JUOZO BUDZINAUSKO PARODA “PAVOGTA ŽVAIGŽDĖ”

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Parodoje „Pavogta žvaigždė“ Juozas Budzinauskas persvarsto simbolių ir ženklų nusavinimą, nugvelbimą, jų reikšmių kaitą, tapsmą ideologijų ikonomis.

Autorius skulptūroms renkasi penkiakampės žvaigždės motyvą. Astronomijoje sąvoka „žvaigždė“ apibrėžiama, kaip didelės masės šviečianti dujų sfera. Žvaigždė nuo seno simbolizavo amžinybę, nuo XVIII a. ‒ aukštus polėkius, amžinus ir nekintamus idealus, nuo XVIII a. pabaigos ‒ kelrodystės, laimės simbolis. Penkiakampė žvaigždė buvo manoma, kad apsaugo. Spėjama, jog atsiradusi Artimuose Rytuose ir naudota kaip karinės galios ir karo ženklas. Tai vienas seniausių žmonijos simbolių, naudojamų šalių heraldikoje ‒ apie 35 pasaulio šalių vėliavose. Taisyklinga penkiakampė žvaigždė, sudaryta iš susikertančių linijų, vadinama pentagrama, laikoma mistiniu ir maginiu simboliu. Žvaigždės simbolikoje gausu spekuliacijų. Tarybų Rusijoje, vėliau Sąjungoje, penkiakampė žvaigždė buvusi karo simboliu, papildė pjautuvą ir kūjį. Kitos socialistinės valstybės, pasirinkusios socialistinę vystymosi strategiją, perimdavo ir penkiakampę žvaigždę.

Platonas dvylikasienį iš penkiakampių laikė tobuliausiu pirminiu kūnu. Skaičius penki, penki žvaigždės kampai, 5 pojūčiai, 5 elementai, 5 garsai, 5 Kristaus žaizdos, 5 pagrindiniai Islamo priesakai. Veneros planeta dangaus skliaute per aštuonerius metus nubraižo idealią pentagramą. Ši planeta kaip vienas iš ryškesnių šviesulių buvo garbinama įvairių kultūrų ir tapatinama su deivėmis Istar, Asera, Izide, Afrodite, Venera, Aušrine ir Vakare. Alchemikai taip pat domėjosi pentagrama, mat joje užkoduotas didėjimas ir mažėjimas iki begalybės.

Juozo Budzinausko skulptūrų paroda „Pavogta žvaigždė“ Klaipėdoje veiks iki gruodžio 7 d.

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Gedulo ir Vilties diena. Istorikas priminė nepelnytai pamirštus du jurbarkiečius partizanus

Gedulo ir Vilties diena. Istorikas priminė nepelnytai pamirštus du jurbarkiečius partizanus  0

Eržvilkas kviečia į tradicinę „Antanų polką“

Eržvilkas kviečia į tradicinę „Antanų polką“  0

Prie tremtinių paminklo Jurbarko kapinėse pasiųsta jautri žinutė emigrantams  (video)

Prie tremtinių paminklo Jurbarko kapinėse pasiųsta jautri žinutė emigrantams (video)  0

Jurbarko krašte vyksta Gedulo ir Vilties dienai skirti renginiai

Jurbarko krašte vyksta Gedulo ir Vilties dienai skirti renginiai  0

Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinė mokykla priima priešmokyklinukus ir mokinius

Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinė mokykla priima priešmokyklinukus ir mokinius  0

Viename gyvenime - tūkstančiai gyvenimų

Viename gyvenime - tūkstančiai gyvenimų  0

Lietuvos heraldikos komisija tvirtindama Šimkaičių herbą padarė ypatingą išimtį

Lietuvos heraldikos komisija tvirtindama Šimkaičių herbą padarė ypatingą išimtį  1

Žvyro pakrautos baržos „Jūra“ ir „204“ Jurbarko krovininiame uoste, 1966 m. (LCVA). Iš G. Kasparavičiaus knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990 metais“.

Kaip Jurbarkas sovietmečiu Nemuno laivininkystę išgelbėjo  0

1930 metų A. Mickaus (LCVA) nuotrauka, kurioje įamžinti vyrai. Perkėloje laukiama kelto, kuris perkelts žmones ir prekes į Šilinės kaimą.

Nemunas. Upė ne tik žmones maitinusi, bet ir laiką skyrusi  0

Ansamblis IMSRĖ kviečia į kompaktinio disko pristatymo šventę!

Ansamblis IMSRĖ kviečia į kompaktinio disko pristatymo šventę!  1

Laivyba Nemune. Mediniai Nemuno laivai. Pirmieji Nemuno laivų paminėjimai

Laivyba Nemune. Mediniai Nemuno laivai. Pirmieji Nemuno laivų paminėjimai  0

Muziejų dienos ir naktys: nuo parodų, užsiėmimų iki koncertų

Muziejų dienos ir naktys: nuo parodų, užsiėmimų iki koncertų  0

Naujame leidinyje – ir penki atgimę rajono piliakalniai

Naujame leidinyje – ir penki atgimę rajono piliakalniai  0

Laivybos sezono pranašai – žemsiurbės – savo darbą  Jurbarko rajone pradės balandžio pradžioje.

Artėjančio laivybos sezono pranašą greitai pamatysime ties Molyne  0

Rūta ir Kęstutis Vasiliauskai tarp draugų ir įkvėpėjų.

Vasiliauskai atskleidė bendrą šeimos talentą  0

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo  0

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda  0

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje  4

Nuotraukoje įamžinti Jadvygos iš Seredžiaus kaimynai 1951 metais, kuomet ir buvo pirmas didelis potvynis, kurį moteris iki šiol ryškiai prisimena.

Prisiminimuose apie potvynius – plaukiantys namai ir ledo lytis kambaryje  0

Išmindžioti ledo keliai atsirasdavo štai tarp tokių luitų. Unikalus AA Broniaus Grigaičio įamžintas užšalusio Nemuno vaizdas. Šias nuotraukas „Mūsų laikas“ gavo iš Eligijaus Skirkevičiaus, kurio tėčiui Sigitui ir atiteko B. Grigaičio fotoarchyvas.

Nemunas. Ledo keliu – į darbą, pas gimines ir į karą  2

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra  0

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)  1

Jurbarko gimnazijoje  ypatingai paminėta Kosmonautikos diena

Jurbarko gimnazijoje ypatingai paminėta Kosmonautikos diena  1

Pilies  kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį

Pilies kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį  0

Mūsų partneriai