. Vengrio, tokių šlaitų sutvirtinimo darbai yra labai brangūs, kadangi transporto priemonėsmis darbuotis čia negalima, medžiagos turi būti gabenamos rankomis. Tai sudėtingas ir imlus darbas, keliskart brangesnis nei įprasti tvarkymo darbai. „Tvarkyti stengiamasi kuo natūralesnėmis priemonėmis – ant atsiradusių griovių, erozijų supilama skaldos, žvirgždo, paskui derlingo dirvožemio, prikalama velėna, jei reikia, sutvirtinama geotinklais. Anksčiau dėdavome pintą plastifikuotą metalo tinklą, ant kurio paskui susiformuoja velėna,- pasakojo A. Vengris. - Tai yra pagrindiniai vandens srautų, erozijų stabdymo būdai. Kai velėna suželia, vanduo, tekėdamas šlaitu, išsisklaido, veja neleidžia jam graužtis.“Kaip pasakojo architektas, pasitaiko, kad daug žalos piliakalniams padaro ir gamta. Kadangi daug piliakalnių stovi šalia upių ar upelių, jų vagos nuplauna dalį piliakalnio. „Pavyzdžiui, tokia erozija jau seniai formuojasi Paplienijos piliakalnyje prie Žarėnų. Dažniausiai taip nutinka, nes upeliai natūraliai keičia vagą, vingiuoja taip, kaip jam paprasčiau, ir nuplauna tai, kas pasitaiko kelyje, - pasakojo A. Vengris. - Dažnai prisideda ir žmogus – padaro dirbtinų užtvarų, užtvankų. Pavyzdžiui, daugiau kaip  pusė Merkinės piliakalnio kadaise nuplovė ant Stangės upelio stovėjusio vandens malūno užtvanka. Joje vanduo buvo reguliuojamas – tai pakeliamas, tai nuleidžiamas. Šlaitams tai labai pavojinga. Kenksmingos ir vis dar pasitaikančios hidroelektrinės. Pavyzdžiui, vienas iš penkių Gandingos piliakalnio archeologinį kompleksą sudarančių piliakalnių – Ožkupris, stovintis ant Babrungo upės kranto, - yra beveik visas nuplautas aukščiau stovinčios sifoninės hidroelektrinės. Tokios elektrinės, kai vanduo paleidžiamas staigiai, - tai sovietinių laikų palikimas, naudotas kalnų upėse. Tokia hidroelektrinė buvo įrengta ir Lietuvoje. Ji dabar privati, tebeveikianti. Tai didžiausias blogis reljefui, krantams, netoliese stovintiems piliakalniams.“ Atitolinti upės vagą nuo piliakalnių šlaitų, A. Vengrio teigimu, labai brangu. „Kaip tik artimiausiu metu bus tvarkomas Padievaičio piliakalnis Šilalės rajone, kurio didelę dalį nuardė Jūros upė, tebeardo ir dabar. Norint stabdyti upės poveikį papėdės gruntui, pakrantėje kraunami akmenys. Tačiau tokios priemonės labai brangios – grunto ir akmenų tenka privežti tūkstančius tonų“, - pasakojo A. Vengris. Jo pastebėjimu, vis dėlto daugiausia žalos piliakalniams yra padaryta ne gamtos, o žmogaus. „Beveik ant kiekvieno piliakalnio ar jo papėdėje galima pastebėti buvusių karo laikų apkasų pėdsakų, kai kur žvyro pasikasta statybos darbams, kai kur sovietmečiu žvyras buvo kasamas ir ekskavatoriais, taip pat galima pastebėti buvusių bulviarausių žymių (anksčiau buvo ariama vos ne į patį šlaitą). Didžiausi tokie pakenkimai padaryti sovietmečiu, kai archeologinis palikimas nelabai buvo vertinamas. Tačiau stebina ir dabarties žmonių požiūris – kiek galima labiau išnaudoti piliakalnius savo pramogai“, - sakė A. Vengris. 

G. Zabiela: „Piliakalnių šlaituose labai plonas kultūrinis sluoksnis“ 

Archeologo G. Zabielos pastebėjimu, keturračiai piliakalniams ypač pavojingi. „Jie pasižymi tuo, kad išrausia žemės paviršių, padaro vagas, griovius. Tai ne tas pats, kaip pervažiuoti. Šios transporto priemonės piliakalniams yra labai pavojingos, ypač šlaituose, - teigė G. Zabiela. - Dingus žolinei dangai, formuojasi erozinis židinys. Užtenka palyti, o dabar dažnai pasitaiko ir liūčių, ir tokiuose šlaituose formuojasi išplovos. Tai grėsmingi procesai. Svarbiausia, kad piliakalnių šlaituose yra plonas kultūrinis sluoksnis, jis tiesiog paviršiuje. Pravažiavus keturračiams jis ne sužalojamas, o visai sunaikinamas.“ G. Zabielos nuomone, kai tik keturračiai nelegaliais pasivažinėjimais pradėjo žaloti kultūros paveldą, tą veiksmą reikėjo pradėti traktuoti kaip tyčinį kultūros paveldo žalojimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. „Į tokius pažeidimus reikia žiūrėti rimtai, - sakė archeologas. - Žalos nustatymas archeologiniame paveldo objekte skaičiuojamas paprastai – imama to objekto archeologinio ištyrimo kvadratinio metro kaina ir padauginama iš sužaloto ploto kvardatinių metrų. Norint stabdyti šių grėsmingų transporto priemonių siautėjimą, siūlyčiau elgtis taip, kaip gamtininkai gaudo brakonierius – įrengia stebėjimo kameras. Na, o paskui atitinkamai reaguoti. Jei mes tik skaičiuosim žalą, o neturėsim subjekto, iš kurio tą žalą galėtume išieškoti, rezultatų nebus. Mano nuomone, keturračiai kultūros paveldo objektuose – vienas iš pagrindinių XXI amžiaus iššūkių. Apskritai jiems turėtų būti draudžiama įvažiuoti į piliakalnių teritorijas. Ir tai galima pasiekti susitarus su policija, tiesiog jų neleisti nė artyn piliakalnių.“ Archeologas kiekvienais metais mato vis naujų keturračių padarytos žalos piliakalniams atvejų. „Dažniausiai padarytą žalą žmonės pastebi atsitiktinai. Dabar pagal galiojančias nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisykles, piliakalnius, kaip ir kitus objektus, paveldosaugininkams priklauso aplankyti, apžiūrėti ir nustatyti jų būklę kas penkerius metus. Kurie piliakalniai labai apaugę augmenija, į juos keturračiai neįvažiuos, bet yra apie 200 piliakalnių, kurie yra padidintos rizikos zonoje. Į juos ir taikosi keturrračiai. Stebėjimo kameros prie jų labai praverstų“, - sakė G. Zabiela. Kaip paveikti neatsakingus vairuotojus? KPD atkreipia dėmesį į šiemet Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos išplatintą kreipimąsi į keturračių ir kitų moto priemonių valdytojus. Jų prašoma būti sąmoningais ir jautriais gamtai, ypač saugomoms teritorijoms. KPD ir VSTT, atsižvelgę į gaunamus piliečių nusiskundimus bei informaciją apie keturračių ir motociklų išvažinėtus piliakalnius, kultūros paveldo vietoves, upių ir upelių slėnius, pelkes, retų augalų pievas, kitas saugomas gamtines teritorijas, ieško bendradarbiavimo būdų ir naujų, efektyvesnių  bekelėmis važinėjančių transporto priemonių užkardymo galimybių. KPD primena, kad sankcijos neatsakingiems vairuotojams taikomos pagal Administracinių nusižengimo protokolo 314 straipsnį „Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas“, kuriame sakoma, kad tokio pobūdžio nusižengimai užtraukia baudą asmenims 150 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 860 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 580 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1500 eurų. KPD specialistai, išanalizavę teisinę bazę, mano, kad būtų tikslinga teikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo, atsakomybės už pažeidimų saugomose teritorijose ir kultūros paveldo objektuose didinimo, informacijos apie šių transporto priemonių daromą žalą viešinimo.  KPD ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 metais pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje.

 

Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Asociatyvi

Dostojevskio knygos: kupina psichologinės išminties klasika  0

Lietuvos laivyno 100-metis bus pažymimas Jurbarke – pirmajame Lietuvos jūrų uoste

Lietuvos laivyno 100-metis bus pažymimas Jurbarke – pirmajame Lietuvos jūrų uoste  3

Veliuona pristatė įspūdingą vasaros kultūros renginių programą

Veliuona pristatė įspūdingą vasaros kultūros renginių programą  0

Tarptautinę vaikų gynimo dieną – edukacija „Pirmasis žingsnis į teatro pasaulį“

Tarptautinę vaikų gynimo dieną – edukacija „Pirmasis žingsnis į teatro pasaulį“  0

Vadžgirio bibliotekos siela - Erika Žievienė.

Sužinokite, kuri rajono biblioteka pripažinta kūrybiškiausia  0

JKC liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunuolių grupė tapo konkurso „Šoka Lietuva 2021“ mažaisiais laureatais

JKC liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunuolių grupė tapo konkurso „Šoka Lietuva 2021“ mažaisiais laureatais  0

Buvusi Vadžgirio bibliotekininkė per karantiną nenuobodžiauja – rašo naują knygą

Buvusi Vadžgirio bibliotekininkė per karantiną nenuobodžiauja – rašo naują knygą  1

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena!

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena!  0

Veliuonos kultūros centre –  V. Vaitkevičiaus tapybos darbų paroda

Veliuonos kultūros centre – V. Vaitkevičiaus tapybos darbų paroda  0

Tarpukario Bišpilį gaubė šiurpios paslaptys (surinkome negirdėtas legendas)

Tarpukario Bišpilį gaubė šiurpios paslaptys (surinkome negirdėtas legendas)  0

„Kanabėkas“ respublikinio konkurso metu 1989 m. kovo 18 d.  Klaipėdos žvejų ir sporto rūmuose.

Lietuva garsi „Žalgiriu“, Jurbarkas – „Kanabėku“  0

1912 metais įamžinti kasinėjimai. Darbininkai Veliuonos piliakalnyje.

Negirdėtos Veliuonos piliakalnių istorijos: nuo prasmegusio dvaro iki slapto tunelio (su archeologo komentaru)  0

Lietuvos laivyno šimtmečiui skirta paroda priminė apie Jurbarką, pirmąjį Lietuvos jūrų uostą

Lietuvos laivyno šimtmečiui skirta paroda priminė apie Jurbarką, pirmąjį Lietuvos jūrų uostą  0

Kraštietis rašytojas Gasparas Aleksa: „Baik cirkus, Cvirka!”

Kraštietis rašytojas Gasparas Aleksa: „Baik cirkus, Cvirka!”  1

„Veliuona – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ metus pradėjo virtualiomis istorijomis

„Veliuona – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ metus pradėjo virtualiomis istorijomis  0

Monografija apie Viešvilę jau spaustuvėje, tačiau užsakytiems egzemplioriams trūksta lėšų

Monografija apie Viešvilę jau spaustuvėje, tačiau užsakytiems egzemplioriams trūksta lėšų  0

Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta, Varnaičių k.,

Į Kultūros vertybių registrą įrašyta 10 Jurbarko rajono kultūros paveldo objektų  0

Keturi nauji meno kūriniai papuošė Kauno gatvę

Keturi nauji meno kūriniai papuošė Kauno gatvę  0

Kauno gatvėje įamžintos žiobrinės ir savitarpio pagalbos kredito draugija

Kauno gatvėje įamžintos žiobrinės ir savitarpio pagalbos kredito draugija  2

Tarptautiniame almanache – ir trijų jurbarkiečių poezija

Tarptautiniame almanache – ir trijų jurbarkiečių poezija  0

Kuriamas Jurbarko prekės ženklas: siūlo prisistatyti Rojaus kelio sostine

Kuriamas Jurbarko prekės ženklas: siūlo prisistatyti Rojaus kelio sostine  9

Panemunės pilyje pristatoma skulptūrų paroda „Būvis“

Panemunės pilyje pristatoma skulptūrų paroda „Būvis“  0

Baltosios lazdelės diena Jurbarke paminėta kūrybingai

Baltosios lazdelės diena Jurbarke paminėta kūrybingai  0

Rasai Grybaitei įteiktas svarbiausias Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas (VIDEO)

Rasai Grybaitei įteiktas svarbiausias Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas (VIDEO)  2

Mūsų partneriai