Knygnešiai. Per vargus ir pavojus nešę lietuvišką žodį

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kovo 16-ąją Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891–1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900–1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.

Nepaisant didelio konfiskuojamų spaudinių skaičiaus, jų vis nepaliaujamai daugėjo. Lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo leidžiami iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko spaudinių platintojai – knygnešiai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu nukentėjo maždaug 1 000 žmonių. Tarp jų buvo ir kaimiečių, ir kunigų, pasauliečių inteligentų.

Knygnešio darbas buvo sunkus ir pavojingas. Tvirtai supakuotus ryšulius – kiekvieną po du pūdus (32 kg) – atveždavo į kurią pasienio smuklę ar kitą vietą, iš kurios juos galėdavo pasiimti knygnešiai. Kad galėtų per sieną pernešti daugiau spaudos, šie pasienyje pasisamdydavo tvirtų įgudusių vyrų. Perneštą per sieną spaudą tinkamoje vietoje paslėpdavo (tarp malkų, šiene ir net mirusiųjų karstuose). Iš čia jau pats knygnešys ją išveždavo paslėpęs. Ilgoje kelionėje tekdavo keisti vežimus, arklius, net perkinkyti juos pagal vietos tradiciją.

Galiausiai knygas išskirstydavo kitiems knygnešiams – platintojams. Šie būtinai užsiimdavo kokiu nors verslu ar amatu, nes iš spaudos perdavimo negalėjo išgyventi; be to reikėjo pateisinti bendravimą su įvairiais nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Šiam reikalui tinkamiausia buvo smulki prekyba religiniais reikmenimis prie bažnyčių sekmadieniais ir ypač bažnytinių švenčių ar atlaidų dienomis. Įsigytą lietuvišką spaudą reikėjo rūpestingai slėpti, nes kartais policija maldaknyges atiminėdavo net iš einančių į bažnyčią žmonių. Buvo slepiama stalčiuose su dvigubais dugnais, specialiai padarytose tuščiavidurėse kojose ar kitose vietose.

Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos buvo platinamos itin sparčiai. Valdžios atstovai turėjo pripažinti nesugebantys kovoti su spaudinių sklidimu. Generalgubernatorius dėl to skundėsi centro valdžiai, žemesnieji valdininkai skundėsi savo viršininkams. Matydami nebegalį sulaikyti slaptojo knygų platinimo, jie siūlė panaikinti spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį.

2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų ir pasaulyje neturintį atitikmenų reiškinį.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)

Naujasis „Vaivorykštės“ spektaklis – apie vienišumą ir iliuzijas (nuotraukos)  0

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų

Laikraščiui „Aušra“ – 140 metų  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Dirvinis vieversys

Vieversio diena  0

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį  2

Pelenų diena

Pelenų diena  0

E-he-hei! Užgavėnės!

E-he-hei! Užgavėnės!  0

Senoviniai Naujieji metai – Kumeliuko krikštynos

Senoviniai Naujieji metai – Kumeliuko krikštynos  0

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke

1918 m. vasario 16-osios atgarsiai Jurbarke  0

Šv. Valentino diena

Šv. Valentino diena  0

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda

Miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės metų renginiai užbaigti miniatiūrų paroda  0

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena

Vasario 5-oji – Šv. Agotos, Gabijos ir Duonos diena  0

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena

Vasario 3-oji – Šv. Blažiejaus ir Linų diena  0

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui

Vasario 2-oji pagal katalikišką kalendorių – Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena. Mūsų protėviai tądien melsdavosi Perkūnui  0

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos

Nauja paroda Jurbarko bibliotekoje: asmenybės ir jų mėgstamiausios knygos  0

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose

Kūrybinis maratonas „Eikš artyn“ – teatro desantas kaimo mokyklose  0

Šiame name jo vardu dabar pavadintoje gatvėje Antanas Giedraitis-Giedrius su šeima gyveno iki 1944-ųjų, kol pasitraukė į vakarus.

Kraštietis, uždegęs „Žiburėlį“ visos Lietuvos vaikams  0

Buvusioje Šilinės smuklėje įsikūręs Panemunių regioninio parko lankytojų centras.

Pilių parkas 30-metį pasitiko šventine konferencija  0

Ekskursijoje „Jie garsino Jurbarką“ – įdomūs faktai apie žymius jurbarkiečius

Ekskursijoje „Jie garsino Jurbarką“ – įdomūs faktai apie žymius jurbarkiečius  1

Sukaktis. Prieš 34 metus Jurbarke pirmą kartą iškelta trispalvė

Sukaktis. Prieš 34 metus Jurbarke pirmą kartą iškelta trispalvė  1

Žodžio meistrus į Veliuoną sukvietė Novelės atlaidai

Žodžio meistrus į Veliuoną sukvietė Novelės atlaidai  0

Šv. Juozapo parapijos vargonininkė Lina Lukošienė ir brolis Mykolas iš Paulių kapucinų vienuolyno.

Vadžgiryje jau gaudžia bažnyčiai padovanoti vargonai  0

Melno taikos nubrėžta riba. Antšvenčiai, Smalininkų sen.

Kuo Jurbarko kraštui svarbi Melno sutartis?  1

Jurbarko kultūros centre atidaryta Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda

Jurbarko kultūros centre atidaryta Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda  0

Mūsų partneriai