„Kęstutėnai“ šiemet sukvies į Mažąją Lietuvą

Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

„Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei, kad yra kam už ją žūti“ – toks devintojo „Kęstutėnų“ žygio šūkis, išsakytas Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais. Šiemet jis skirtas Lietuvos laisvės kovų sąjungos (LLKS) „Kęstučio“ apygardos partizanams ir LLKS Deklaracijos 70 metų jubiliejui atminti. Žygį organizuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Pėsčiųjų žygių asociacija. Balandžio 6 dieną ir nuolatiniai, ir naujai prisijungusieji žygeiviai rinksis Smalininkuose prie Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos. Iš čia pasuks Kazikėnų link. 

Trumpesnis žygio ratas bus 21 kilometras, o ilgiausias – 42. Pastarąjį pasirinkusieji trauks link Viešvilės, po to keliaus mišku link seniausios, beveik 600 metų nepakitusios Vakarų Europoje sienos, atsiradusios 1422 metais po Melno taikos sutarties. Palei ją žygeiviai Vidugiryje keliaus apie 7 kilometrus. Tiesa, yra ir dar viena, pati mažiausia 8 kilometrų kelio atkarpa. Ji skirta daugiausia tėvams su mažais vaikais, kurie ne tik patys eina, bet ir būna stumiami vežimėliuose. Šią trasą rinksis ir tie, kurie paprasčiausiai nori geriau susipažinti su pačiais Smalininkais – aplankyti Senovinės technikos muziejų, istorinę vandens matavimo stotį, gražiai sutvarkytą miestelio parką, pasivaikščioti ąžuolų alėja.

  • Jurbarkietis Vidmantas Genys – „Kęstutėnų“ krikštatėvis

Apie „Kęstutėnų“ žygius ir tikslus redakcijai papasakojo pats jų sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas, atsargos karininkas, seržanto majoro laipsnį turintis jurbarkietis Vidmantas Genys. Neatsitiktinai pasirinkome tokį pašnekovą, nes jis ne tik šiuos ir tarptautinius žygius, sutraukiančius į mūsų kraštą šimtus turistų iš viso pasaulio, organizuoja. Vidmantas yra aktyvus visuomenininkas, savo laisvalaikį skiriantis partizanų bunkerių, slaptaviečių, žūties vietų suradimui ir įamžinimui. Šia visuomene veikla ir jis, ir jo brolis, taip pat atsargos karininkas majoras, Jurbarko Petro Paulaičio šaulių kuopos vadas Algirdas Genys susidomėjo neatsitiktinai.

„Mūsų visa šeima buvo susijusi su partizanais. Seneliai gyveno tarp Girdžių, Pavidaujo ir Eržvilko apylinkių, kur vyko aktyvus partizaninis karas. Senelis buvo pagrindinis ryšininkas. Kai jį susekė, ištrėmė visą šeimą, bet senelis spėjo pasislėpti ir išėjo pas partizanus. Kadangi buvo silpnos sveikatos (buvo paralyžiuota viena pusė), miške ilgai neišbuvo. Išėjęs iš miško slapstėsi pas sesers sūnų tvarte, kur buvo padaryta dviguba siena. Tai truko beveik 10 metų. Paskui kaimynas, apie kurį žmonės žinojo, jog yra išdavikas, senelį vieną kartą pamatė, kai šis ėjo pavalgyti. Kaimynas pasakė: „Pamačiau, gali nebebėgti.“ Iki to laiko visi manė, kad senelį išsivedė partizanai ir jis nebegyvas. Po 10 metų senelis ir pasidavė, nes sesers sūnaus šeimai iškilo grėsmė“, – pasakoja tremtyje netoli Irkutsko gimęs pašnekovas.

Pokario Lietuvos istorija jis daugiau pradėjo domėtis atėjus Sąjūdžiui. Buvo vienas iš pirmųjų jurbarkiečių, įsijungusių į krašto apsaugos kūrimo sistemą – tapo po Sausio įvykių Jurbarke susikūrusios Vytauto Didžiojo savanorių kuopos vadu. Vėliau jo laukė ilgas ir įdomus profesionalaus kariškio kelias – su daugybe mokymų įvairiose pasaulio šalyse, dalyvavimu trijose tarptautinėse misijose Bosnijoje ir Afganistane. Išėjęs į atsargą Vidmantas Genys visą savo energiją ir laisvalaikį paskyrė ir partizanų įamžinimui, ir tokių prasmingų žygių kaip „Kęstutėnai“ organizavimui.

  • Žygiai moko pažinti mūsų istoriją

„Žygiu siekiama vienyti karių ir civilių bendravimą, bendradarbiavimą tarp institucijų, įstaigų, organizacijų. Žygio tikslas yra puoselėti kultūros ir istorines tradicijas, prasmingai praleisti laiką. Tokie žygiai ne teoriškai, bet praktiškai ugdo jaunimo pilietiškumą ir patriotinę sąmonę, nes susipažįstama su vis kitomis Kęstučio apygardos partizanų kovos ir žūties vietomis, mūsų tautos istorija. Taip įamžinamas ir jų atminimas“, – sako V. Genys.

Jis pasakoja, kad mintis organizuoti tokius žygius kilo dar 1994 metais jam tarnaujant su taikos įvedimo misija Bosnijoje. „Iki tol jau žinojau, kad tokie žygiai daromi užsienyje, daug žmonių dalyvauja. Pradininkai buvo kariškiai olandai. 1994-aisiais pavyko per danų vyriausybę gauti leidimus nuvykti pasižiūrėti. Kai mokėmės kartu su danais, britais ir kitais, jie pasakojo, kad Nyderlanduose iki 44 000 žmonių į juos susirenka. Atsirado azartas pamatyti, kas ten yra. Po penkerių metų derinimo 1999-aisiais mes, keturi lietuviai, išvažiavom kartu su jungtine danų komanda. Kai grįžom, pradėjom apie tai visiems, ypač vadams, pasakoti. Tuo metu dar tarnavau Baltijos tarptautiniame batalione Rukloje, mokomajame Jonušo Radvilo pulke. Tuo metu darydavom mažus kariškių žygelius, skirtus vis kitam Radvilai pagerbti. Buvo suorganizuota apklausa, kaip žmonės reaguoja, sulaukėm labai daug, apie 5 000, atsiliepimų, kad tokių žygių reikia drauge su civiliais. Pulke kūrėm projektą. 2000-aisiais išvykom aštuoniese į Olandiją kaip atskira lietuvių komanda į tą jų žygį. Po to sekė 11 mėnesių projektų rašymas pačioje kariuomenėje. Pirmas tokio pobūdžio žygis startavo 2001 metais. Kai 2009-aisiais buvo nutrauktas, nes aš buvau perkeltas rotacijos principu į LDK kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną, kilo didelis nepasitenkinimas“, – prisimena pašnekovas.

Jis sako, kad viename iš respublikinių dienraščių pasirodęs straipsnis sukėlė daug triukšmo – visuomenė itin pasipiktino tokių žygių nutraukimu, nes tuo metu į juos susirinkdavo labai daug žmonių – kariškių ir civilių iš visos Lietuvos. „Krašto apsaugos ministerijos, kitų institucijų atstovai prašė žygius atgaivinti. Pakeitėm pavadinimą, nes čia Kęstučio batalionas. Pokariu ši didžiulė, kelias apskritis apimanti teritorija pačių partizanų buvo vadinama Kęstutėnais. Taip 2009 metais „Kęstutėnai“ ir startavo. Tuomet susirinko apie 800-900 civilių“, – pasakoja kariškis. Jurbarkietis pašnekovas pats sugalvoja ir kam kiekvienais metais atminti bus skirtas žygis – istorinei asmenybei, įsimintinam įvykiui ir panašiai. Šiemet įsimintina data – LLKS Deklaracijos 70-metis. Pašnekovo teigimu, dalyvių skaičius kasmet skiriasi, būna, kad susirenka virš 2000. „Tai populiariausias, bet nemasiškiausias tokio pobūdžio nekomercinis žygis Lietuvoje. Šiemet daug kariškių kaip tik šiuo metu dalyvauja pratybose, visų vienu metu neįmanoma suderinti. Mes orientuojamės ir į civilius, jaunimą, šaulius. Jaunimą prisijaukinti, supažindinti su istorija gyvai – tai toks tikslas. Keliaudami jie gyvai pamato, kaip partizanai gyveno, kokiomis sąlygomis kovojo už mūsų visų laisvę“, – sako Vidmantas.

Jurbarkietis kariškis turi savo nuomonę apie partizaninio judėjimo dalyvių įamžinimo vietas ne tik Jurbarko rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Pasak jo, nors generolo, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado Jono Žemaičio-Vytauto bunkeriu pastaruoju metu susirūpinta, tačiau prie jo ne visiems lengva vaikščioti – reikėtų lieptelių, nes vyresnio amžiaus žmonėms sunku griovius perlipti. Kitose vietose nuorodų dar daug kur trūksta. „Patys savo iniciatyva daug ką padarom. Ir patys partizaninių kovų, žūties, gyvenimo vietoves surandam, raginam jas įtraukti į Registrų centrą. Apmaudu, kad aplink partizanų bunkerius atsiranda plyni miškų kirtimai – taip atsitiko Globių miške. Bunkeris atsidūrė jau plikame lauke ir tik iš kelių šimtų metų senumo ąžuolo, kurį paliko, galima orientuotis, kur jį rasti. Valstybiniu mastu reikia keisti požiūrį. Neseniai vienas greta kito buvę brolių Broniaus ir Antano Liesių bunkeriai, kai vežė mišką, nukentėjo. Viską darom patys, keletas savanorių. Padeda šauliai, Kęstučio batalionas. Darbo šioje srityje tikrai yra labai daug“, – sako V. Genys.

  • Mažosios Lietuvos Jurbarko kraštas laukia žygeivių

Tai, kad šiemet buvo pasirinkta Mažosios Lietuvos dalis, Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos, pasak jo irgi įvyko neatsitiktinai. Nors šiame krašte dėl vietinių vokiškas šaknis turinčių gyventojų pasitraukimo nevyko intensyvi partizaninė veikla, tačiau ir čia buvo žuvusiųjų dėl laisvės, Vidugirio miške rasta bunkerių. „Suintrigavo ir tas faktas, jog Smalininkuose buvo sužeistas ir suimtas garsus Jurbarko krašto partizanas Antanas Kisielius-Mikutis. Jį įdavė vietinis komunistuojantis gyventojas. Dar vienas su partizanais susijęs faktas, jog garsų partizanų vadą Juozą Lukšą-Daumantą netyčia iš lėktuvo „išmetė“ čia ne Kazlų Rūdos, o šiuose miškuose, po kuriuos ir keliaus žygeiviai. Vėliau jis su bendražygiais persikėlė per Nemuną. Ši teritorija susijusi su tuo. Yra žūties vietų ir valstybiniame Viešvilės rezervate, tik ten patekti kol kas nėra galimybių“, – pasakoja V. Genys.

„Per 9-erius „Kęstutėnų“ žygių metus visko būta. Ir labai sunkių, ir lengvesnių žygių. Palyginus su pernykščiu, šiemet bus tikrai paprasčiau. Pernai po Purviškių, Globių miškus klampojom beveik ištisai po pelkynus. Šiemet pelkių pasitaikys menkai, laukia lengvesni, smėlėti miškai. Antra vertus, kai žmonės pamato kokiomis baisiomis sąlygomis ir kiek daug laiko teko slapstytis partizanams, kad ir tuose pačiuose Globiuose, jų kova įgauna gilesnę prasmę. Vienas iš jau minėtos Deklaracijos pasirašytojų Antanas Liesis-Idenas mirė sulaukęs vos 29-erių metų nuo širdies smūgio. Tokį jauną žmogų pakirto visiškas išsekimas“, – sako pašnekovas.

Jis pats galvojo šiemetinį žygį organizuoti Varlaukio apylinkėse, nes čia būta ypač aktyvaus partizaninio pasipriešinimo, tačiau nesinorėjo apleisti Smalininkų ir Viešvilės krašto, nes Kęstučio batalionas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su šiomis seniūnijomis. Vidmantas Genys pasakoja, kad ruošiantis žygiui čia jiems labai noriai talkina ir patys seniūnai, ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras su direktoriumi Arvydu Griškumi, Kauno RAAD Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys, Viešvilės „Skalvijos“ bendruomenė, mokyklų darbuotojai ir kt. Žmonės žygeivių čia laukia, o tai ir yra svarbiausia.

Kitąmet jubiliejinis „Kęstutėnų“ žygis prasidės pačiame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione.

Straipsnis  1 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Rūta ir Kęstutis Vasiliauskai tarp draugų ir įkvėpėjų.

Vasiliauskai atskleidė bendrą šeimos talentą  0

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo  0

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda  0

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje  4

Nuotraukoje įamžinti Jadvygos iš Seredžiaus kaimynai 1951 metais, kuomet ir buvo pirmas didelis potvynis, kurį moteris iki šiol ryškiai prisimena.

Prisiminimuose apie potvynius – plaukiantys namai ir ledo lytis kambaryje  0

Išmindžioti ledo keliai atsirasdavo štai tarp tokių luitų. Unikalus AA Broniaus Grigaičio įamžintas užšalusio Nemuno vaizdas. Šias nuotraukas „Mūsų laikas“ gavo iš Eligijaus Skirkevičiaus, kurio tėčiui Sigitui ir atiteko B. Grigaičio fotoarchyvas.

Nemunas. Ledo keliu – į darbą, pas gimines ir į karą  1

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra  0

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)  1

Jurbarko gimnazijoje  ypatingai paminėta Kosmonautikos diena

Jurbarko gimnazijoje ypatingai paminėta Kosmonautikos diena  1

Pilies  kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį

Pilies kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį  0

Tarp „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo laureatų – du rajono moksleiviai

Tarp „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo laureatų – du rajono moksleiviai  0

Riterių turnyra Sinj mieste

Parodos bibliotekoje atidarymas. Egzotiška ir lietuviams artima Kroatija (VIDEO)  0

Vadžgiryje – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“

Vadžgiryje – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“  0

Į Jurbarką atskris „Aukso paukštė“

Į Jurbarką atskris „Aukso paukštė“  0

Netikėti atradimai apie Joną Žemaitį: nuo laiško iki virtualios realybės filmo

Netikėti atradimai apie Joną Žemaitį: nuo laiško iki virtualios realybės filmo  0

Ypatinga Žemės diena  „Ąžuoliukas“ mokykloje  - linkėjimus Žemei surašė į 20 metrų laišką

Ypatinga Žemės diena „Ąžuoliukas“ mokykloje - linkėjimus Žemei surašė į 20 metrų laišką  0

K. Glinskio teatrui- 60 metų. Teatras savo gerbėjams dovanos šventinių renginių

K. Glinskio teatrui- 60 metų. Teatras savo gerbėjams dovanos šventinių renginių  1

V. Vaitkevičiui jaunasis šaulys Karolis (kairėje) rodo Vykintui Vaitkevičiui (vidury), kur galėtų būti bunkeris.

Surastas bunkeris, apie kurį vietiniai žino, bet neieškojo  1

Įteiktos nominacijos Raudonės krašto menininkams

Įteiktos nominacijos Raudonės krašto menininkams  0

Garbės pilietis Kęstutis Vasiliauskas: gerumas ir atlaidumas išeina į sveikatą

Garbės pilietis Kęstutis Vasiliauskas: gerumas ir atlaidumas išeina į sveikatą  1

Naujamiesčio progimnazijoje pražydo „Gyvasis tautos žiedas“

Naujamiesčio progimnazijoje pražydo „Gyvasis tautos žiedas“  1

Iškilminga vakarienė su Prezidentėmis ir... rašytoja iš Veliuonos

Iškilminga vakarienė su Prezidentėmis ir... rašytoja iš Veliuonos  0

Pamatyti naujausių Kauno muzikinio teatro spektaklių – į Šakius

Pamatyti naujausių Kauno muzikinio teatro spektaklių – į Šakius  1

Kęstutėnai kviečia į pėsčiųjų žygį po Smalininkus

Kęstutėnai kviečia į pėsčiųjų žygį po Smalininkus  0

Mūsų partneriai