Keturi nauji meno kūriniai papuošė Kauno gatvę

Šiais sunkiais laikais, kuomet pandemijos gniaužtuose atsidūrusių žmonių nebedžiugina kultūriniai renginiai ir visas visuomeninis gyvenimas atrodo apmiręs, atsiranda ir šiokių tokių permainų Jurbarko mieste. Viena iš jų – praėjusį šeštadienį Jurbarke Kauno gatvėje atsiradusios dar dvi naujos metalo plastiko skulptūrėlės. Tai Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) projekto „Kauno gatvė pasakoja“ baigiamoji dalis. Iš viso šią gatvę papuošė keturios skulptūros, kurias pagal projektą, kurį parašė TVIC, sukūrė skulptoriai – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Osvaldas Neniškis ir to paties fakulteto docentas Marius Norkus. 

Jie dar praėjusią vasarą pristatė užsakovams tris objektus – knechtą, pasakojantį Jurbarko uosto istoriją, taip pat memorialinę stilizuotą nuotrauką, kuri primena apie Jurbarke tarpukariu veikusį banką bei juvelyrų žydų istoriją pasakojantį senovinį rankinį valcą su kino kameros elementais. Dėl ketvirtosios skulptūros jų maketų pristatymo metu TVIC tuomet buvo nemažai diskutuota – rajono valdžios atstovai, projekto rėmėjai verslininkai, kultūros žmonės siūlė įvairius variantus – nuo bitininko šaukštelio ar gyvatės su lazda, vaistinės simbolikos elemento, auksinio žiedelio, dešrigalį pasičiupusio šuniuko, bėgančio „mėsgatviu“ iki garsiųjų kraštą garsinančių žiobrinių.

Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad vis tik Jurbarkas – Nemuno miestas, garsėjęs įvairiomis žuvimis, todėl šį žiobrių kepimo procesą ir reikia įamžinti. Šį rudenį atsirado pirmosios dvi miesto istoriją menančios skulptūros. Viena iš jų, valcas, buvo sumontuota priešais Kauno g. 31-uoju numeriu pažymėtą namą, ant sienelės kuria skiria Kauno gatvė nuo automobilio stovėjimo aikštelės. Juvelyrų naudojamas presas pasakoja, kad tame name gyveno ir dirbo auksakalių šeima Krelitzai, o iš volų išsuktas valcas – tarsi kino juostelė, pasakojanti kito žymaus žydo Beno Craine' istoriją, kuris, atvykęs iš Amerikos, sukūrė filmą apie Jurbarką. Dar viena skulptūra, knechtas, prie kurio buvo rišami laivai, atsirado prie fontano. Ji pasakoja Jurbarko uosto istoriją: knechtas – tai įrenginys, kurį turėjo kiekvienas uostas. Šios skulptūrėlės pagrindas sukurtas iš šviesaus akmens, ant viršaus sumontuota žalvarinė lentelė, ant kurios iš bronzos išlieti įvairūs laiveliai bei iškaltas trumpas įrašas.

Kitas puošybinis elementas, stilizuota memorialinė informacinė lenta su įrėminta priešais stovinčio pastato nuotrauka, praėjusį savaitgalį buvo pritvirtinta gatvę pratęsiančioje sienoje. Ji primins netoliese Kauno gatvėje 33 name prieškariu veikusį komercinį banką, žydų savitarpio pagalbos kredito draugiją. Originali nuotrauka įrėminta su puošnaus pastato durų fasado elementu – stakta. Pastatą papuošė autentiško vaizdo gabalėlis, per durų staktą supažindinantis su to meto architektūra, demonstruojantis medžio apdirbimo meistriškumą. Lenta sumontuota ant sienos akių lygyje, kad būtų galima atidžiai apžiūrėti.

Na, o paskutinis skulptūrinis objektas buvo įrengtas toje pačioje gatvėje netoli fontano, prie pat aikštės pradžios. Tai garsiąsias šio krašto žiobrines įamžinatis objektas. Penki ant iešmų užmauti žiobriai vaizduojami ant meniškai iš lietuviško granito sukurto laužo. Užrašas byloja kam ši skulptūra skirta. Kaip jos montavimo metu papasakojo vienas iš kūrėjų skulptorius Marius Norkus, tokie meniški miesto akcentai ne tik supažindina su krašto istorija, bet ir gidams padeda paįvairinti pasakojimą apie miestą pasitelkiant konkrečius elementus. „Ilgainiui prie šios skulptūros, už jos esančiame miesto gėlyne, galėtų atsirasti vandenį primenančių augalų – smilgų, nendrių ar panašių. Tai gražiai įrėmintų čia vaizduojamus žiobrius ir trauktų praeivių akį“, – sakė skulptorius. Jis teigė nemanantis, kad skulptūra galėtų nukentėti nuo vandalų, nes sukurta iš pakankamai tvirtų medžiagų, o ir visuomenės požiūris į miesto gražinimą pamažu keičiasi. Pasak M. Norkaus, Telšiuose, kur įvairiose erdvėse pastatyta tikrai daug įvairių skulptūrų, nė viena nenukentėjo – miestiečiams patinka gyventi gražioje aplinkoje. To jis linki ir jurbarkiečiams.

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė taip pat pasidžiaugė pabaigtu projektu. „Džiaugiuosi kaip Jurbarko krašto gyventoja, nes mūsų miestą papuošė 4 nauji meno kūriniai, turintys istorinę, meninę, edukacinę vertę. Darbai kalba apie tai, kuo gyvas buvo senamiestis tarpukario Jurbarke. Dar daug dešimtmečių šalia jų metalinėse plokštelėse puikuosis įmonių ir organizacijų, kurios parėmė šiuos meno kūrinius, vardai. Džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kas padėjo šią idėją įgyvendinti ir tiems, kas dar padės. Kas jie tokie, netrukus pamatysite apsilankę šioje vietoje” – sakė ji.

Naujos keturios skulptūros papuošė Kauno gatvę Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrui įgyvendinant projektą „Kauno gatvė pasakoja“. Skuptūros, pastatytos Lietuvos kultūros tarybos, Jurbarko r. savivaldybės bei vietinių verslininkų lėšomis. Iš viso jos kainavo 16 000 Eur. Redakcija kviečia pasivaikščioti Kauno gatve. Ir tai, beje, vienintelė karantino metu likusi saugi pramoga. Reikia pasidžiaugti, kad šioje gatvėje išties daug meno kūrinių.

Tai ne tik naujai pastatyti istoriją įamžinatys simboliai, bet ir UAB „Akmens uola“ dovana – Pumos skulpūra, netoli „Dainių“ parduotuvės miestelių herbų skulptūra ir grindinyje Atminimo akmenys, nacių nužudytiems žydams, Sinagogų aikštės memorialas Jurbarko žydų bendruomenei, paminklinė atminimo lenta 1945-1953 metais žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams. Kauno gatvėje netoli fontano galima paklausyti ir šios vietos istorijos audiogido, kuris buvo įrašytas „Mūsų laiko“ redakcijos bei Jurbarko kultūros centro iniciatyva. Jo nuorodą (QR kodą) rasite ant elektros spintos šalia fontano esančio gėlyno pietinėje pusėje.

„Mūsų laiko“ inf.