Kas globoja bibliotekininkus?

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Prieš kelerius metus į bibliotekas atėjo „mada“ ieškoti globėjų. Dažniausiai jais tampa garsūs kraštiečiai. Jurbarko rajono viešosios bibliotekos globėjais yra žurnalistai ir rašytojai Remigijus Baltrušaitis bei Rimantas Bružas, fizikos mokslų daktaras Andrius Melninkaitis. Jau tradicinėmis tapusias „Knygų Kalėdas“ globoja buvusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios iniciatyva ši akcija ir atsirado. Tačiau bibliotekininkai turi globėjų ir danguje.

Mūsų kraštiečių kunigo Alfonso Bulotos ir Laimučio Benio 1994 m. išleistoje knygoje „Šventųjų gyvenimai“ minimas tik vienas bibliotekininkų globėjas - šventasis Jeronimas.

 https://lk.katalikai.lt/09-30/sv-jeronimas

Oficialiai Euzebijus Sofronijus Jeronimas gimė 347 m. Stridone, Dalmatijoje. Tačiau vertėja Irena Aleksaitė beveik rimtai, vienoje iš savo esė, įrodinėja lietuvišką jo kilmę, o tėviškę kildina nuo Stridinio upelio Šiaulių rajone! Jeronimas - garsaus Romos filosofo Donato (pasak I. Aleksaitės – taip pat lietuvio nuo Dotnuvos), vėliau - šv. Grigaliaus Naziansiečio (irgi lietuvio?) mokinys. Gavęs puikų literatūrinį ir filosofinį išsimokslinimą, išmokęs hebrajų ir graikų kalbas, Jeronimas žinomas kaip geriausias to meto Šventojo Rašto klausimų aiškintojas.

Jaunystėje Romoje pamėgęs linksmą gyvenimą, vėliau jo atsisakė. 373 m. po Kristaus apsireiškimo atsidėjo asketiškam gyvenimui. Į dykumą nusigabeno ir didelį ryšulį knygų. Labiausiai jį žavėjo pasaulietinės klasikos autorių kūriniai. Tačiau pajautęs sąžinės graužatį dėl šventuosius tekstus nugulusių dulkių, galiausiai juos atsivertė, ir daugiau nebeužvertė. Jie jam tapo kasdienine duona.

382-384 m. dirbo popiežiaus Damazo I ypatinguoju sekretoriumi. Akvilėjoje jis subūrė religinę bendruomenę. Betliejuje įkūrė vienuolyną ir kurį laiką jam vadovavo.

Jeronimas peržiūrėjo ir pataisė lotyniškąjį Evangelijos tekstą. Parašė Bažnyčios istoriją, Senojo bei Naujojo testamento komentarus ir daug kitų veikalų. Iš hebrajų kalbos išvertė Šventąjį Raštą – Vulgatą, kuris buvo paskelbtas oficialiu Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto lotynišku tekstu.Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30-ąją, Betliejuje.

Galime sakyti, kad šv. Jeronimas buvo rašytojas, vertėjas ir kraštotyrininkas! Be bibliotekininkų, jis turi ir kitų globotinių: Dalmatiją ir Lioną, mokslo ir Biblijos draugijas, asketus, mokinius, mokytojus, mokslininkus, vertėjus.Lietuvos kultūros ministerija kasmet rugsėjo 30-ąją - Tarptautinę vertėjų dieną - kuri sutampa su šio šventojo sakraline diena,  skiria Šv. Jeronimo premiją. Stačiatikiai Jeronimą laiko palaimintuoju ir jį mini birželio 15 d.

Mene šventasis Jeronimas dažniausiai vaizduojamas sėdintis ir rašantis celėje. Greta beveik visada yra liūtas, nes pasak legendos, Sirijos dykumoje keliauninkus užpuolęs iš skausmo paklaikęs žvėris, kurio Jeronimas neišsigando, iš letenos ištraukė rakštį ir prisijaukino. Dažnai piešiamas su trim kitais Bažnyčios tėvais – šv. Augustinu, šv. Ambrozijumi ir popiežiumi Grigaliumi I-uoju. Arba kaip barzdotas atsiskyrėlis, tyruose klūpantis prieš kryžių su prikaltuoju Kristumi ir akmenimis besimušantis į krūtinę, o šalia padėta kaukolė.

 Dar vienas krikščionių bibliotekininkų globėjas – šventasis Laurynas, kurio liturginė šventė yra rugpjūčio 10-oji. Kai kurių šalių bibliotekininkai būtent šią dieną švenčia kaip savo profesinę.

https://www.musuparapija.lt/ignalina/sv-lauryno-atlaidai-paluses-baznycioje/

Šventasis Laurynas gyveno III amžiuje (225-258 m.). Gimė Ispanijoje, vėliau su šeima atvyko į Romą. Buvo vienas geriausių bažnyčios tėvų. Laurynas buvo ne tik vienas iš popiežiaus Šventojo Siksto II paskirtų pirmųjų septynių diakonų, bet ir bažnyčios bibliotekininkas, archyvaras. Jam patikėti pirmųjų persekiojamųjų raštai.

Prieš nukankinant popiežių, šis Laurynui išpranašavo, kad po trijų dienų mirsią ir jis. Todėl Laurynas visą savo turtą išdalino vargšams ir kitiems kunigams. 258 m. imperatorius Valerijonas suėmė Lauryną, tikėdamasis iškvosti visų Romos kilmingųjų krikščionių vardus ir sužinoti, kur paslėptos garsiosios Vatikano brangenybės. Suimtajam buvo prisakyta po dviejų dienų visus Bažnyčios turtus pristatyti į rūmus. Laurynas atvyko su minia ligotų, alkanų, benamių krikščionių ir pasakė: „Štai tie Baž­ny­čios tur­tai, nie­ka­da nesen­kan­tys ir vi­sa­da vai­sių duodan­tys tur­tai, ku­rių ga­li ras­ti vi­sur.“ Už tokį įžūlumą Laurynui paskirta kankinio mirtis. Mokslininkai nustatė, kad jam buvo nukirsta galva, o legenda pasakoja, kad, praėjęs ilgą kankinimų pilną kryžiaus kelią, sudegintas gyvas ant lėtos ugnies prieš San Lorenzo bažnyčią Romoje. Kepamas ant geležinių grotelių, Laurynas sargybiniams patarinėjęs apversti jį ant kito šono, nes šis jau iškepęs, o paskui, sakė, galėsią ir suvalgyti. Ant šv. Lauryno kapo pastatyta jo vardo bazilika.

Šventasis Laurynas nuo pirmųjų amžių yra labiausiai garbinamas Romos kankinys, todėl jo mirtis padėjo plisti krikščionybei. Romos miestas šventajam Laurynui yra dedikavęs net 34 bažnyčias.

Šventajam Laurynui priskiriama taip pat gausus būrys globotinių: bibliofilai, knygų pardavėjai, užeigos namų ir viešbučių savininkai, visi, kurie rizikuoja nudegti: ugniagesiai, angliadegiai, kepėjai, virėjai, stiklo pūtėjai, skalbinių lygintojai. Taip pat teigiama, kad šv. Laurynas saugo namus nuo gaisro. Jo meldžiama apsaugoti nuo nudegimų, strėnų gėlos, egzemos. O bibliotekininkai juokauja, kad popiežius, pavesdamas šventajam Laurynui globoti ne tik elgetas, bet ir bibliotekininkus, išpranašavo pastarųjų lemtį.

Paveiksluose šv. Laurynas beveik visada vaizduojamas jaunas, ispaniškų bruožų, diakono drabužiais. Pagrindinis jo atributas yra grotos, ant kurių buvo kankinamas. Kartais šventasis laiko indą ar skrynelę su pinigais, piniginę, smilkytuvą, kankinių palmės šakelę, Bibliją arba procesinį kryžių, kuriuos jam, kaip diakonui, priklausė nešti.

Šventieji skaitytojų globėjai

Jeigu bibliotekininkai turi savo šventųjų, tai gal jų turi ir skaitytojai? Viena tokių galėtų būti lietuviams visai nepažįstama šventoji Gudulė. Ji gimė 646 m. Brabante, Belgijoje, Lotaringijos kunigaikščio šeimoje. Turėjo dvi seseris ir brolį, o motina buvo šventoji Amalbergė. Gyveno Marselyje. Mirė tarp 680 ir 714 metų Hame. Čia buvo ir palaidota, o vėliau kūnas perkeltas į Marselį, galiausiai jos kaukolė atsidūrė Eibingene (Vokietijoje), o kitos relikvijos - Briuselyje, vienoje gražiausių Europoje, Šventojo Mykolo ir šventosios Gudulės katedroje. Joje besilankant, lietuvis gidas beveik su panieka pasakojo, kad Gudulė – bene lengviausiai iš visų tapusi šventąja. Pasak legendos, ji naktį skaitydavusi religines knygas. Velniui tai labai nepatiko, todėl vis užpūsdavo jos žvakę. Tačiau Gudulė nepasiduodavo – žvakę vėl užsidegdavo ir skaitydavo toliau. Tai tęsdavosi, kol užgiedodavo gaidys ir demonas dingdavo. Tokiu atkaklumu ji nusipelnė šventosios titulo.

Šventoji Gudulė kartu su šventuoju Mykolu yra Briuselio globėjai. Tai pat jos žinioje yra vienišos moterys pasaulietės. Atlaidai švenčiami sausio 8 d. Ryškiai geltonos spalvos saprofitinis grybas Belgijoje vadinamas „šventos Gudulės žibintu“. Gudulė vaizduojama su žibintu ar žvake rankoje.

https://lt.allacortedifederico.com/1055-brussels.html

Dar vienas skaitytojų pagalbininkas – šventasis Tomas Akvinietis. Jis gimė Italijoje, taip pat kunigaikščių šeimoje maždaug 1225-1227 metais. Nuo penkerių metų mokėsi Benediktinų vienuolyne, jau tada pasižymėjo pamaldumu. Po studijų Neapolio universitete įstojo į vargšų brolių šv. Dominyko ordino vienuolyną. Šeimai buvo sunku su tuo susitaikyti, todėl Tomo broliai jį pagrobė ir uždarė šv. Jono tvirtovėje, kur kone du metus bandė perkalbėti. Galiausiai artimieji turėjo jį išleisti. Tapęs vienuoliu, gavęs popiežiaus palaiminimą, Tomas išsiųstas studijuoti į Paryžių bei Kiolną. Įšventintas į kunigus, Dievo žodį įtaigiai skelbė Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Paryžiaus universitete apgynė teologijos daktaro vardą.

Šv. Tomo Akviniečio triumfas prieš Averojų (dailininkas B. Gozzoli, aliejus, 1470–75, fragmentas, Luvras Paryžiuje).

Popiežius paskirtas Neapolio arkivyskupu, Tomas maldavo nuo šių pareigų atleisti. Jis jautė pašaukimą aiškinti ir ginti krikščioniškąją tiesą. 1257-59 m. dėstė Paryžiaus universitete. Dešimt metų ėjo šv. Sosto teologo pareigas, dėstė dominikonų studijų namuose. Dalyvaudavo disputuose. 1273 m. buvo išrinktas Romos provincijos dominikonų definitoriumi. Parašė daugybę mokslo veikalų (kai kurie išversti ir į lietuvių kalbą), iš kurių žymiausias – trijų dalių traktatas „Teologijos suma“. Kartu su Albertu Didžiuoju bei Tarentazija suformulavo studijų sistemą, kuri Dominikonų ordino tradicijoje išliko iki šiol.

Tomas Akvinietis dažnai patirdavo ekstazes, vienos kurių metu, broliai jį matė pakylant nuo žemės ir girdėjo Viešpatį sakant „Tu gerai parašei apie mane, Tomai. Kokio atlygio norėtum?“. Po vienos itin ilgos ekstazės Tomas pareiškė daugiau neberašysiąs. Mirė 1274 m. kovo 7 d. ir buvo palaidotas Tulūzos bažnyčioje, o ją sugriovus, palaikai perkelti į šv. Sernino bažnyčią.

1323 m. liepos 18 d. popiežius Jonas XXII paskelbė jį šventuoju. Popiežius šv. Pijus V 1567 m. šventąjį Tomą paskelbė Bažnyčios mokytoju, o Leonas XIII – „visų scholastų mokytojų mokytoju“, vėliau paskyrė jį katalikiškų universitetų, akademijų, kolegijų bei mokyklų globėju. Lietuvoje šv. Tomas Akvinietis yra Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto globėjas. Į šventąjį Tomą Akvinietį galima kreiptis, norint geriau suprasti ir įsisavinti teksto mintis.

Dailininkai Tomą Akvinietį vaizduoja apsirengusį dominikonų abitu su žvaigžde ant krūtinės, laikantį knygą ar taurę, leliją; kartais piešiamas jo gundymas ir apsilankymas pas šv. Bonaventūrą. Tomo Akviniečio atlaidai švenčiami sausio 28 d.

Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Rasai Grybaitei įteiktas svarbiausias Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas (VIDEO)

Rasai Grybaitei įteiktas svarbiausias Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas (VIDEO)  1

Gamtininko užrašai: rugsėjui išeinant

Gamtininko užrašai: rugsėjui išeinant  0

Jurbarkas įkvėpė parašyti trilerį apie šalies žydų istoriją

Jurbarkas įkvėpė parašyti trilerį apie šalies žydų istoriją  1

Bibliotekos sienas papuošė meno mokyklos suaugusiųjų mokinių piešiniai (nuotraukos)

Bibliotekos sienas papuošė meno mokyklos suaugusiųjų mokinių piešiniai (nuotraukos)  0

Tris VILIJAS vienija kūryba ir sentimentai Jurbarko kraštui

Tris VILIJAS vienija kūryba ir sentimentai Jurbarko kraštui  0

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaroma lauko ekspozicija

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaroma lauko ekspozicija  0

Europos paveldo dienos Stakiuose

Europos paveldo dienos Stakiuose  0

Europos paveldo dienos Jurbarke - kaip niekada turtingos renginių

Europos paveldo dienos Jurbarke - kaip niekada turtingos renginių  0

Tapytojų pleneras Veliuonoje

Tapytojų pleneras Veliuonoje  0

Glinskiečiai devintą kartą pagerbė ryškiausius aktorius

Glinskiečiai devintą kartą pagerbė ryškiausius aktorius  2

Penktadienį Raudonės pilyje spiečiasi Žemaitijos bibliotekininkai

Penktadienį Raudonės pilyje spiečiasi Žemaitijos bibliotekininkai  2

Naujų eksponatų Smalininkų senovinės technikos muziejui parūpina ir Nemunas

Naujų eksponatų Smalininkų senovinės technikos muziejui parūpina ir Nemunas  1

Trys Smalininkų senovinės technikos muziejaus eksponatai iškeliaus į JAV

Trys Smalininkų senovinės technikos muziejaus eksponatai iškeliaus į JAV  2

Rajono merui skirta eilinio savanorio Ruvino Būno premija

Rajono merui skirta eilinio savanorio Ruvino Būno premija  6

Atkurtoje tarpukario fotostudijoje garsų šio krašto fotografą Antaną Mickų įkūnija Veliuonos krašto muziejaus darbuotojas Gediminas Klangauskas.

Veliuona kviečia į tarpukario fotoateljė  0

Veliuona per Žolinę kviečia į ketvirtąsias PALAUNAGES

Veliuona per Žolinę kviečia į ketvirtąsias PALAUNAGES  0

Smalininkų uostas ir vandens matavimų stotis 1924 metais. Istorinė nuotrauka

Susisiekimo ministerijos siekis atnaujinti vidaus vandenų kelius – geroji žinia Smalininkų uostui  0

Žurnalisto Rimo Bružo tikslas, kad daktaras Basanavičius ir jo žmona Eleonora būtų kartu

Žurnalisto Rimo Bružo tikslas, kad daktaras Basanavičius ir jo žmona Eleonora būtų kartu  1

Žydų auksakalių šeimos istoriją primintų simbolinis valcas

Kauno gatvei kuriamos skulptūros primins jurbarkiečių pamirštus žodžius (nuotraukos)  1

Kur žydi rožės,  pavadintos kunigaikščių Vasilčikovų vardais?

Kur žydi rožės, pavadintos kunigaikščių Vasilčikovų vardais?  0

Paaiškėjo vaikų tautodailės konkurso "Sidabro vainikėlis" regioninio turo nugalėtojai

Paaiškėjo vaikų tautodailės konkurso "Sidabro vainikėlis" regioninio turo nugalėtojai  1

Raudonės pilies parko laukia tvarkymo darbai

Raudonės pilies parko laukia tvarkymo darbai  7

Išvalyti Panemunės pilies tvenkiniai

Išvalyti Panemunės pilies tvenkiniai  0

Žinomas menininkas Arvydas Ališanka su sūnumi Edvardu prie savo kūrinio, sumontuoto iš šimtamečio ąžuolo šakų.

Nepaprasta skulptūrų istorija, arba kodėl į V. Grybo muziejų renkasi... pegasai  0

Mūsų partneriai