Kęstutėnai kviečia į pėsčiųjų žygį po Smalininkus

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Balandžio 6 d., šeštadienį aktyvaus laisvalaikio, istorijos, karybos ir gamtos mylėtojus suburs jau devintą kartą Pėsčiųjų žygių asociacijos ir LDK kunigaikščio Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono, kartu su partneriais, organizuojamas tradicinis pėsčiųjų žygis „Kęstutėnai“.

 

Šiais metais žygis vyks viename mažiausių Lietuvos miestų – Smalininkuose, kurie dar kitaip vadinami rytiniais Mažosios Lietuvos vartais ir „amžinuoju pasieniu“. Miestas, kuriame galite aplankyti vienintelį Lietuvoje Senovinės technikos muziejų, pamatyti įspūdingą 186-ių ažuolų alėją, apsilankyti senajame Smalininkų uoste ir nuo 1811 m. veikiančioje Vandens matavimo stotyje.

 

Pasak Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovo Vytenio Genio: „Geriausias būdas pamatyti ir patirti savą kraštą, jo istoriją, gamtą, architektūrą, žmones yra žygiuojant pėsčiomis“. Todėl dalyviams šiais metais organizatoriai rengia tris skirtingo ilgio maršrutus. Ilgiausia, patyrusių ir mėgstančių ilgus atstumus dalyvių, trasa sieks apie 40 km. Vidutinė apie 20 km ilgio distancija bus skirta mėgstantiems aktyviai leisti laiką, tuo tarpu mažoji apie 10 km. atkarpa skirta šeimoms arba šiaip pirmą kartą dalyvaujantiems ir norintiems pajusti žygeivišką atmosferą.

 

Visi maršrutai bus sužymėti specialiais ženklais, dalyviai tarpiniuose punktuose galės atsižymėti, atsikvėpti, pasipildyti vandens atsargas. Tuo tarpu pusiaukelėje ilgesniųjų distancijų dalyviai pasistiprins žygio organizatorių paruošta kareiviška koše ir arbata. Dalyvių patogumui visų žygio trasų starto ir finišo vieta ta pati.

 

Žygio dalyviai net tik mėgausis bundančia iš po žiemos miego gamta, žygeivišku bendrystės jausmu, bet taip pat turės progą pamatyti ir prisiliesti prie rytinės Mažosios Lietuvos dalies architektūros, archeologijos, gamtos ir istorijos lobių.

 

Organizatorių inf.

 

 

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Lietuvos heraldikos komisija tvirtindama Šimkaičių herbą padarė ypatingą išimtį

Lietuvos heraldikos komisija tvirtindama Šimkaičių herbą padarė ypatingą išimtį  1

Žvyro pakrautos baržos „Jūra“ ir „204“ Jurbarko krovininiame uoste, 1966 m. (LCVA). Iš G. Kasparavičiaus knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990 metais“.

Kaip Jurbarkas sovietmečiu Nemuno laivininkystę išgelbėjo  0

1930 metų A. Mickaus (LCVA) nuotrauka, kurioje įamžinti vyrai. Perkėloje laukiama kelto, kuris perkelts žmones ir prekes į Šilinės kaimą.

Nemunas. Upė ne tik žmones maitinusi, bet ir laiką skyrusi  0

Ansamblis IMSRĖ kviečia į kompaktinio disko pristatymo šventę!

Ansamblis IMSRĖ kviečia į kompaktinio disko pristatymo šventę!  1

Laivyba Nemune. Mediniai Nemuno laivai. Pirmieji Nemuno laivų paminėjimai

Laivyba Nemune. Mediniai Nemuno laivai. Pirmieji Nemuno laivų paminėjimai  0

Muziejų dienos ir naktys: nuo parodų, užsiėmimų iki koncertų

Muziejų dienos ir naktys: nuo parodų, užsiėmimų iki koncertų  0

Naujame leidinyje – ir penki atgimę rajono piliakalniai

Naujame leidinyje – ir penki atgimę rajono piliakalniai  0

Laivybos sezono pranašai – žemsiurbės – savo darbą  Jurbarko rajone pradės balandžio pradžioje.

Artėjančio laivybos sezono pranašą greitai pamatysime ties Molyne  0

Rūta ir Kęstutis Vasiliauskai tarp draugų ir įkvėpėjų.

Vasiliauskai atskleidė bendrą šeimos talentą  0

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo  0

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda  0

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje  4

Nuotraukoje įamžinti Jadvygos iš Seredžiaus kaimynai 1951 metais, kuomet ir buvo pirmas didelis potvynis, kurį moteris iki šiol ryškiai prisimena.

Prisiminimuose apie potvynius – plaukiantys namai ir ledo lytis kambaryje  0

Išmindžioti ledo keliai atsirasdavo štai tarp tokių luitų. Unikalus AA Broniaus Grigaičio įamžintas užšalusio Nemuno vaizdas. Šias nuotraukas „Mūsų laikas“ gavo iš Eligijaus Skirkevičiaus, kurio tėčiui Sigitui ir atiteko B. Grigaičio fotoarchyvas.

Nemunas. Ledo keliu – į darbą, pas gimines ir į karą  2

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra  0

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)  1

Jurbarko gimnazijoje  ypatingai paminėta Kosmonautikos diena

Jurbarko gimnazijoje ypatingai paminėta Kosmonautikos diena  1

Pilies  kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį

Pilies kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį  0

Tarp „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo laureatų – du rajono moksleiviai

Tarp „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo laureatų – du rajono moksleiviai  0

Riterių turnyra Sinj mieste

Parodos bibliotekoje atidarymas. Egzotiška ir lietuviams artima Kroatija (VIDEO)  0

„Kęstutėnai“ šiemet sukvies į Mažąją Lietuvą

„Kęstutėnai“ šiemet sukvies į Mažąją Lietuvą  1

Vadžgiryje – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“

Vadžgiryje – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“  0

Į Jurbarką atskris „Aukso paukštė“

Į Jurbarką atskris „Aukso paukštė“  0

Netikėti atradimai apie Joną Žemaitį: nuo laiško iki virtualios realybės filmo

Netikėti atradimai apie Joną Žemaitį: nuo laiško iki virtualios realybės filmo  0

Mūsų partneriai