Kas globoja bibliotekininkus?

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Prieš kelerius metus į bibliotekas atėjo „mada“ ieškoti globėjų. Dažniausiai jais tampa garsūs kraštiečiai. Jurbarko rajono viešosios bibliotekos globėjais yra žurnalistai ir rašytojai Remigijus Baltrušaitis bei Rimantas Bružas, fizikos mokslų daktaras Andrius Melninkaitis. Jau tradicinėmis tapusias „Knygų Kalėdas“ globoja buvusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios iniciatyva ši akcija ir atsirado. Tačiau bibliotekininkai turi globėjų ir danguje.

Mūsų kraštiečių kunigo Alfonso Bulotos ir Laimučio Benio 1994 m. išleistoje knygoje „Šventųjų gyvenimai“ minimas tik vienas bibliotekininkų globėjas - šventasis Jeronimas.

 https://lk.katalikai.lt/09-30/sv-jeronimas

Oficialiai Euzebijus Sofronijus Jeronimas gimė 347 m. Stridone, Dalmatijoje. Tačiau vertėja Irena Aleksaitė beveik rimtai, vienoje iš savo esė, įrodinėja lietuvišką jo kilmę, o tėviškę kildina nuo Stridinio upelio Šiaulių rajone! Jeronimas - garsaus Romos filosofo Donato (pasak I. Aleksaitės – taip pat lietuvio nuo Dotnuvos), vėliau - šv. Grigaliaus Naziansiečio (irgi lietuvio?) mokinys. Gavęs puikų literatūrinį ir filosofinį išsimokslinimą, išmokęs hebrajų ir graikų kalbas, Jeronimas žinomas kaip geriausias to meto Šventojo Rašto klausimų aiškintojas.

Jaunystėje Romoje pamėgęs linksmą gyvenimą, vėliau jo atsisakė. 373 m. po Kristaus apsireiškimo atsidėjo asketiškam gyvenimui. Į dykumą nusigabeno ir didelį ryšulį knygų. Labiausiai jį žavėjo pasaulietinės klasikos autorių kūriniai. Tačiau pajautęs sąžinės graužatį dėl šventuosius tekstus nugulusių dulkių, galiausiai juos atsivertė, ir daugiau nebeužvertė. Jie jam tapo kasdienine duona.

382-384 m. dirbo popiežiaus Damazo I ypatinguoju sekretoriumi. Akvilėjoje jis subūrė religinę bendruomenę. Betliejuje įkūrė vienuolyną ir kurį laiką jam vadovavo.

Jeronimas peržiūrėjo ir pataisė lotyniškąjį Evangelijos tekstą. Parašė Bažnyčios istoriją, Senojo bei Naujojo testamento komentarus ir daug kitų veikalų. Iš hebrajų kalbos išvertė Šventąjį Raštą – Vulgatą, kuris buvo paskelbtas oficialiu Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto lotynišku tekstu.Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30-ąją, Betliejuje.

Galime sakyti, kad šv. Jeronimas buvo rašytojas, vertėjas ir kraštotyrininkas! Be bibliotekininkų, jis turi ir kitų globotinių: Dalmatiją ir Lioną, mokslo ir Biblijos draugijas, asketus, mokinius, mokytojus, mokslininkus, vertėjus.Lietuvos kultūros ministerija kasmet rugsėjo 30-ąją - Tarptautinę vertėjų dieną - kuri sutampa su šio šventojo sakraline diena,  skiria Šv. Jeronimo premiją. Stačiatikiai Jeronimą laiko palaimintuoju ir jį mini birželio 15 d.

Mene šventasis Jeronimas dažniausiai vaizduojamas sėdintis ir rašantis celėje. Greta beveik visada yra liūtas, nes pasak legendos, Sirijos dykumoje keliauninkus užpuolęs iš skausmo paklaikęs žvėris, kurio Jeronimas neišsigando, iš letenos ištraukė rakštį ir prisijaukino. Dažnai piešiamas su trim kitais Bažnyčios tėvais – šv. Augustinu, šv. Ambrozijumi ir popiežiumi Grigaliumi I-uoju. Arba kaip barzdotas atsiskyrėlis, tyruose klūpantis prieš kryžių su prikaltuoju Kristumi ir akmenimis besimušantis į krūtinę, o šalia padėta kaukolė.

 Dar vienas krikščionių bibliotekininkų globėjas – šventasis Laurynas, kurio liturginė šventė yra rugpjūčio 10-oji. Kai kurių šalių bibliotekininkai būtent šią dieną švenčia kaip savo profesinę.

https://www.musuparapija.lt/ignalina/sv-lauryno-atlaidai-paluses-baznycioje/

Šventasis Laurynas gyveno III amžiuje (225-258 m.). Gimė Ispanijoje, vėliau su šeima atvyko į Romą. Buvo vienas geriausių bažnyčios tėvų. Laurynas buvo ne tik vienas iš popiežiaus Šventojo Siksto II paskirtų pirmųjų septynių diakonų, bet ir bažnyčios bibliotekininkas, archyvaras. Jam patikėti pirmųjų persekiojamųjų raštai.

Prieš nukankinant popiežių, šis Laurynui išpranašavo, kad po trijų dienų mirsią ir jis. Todėl Laurynas visą savo turtą išdalino vargšams ir kitiems kunigams. 258 m. imperatorius Valerijonas suėmė Lauryną, tikėdamasis iškvosti visų Romos kilmingųjų krikščionių vardus ir sužinoti, kur paslėptos garsiosios Vatikano brangenybės. Suimtajam buvo prisakyta po dviejų dienų visus Bažnyčios turtus pristatyti į rūmus. Laurynas atvyko su minia ligotų, alkanų, benamių krikščionių ir pasakė: „Štai tie Baž­ny­čios tur­tai, nie­ka­da nesen­kan­tys ir vi­sa­da vai­sių duodan­tys tur­tai, ku­rių ga­li ras­ti vi­sur.“ Už tokį įžūlumą Laurynui paskirta kankinio mirtis. Mokslininkai nustatė, kad jam buvo nukirsta galva, o legenda pasakoja, kad, praėjęs ilgą kankinimų pilną kryžiaus kelią, sudegintas gyvas ant lėtos ugnies prieš San Lorenzo bažnyčią Romoje. Kepamas ant geležinių grotelių, Laurynas sargybiniams patarinėjęs apversti jį ant kito šono, nes šis jau iškepęs, o paskui, sakė, galėsią ir suvalgyti. Ant šv. Lauryno kapo pastatyta jo vardo bazilika.

Šventasis Laurynas nuo pirmųjų amžių yra labiausiai garbinamas Romos kankinys, todėl jo mirtis padėjo plisti krikščionybei. Romos miestas šventajam Laurynui yra dedikavęs net 34 bažnyčias.

Šventajam Laurynui priskiriama taip pat gausus būrys globotinių: bibliofilai, knygų pardavėjai, užeigos namų ir viešbučių savininkai, visi, kurie rizikuoja nudegti: ugniagesiai, angliadegiai, kepėjai, virėjai, stiklo pūtėjai, skalbinių lygintojai. Taip pat teigiama, kad šv. Laurynas saugo namus nuo gaisro. Jo meldžiama apsaugoti nuo nudegimų, strėnų gėlos, egzemos. O bibliotekininkai juokauja, kad popiežius, pavesdamas šventajam Laurynui globoti ne tik elgetas, bet ir bibliotekininkus, išpranašavo pastarųjų lemtį.

Paveiksluose šv. Laurynas beveik visada vaizduojamas jaunas, ispaniškų bruožų, diakono drabužiais. Pagrindinis jo atributas yra grotos, ant kurių buvo kankinamas. Kartais šventasis laiko indą ar skrynelę su pinigais, piniginę, smilkytuvą, kankinių palmės šakelę, Bibliją arba procesinį kryžių, kuriuos jam, kaip diakonui, priklausė nešti.

Šventieji skaitytojų globėjai

Jeigu bibliotekininkai turi savo šventųjų, tai gal jų turi ir skaitytojai? Viena tokių galėtų būti lietuviams visai nepažįstama šventoji Gudulė. Ji gimė 646 m. Brabante, Belgijoje, Lotaringijos kunigaikščio šeimoje. Turėjo dvi seseris ir brolį, o motina buvo šventoji Amalbergė. Gyveno Marselyje. Mirė tarp 680 ir 714 metų Hame. Čia buvo ir palaidota, o vėliau kūnas perkeltas į Marselį, galiausiai jos kaukolė atsidūrė Eibingene (Vokietijoje), o kitos relikvijos - Briuselyje, vienoje gražiausių Europoje, Šventojo Mykolo ir šventosios Gudulės katedroje. Joje besilankant, lietuvis gidas beveik su panieka pasakojo, kad Gudulė – bene lengviausiai iš visų tapusi šventąja. Pasak legendos, ji naktį skaitydavusi religines knygas. Velniui tai labai nepatiko, todėl vis užpūsdavo jos žvakę. Tačiau Gudulė nepasiduodavo – žvakę vėl užsidegdavo ir skaitydavo toliau. Tai tęsdavosi, kol užgiedodavo gaidys ir demonas dingdavo. Tokiu atkaklumu ji nusipelnė šventosios titulo.

Šventoji Gudulė kartu su šventuoju Mykolu yra Briuselio globėjai. Tai pat jos žinioje yra vienišos moterys pasaulietės. Atlaidai švenčiami sausio 8 d. Ryškiai geltonos spalvos saprofitinis grybas Belgijoje vadinamas „šventos Gudulės žibintu“. Gudulė vaizduojama su žibintu ar žvake rankoje.

https://lt.allacortedifederico.com/1055-brussels.html

Dar vienas skaitytojų pagalbininkas – šventasis Tomas Akvinietis. Jis gimė Italijoje, taip pat kunigaikščių šeimoje maždaug 1225-1227 metais. Nuo penkerių metų mokėsi Benediktinų vienuolyne, jau tada pasižymėjo pamaldumu. Po studijų Neapolio universitete įstojo į vargšų brolių šv. Dominyko ordino vienuolyną. Šeimai buvo sunku su tuo susitaikyti, todėl Tomo broliai jį pagrobė ir uždarė šv. Jono tvirtovėje, kur kone du metus bandė perkalbėti. Galiausiai artimieji turėjo jį išleisti. Tapęs vienuoliu, gavęs popiežiaus palaiminimą, Tomas išsiųstas studijuoti į Paryžių bei Kiolną. Įšventintas į kunigus, Dievo žodį įtaigiai skelbė Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Paryžiaus universitete apgynė teologijos daktaro vardą.

Šv. Tomo Akviniečio triumfas prieš Averojų (dailininkas B. Gozzoli, aliejus, 1470–75, fragmentas, Luvras Paryžiuje).

Popiežius paskirtas Neapolio arkivyskupu, Tomas maldavo nuo šių pareigų atleisti. Jis jautė pašaukimą aiškinti ir ginti krikščioniškąją tiesą. 1257-59 m. dėstė Paryžiaus universitete. Dešimt metų ėjo šv. Sosto teologo pareigas, dėstė dominikonų studijų namuose. Dalyvaudavo disputuose. 1273 m. buvo išrinktas Romos provincijos dominikonų definitoriumi. Parašė daugybę mokslo veikalų (kai kurie išversti ir į lietuvių kalbą), iš kurių žymiausias – trijų dalių traktatas „Teologijos suma“. Kartu su Albertu Didžiuoju bei Tarentazija suformulavo studijų sistemą, kuri Dominikonų ordino tradicijoje išliko iki šiol.

Tomas Akvinietis dažnai patirdavo ekstazes, vienos kurių metu, broliai jį matė pakylant nuo žemės ir girdėjo Viešpatį sakant „Tu gerai parašei apie mane, Tomai. Kokio atlygio norėtum?“. Po vienos itin ilgos ekstazės Tomas pareiškė daugiau neberašysiąs. Mirė 1274 m. kovo 7 d. ir buvo palaidotas Tulūzos bažnyčioje, o ją sugriovus, palaikai perkelti į šv. Sernino bažnyčią.

1323 m. liepos 18 d. popiežius Jonas XXII paskelbė jį šventuoju. Popiežius šv. Pijus V 1567 m. šventąjį Tomą paskelbė Bažnyčios mokytoju, o Leonas XIII – „visų scholastų mokytojų mokytoju“, vėliau paskyrė jį katalikiškų universitetų, akademijų, kolegijų bei mokyklų globėju. Lietuvoje šv. Tomas Akvinietis yra Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto globėjas. Į šventąjį Tomą Akvinietį galima kreiptis, norint geriau suprasti ir įsisavinti teksto mintis.

Dailininkai Tomą Akvinietį vaizduoja apsirengusį dominikonų abitu su žvaigžde ant krūtinės, laikantį knygą ar taurę, leliją; kartais piešiamas jo gundymas ir apsilankymas pas šv. Bonaventūrą. Tomo Akviniečio atlaidai švenčiami sausio 28 d.

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Asociatyvi

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minėdami...  0

Patvirtinta skulptoriaus Vinco Grybo metų minėjimo programa

Patvirtinta skulptoriaus Vinco Grybo metų minėjimo programa  0

Miesto gimtadienis, kurio Jurbarkas nešvęs

Miesto gimtadienis, kurio Jurbarkas nešvęs  0

Nepaprasta iniciatyva: su trispalvėmis į miestą patraukė su ypatinga misija

Nepaprasta iniciatyva: su trispalvėmis į miestą patraukė su ypatinga misija  0

Nacionalinio diktanto tekstas – įvertinkite, ar sudėtingas

Nacionalinio diktanto tekstas – įvertinkite, ar sudėtingas  0

Netikėtas svečias. Knygų mugėje dalyvaujančius eržvilkiškius aplankė Prezidentas Gitanas Nausėda

Netikėtas svečias. Knygų mugėje dalyvaujančius eržvilkiškius aplankė Prezidentas Gitanas Nausėda  2

Raudonės pilies kieme - Užgavėnių persirengėlių šėlsmas  (VIDEO)

Raudonės pilies kieme - Užgavėnių persirengėlių šėlsmas (VIDEO)  0

Paskelbtos geriausios 2019 -ųjų metų knygos

Paskelbtos geriausios 2019 -ųjų metų knygos  0

Lietuvą su Vasario 16-ąja sveikino ne tik darželinukai, bet uždainavo ir auklėtojos  (video)

Lietuvą su Vasario 16-ąja sveikino ne tik darželinukai, bet uždainavo ir auklėtojos (video)  0

Apie artėjančią šventę primena tik Jurbarko kultūros centro trispalvės verpstės

Skaitytoja klausia: kodėl miestai kaimynai puošiasi Vasario 16-ajai, o Jurbarkas – ne  2

Jurbarkas prisiminė Holokausto aukas ir pasmerkė genocidą (nuotraukos, video)

Jurbarkas prisiminė Holokausto aukas ir pasmerkė genocidą (nuotraukos, video)  0

Skaitomiausių knygų penketukai: jurbarkiečiams įdomiausios valdingų moterų istorijos

Skaitomiausių knygų penketukai: jurbarkiečiams įdomiausios valdingų moterų istorijos  1

Pristato naują knygą apie Lietuvos saugomas teritorijas

Pristato naują knygą apie Lietuvos saugomas teritorijas  0

Laisvės gynėjų diena Jurbarko krašte: su Atminimo laužais ir patriotinėmis dainomis (VIDEO)

Laisvės gynėjų diena Jurbarko krašte: su Atminimo laužais ir patriotinėmis dainomis (VIDEO)  0

Paskelbė, kuris Trijų karalių vardas yra šalyje populiariausias

Paskelbė, kuris Trijų karalių vardas yra šalyje populiariausias  5

Ką mėgo valgyti Lietuvos aukštuomenė bei žymūs rašytojai?

Ką mėgo valgyti Lietuvos aukštuomenė bei žymūs rašytojai?  0

Į muziejų  - išgirsti ir pajusti Kalėdų stebuklą (video)

Į muziejų - išgirsti ir pajusti Kalėdų stebuklą (video)  0

Jurbarkiečiai 2018 metų Lietuvos esperantininkų sąjungos suvažiavime (iš kairės): L. Abromas, R. Petraitytė, I. Viliušienė, S. Raulynaitis, Z. Babonienė.

Jurbarko esperantininkai ruošiasi paminėti net du šimtmečius  2

Vadžgiryje koncertavęs legendinių „Brolių“ kūrėjas didžiuojasi  nepalaužiamu tautos stuburu

Vadžgiryje koncertavęs legendinių „Brolių“ kūrėjas didžiuojasi nepalaužiamu tautos stuburu  0

Jurbarko krašto jaunųjų šaulių sąskrydis Veliuonoje

Jurbarko krašto jaunųjų šaulių sąskrydis Veliuonoje  0

Jurbarko "Caritas" kviečia paminėti Pasaulinę vargstančiųjų vilties dieną

Jurbarko "Caritas" kviečia paminėti Pasaulinę vargstančiųjų vilties dieną  0

Muziejaus įkūrėjas kviečia į naujos knygos pristatymą ir į muziejaus jubiliejaus šventę

Muziejaus įkūrėjas kviečia į naujos knygos pristatymą ir į muziejaus jubiliejaus šventę  0

Į Veliuoną – išgirsti žymios žydaitės gyvenimo istoriją

Į Veliuoną – išgirsti žymios žydaitės gyvenimo istoriją  1

Paskelbti parodos „Aukso vainikas“ Tauragės regiono laureatai (pretendavo ir Jurbarko rajono kūrėjai)

Paskelbti parodos „Aukso vainikas“ Tauragės regiono laureatai (pretendavo ir Jurbarko rajono kūrėjai)  0

Mūsų partneriai