Reklama: Muras

Kai kalba tampa langu į laisvą pasaulį (rajono esperantininkai švenčia veiklos 100-metį)

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Feliĉajn festojn“. Įsiminkite šiuos esperanto kalbos žodžius („su švente“), jei ruošiatės apsilankyti Jurbarko esperantininkų šventėje, kuri vyks šeštadienį, rugpjūčio 14 dieną. Jurbarko ir Šiaulių esperantininkai šiemet mini veiklos 100-metį. Ta proga jurbarkiečiai nutarė susitikti su bičiuliais iš Šiaulių ir Panevėžio, surengiant šventinę sueigą. Šventinėje programoje numatyti renginiai vyks nuo pat ryto kone visą dieną abiejose Nemuno pusėse. 10 val. esperantininkai rinksis Gelgaudiškio dvaro sodyboje ir parke ant Nemuno kranto. 12 val. – Zyplių dvare. 15 val. persikels į Smalininkus – užsuks į Senovinės technikos muziejų. 16.30 val. numatytas vizitas Skirsnemunėje, Šv. Jurgio bažnyčioje, 17 val. pagrindinis renginys vyks Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos „Veidrodžių“ salėje. Pabaigtuvių sueigoje bus apžvelgta esperanto veikla Jurbarke, pagerbti aktyviausieji jų klubo „Horizontas“ nariai, prisistatys svečiai. Susirinkusiesiems gros ir dainuos Bardų klubo nariai. Artėjančios šventės proga „Mūsų laikas“ pakalbino vieną iš ryškiausių Jurbarko krašto esperantininkų, klubo „Horizontas“ narį lituanistą Antaną GVILDĮ. Įdomi pašnekovo istorija, kaip jis atrado šią kalbą bei kokius horizontus esperanto jam atvėrė.

 

 

 

Jūsų istorija – kaip jūs atradote šią kalbą, patį klubą? Prisiminkite tą situaciją ar laikmetį, kur pirmą kartą apie esperanto išgirdote bei kaip sugalvojote, kad jums būtinai reikia šios kalbos mokytis?

1978 metais gimimo dienos proga dovanų gavau nedidelį esperanto kalbos žodynėlį. Neatsitiktinai, nes artimieji žinojo, kad man geriausia dovana – žodynai ir kalbų vadovėliai. Pavarčiau gautą leidinį ir jau po mėnesio apsilankiau jurbarkiškio esperantininko Prano Didoro namuose. Pirmasis susitikimas gerokai užtruko ir buvo lemtingas, kadangi jau tų pačių metų rudenį pradėjau lankyti esperanto kalbos kursus klube „Horizontas“. Pirmasis kalbos mokytojas buvo Laimundas Abromas, labai apsišvietęs žmogus, itin įdomiai vedęs pamokas. Po 2 mėnesių išmokau parašyti pirmuosius laiškus. Na, o kai prasidėjo susirašinėjimas su Lenkijos, Kubos ir net Austrijos bei Japonijos (tais sudėtingais sovietiniais metais) bendraamžiais, man tie esperantininkų laiškai buvo tarsi langas į laisvą pasaulį, apie kurį nei spauda, nei radijas tuo metu neturėjo teisės kalbėti.

 

Kaip įvertintumėte šios kalbos savo žinias? Kaip sekėsi mokytis? Kas buvo sunkiausia ir kas lengviausia? Jei reikėtų palyginti su kitomis kalbomis, kuo ši dirbtinė kalba išsiskiria?

Kai kalbu ar rašau laiškus esperanto, man nereikia mintyse ieškoti žodžių ar jų versti iš lietuvių kalbos, nes jie tarsi iškart atsiranda. Žinoma, kai reikia sudėtingesnio (nevartoto iki šiol) termino ar posakio, tuomet reikia labiau pagalvoti ar net paieškoti žodynuose. Kinta pasaulis, kinta ir kalbos. Esperanto kalba nėra išimtis. Kuriami nauji žodžiai, paaiškinantys šių dienų realijas. Pavyzdžiui, prieš 100 metų šioje kalboje tikrai nebuvo žodžio „komputilo“ (lietuviškai – kompiuteris) arba „fejsbuko“. Jeigu jau lotynų kalboje paskutiniaisiais metais yra patvirtinta apie 5 tūkstančius naujadarų, tai ne mažiau jų yra reikalingų ir esperanto kalboje, kurioje nauji žodžiai dažniausiai sudaromi romanų kalbų pagrindu, pridedant priešdėlius ir priesagas. Žinodamas gerai jų reikšmes, gali beveik nesuklysdamas sukurti sau visai naują žodį, kuris jau vartojamas šioje kalboje ir bus gerai suprantamas pašnekovui. Išties, tai labai lengvai išmokstama kalba, nes turi tik 16 trumpų pagrindinių taisyklių. Žodyno pagrindas – romanų ir germanų kalbos, sintaksė panaši į lotynų ir slavų kalbas.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" laikraštyje. 

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Petro Cvirkos paminklas neteko apsaugos

Petro Cvirkos paminklas neteko apsaugos  1

„Grybo auksas“ – tokį komiksų knygos pavadinimą vienu metu sugalvojo abi jos kūrėjos

„Grybo auksas“ – tokį komiksų knygos pavadinimą vienu metu sugalvojo abi jos kūrėjos  0

Unikali paroda bibliotekoje kviečia pažinti nemarią Šiaurės Amerikos indėnų kultūrą

Unikali paroda bibliotekoje kviečia pažinti nemarią Šiaurės Amerikos indėnų kultūrą  0

Eržvilke nuaidėjo V-asis respublikinis bandonininkų festivalis "Antanų polka"

Eržvilke nuaidėjo V-asis respublikinis bandonininkų festivalis "Antanų polka"  0

Asociatyvi

Dostojevskio knygos: kupina psichologinės išminties klasika  0

Lietuvos laivyno 100-metis bus pažymimas Jurbarke – pirmajame Lietuvos jūrų uoste

Lietuvos laivyno 100-metis bus pažymimas Jurbarke – pirmajame Lietuvos jūrų uoste  3

Veliuona pristatė įspūdingą vasaros kultūros renginių programą

Veliuona pristatė įspūdingą vasaros kultūros renginių programą  0

Tarptautinę vaikų gynimo dieną – edukacija „Pirmasis žingsnis į teatro pasaulį“

Tarptautinę vaikų gynimo dieną – edukacija „Pirmasis žingsnis į teatro pasaulį“  1

Vadžgirio bibliotekos siela - Erika Žievienė.

Sužinokite, kuri rajono biblioteka pripažinta kūrybiškiausia  0

JKC liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunuolių grupė tapo konkurso „Šoka Lietuva 2021“ mažaisiais laureatais

JKC liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunuolių grupė tapo konkurso „Šoka Lietuva 2021“ mažaisiais laureatais  0

Buvusi Vadžgirio bibliotekininkė per karantiną nenuobodžiauja – rašo naują knygą

Buvusi Vadžgirio bibliotekininkė per karantiną nenuobodžiauja – rašo naują knygą  1

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena!

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena!  0

Veliuonos kultūros centre –  V. Vaitkevičiaus tapybos darbų paroda

Veliuonos kultūros centre – V. Vaitkevičiaus tapybos darbų paroda  0

Tarpukario Bišpilį gaubė šiurpios paslaptys (surinkome negirdėtas legendas)

Tarpukario Bišpilį gaubė šiurpios paslaptys (surinkome negirdėtas legendas)  0

„Kanabėkas“ respublikinio konkurso metu 1989 m. kovo 18 d.  Klaipėdos žvejų ir sporto rūmuose.

Lietuva garsi „Žalgiriu“, Jurbarkas – „Kanabėku“  0

1912 metais įamžinti kasinėjimai. Darbininkai Veliuonos piliakalnyje.

Negirdėtos Veliuonos piliakalnių istorijos: nuo prasmegusio dvaro iki slapto tunelio (su archeologo komentaru)  0

Lietuvos laivyno šimtmečiui skirta paroda priminė apie Jurbarką, pirmąjį Lietuvos jūrų uostą

Lietuvos laivyno šimtmečiui skirta paroda priminė apie Jurbarką, pirmąjį Lietuvos jūrų uostą  0

Kraštietis rašytojas Gasparas Aleksa: „Baik cirkus, Cvirka!”

Kraštietis rašytojas Gasparas Aleksa: „Baik cirkus, Cvirka!”  1

„Veliuona – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ metus pradėjo virtualiomis istorijomis

„Veliuona – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ metus pradėjo virtualiomis istorijomis  0

Monografija apie Viešvilę jau spaustuvėje, tačiau užsakytiems egzemplioriams trūksta lėšų

Monografija apie Viešvilę jau spaustuvėje, tačiau užsakytiems egzemplioriams trūksta lėšų  0

Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta, Varnaičių k.,

Į Kultūros vertybių registrą įrašyta 10 Jurbarko rajono kultūros paveldo objektų  0

Keturi nauji meno kūriniai papuošė Kauno gatvę

Keturi nauji meno kūriniai papuošė Kauno gatvę  0

Kauno gatvėje įamžintos žiobrinės ir savitarpio pagalbos kredito draugija

Kauno gatvėje įamžintos žiobrinės ir savitarpio pagalbos kredito draugija  2

Tarptautiniame almanache – ir trijų jurbarkiečių poezija

Tarptautiniame almanache – ir trijų jurbarkiečių poezija  0

Mūsų partneriai