Iškilminga vakarienė su Prezidentėmis ir... rašytoja iš Veliuonos

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Maloni žinia, kai mūsų kraštiečiai kviečiami prie bendro stalo su Prezidentais. Tiksliau, Prezidentėmis – šiuo atveju, Lietuvos ir Sakartvelo (Gruzijos). Į iškilmingą vakarienę Prezidentūroje pakviesta rašytoja, vertėja Violeta Šoblinskaitė-Aleksa iš Veliuonos neslepia, kad toks pakvietimas jai buvęs staigmena. Veliuonos bibliotekoje dirbanti knygų ir vertimų autorė spėja, kad tai susiję su jos kultūrine veikla Gruzijoje ir ryškiausiu darbu šioje srityje – Čabua Amiredžibio romano „Mėnulio sūnus“ (originale – „Data Tutašchija“) vertimu.

 

Violeta Šoblinskaitė gavo oficialių Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą atvykti kovo 7 dieną Iškilmingos vakarienės, kuri surengta Jos Ekselencijos Sakartvelo Prezidentės Salomė Zurabišvili oficialaus vizito proga.

 

Susitikimo išvakarėse pakalbinta rašytoja atviravo esanti sujaudinta kvietimo ir galinti tik numatyti, kokios priežastys lėmė, kad jai suteikta tokia garbė. „Kol kas ir pati nelabai suprantu, už ką, manau, tai susiję su Čabua Amiredžibio vertimu“, – sako Violeta. Su Sakartvelu, kaip jau įteisintas Gruzijos pavadinimas, ji susidraugavo per literatūrą. Jau nepamena, kuriais metais Lietuvos rašytojų sąjunga rengė vertėjų seminarą Palangoje, kurio metu ir užsimezgė draugystė su keleto šalių literatais. Tame tarpe, ir su tuometine Gruzija. „Sieja tokia literatūrinė bendrystė.

 

Čabua Amiredžibio romaną „Data Tutašchija“, kurį Violeta išvertė pagal europinę tradiciją. „Tai yra viena iš gerbiamiausių gruzinų autorių knygų. Kaip jie patys juokauja, gulinčių lentynoje šalia Šventojo rašto. Labai didelės apimties, įdomi knyga. Aš kokia 30 metų svajojau, kad ją kas nors išverstų“, – juokiasi rašytoja. Kadangi tokių vertėjų neatsirado, teko versti pačiai. Šį romaną iš Gruzijos ji parsivežė dar 1982 metais, dar be jokių literatūrinių draugysčių. Tai buvo paties autoriaus vertimas į rusų kalbą. Iš jos Violeta vertė į lietuvių kalbą. Kaip pati sako, teko prie vertimo pasėdėti keletą metų.

„Labai sudėtinga knyga, ir istoriniai, ir filosofiniai, ir religiniai klodai. Kol nesijaučiau stipri suprasti, nė nesvajojau tokią knygą versti“, – atvirauja Violeta.

Tbilisio technikos universitete yra įsteigtas lietuvių kultūros ir kalbos centras, kuriam vadovauja profesorius Vidas Kavaliauskas. Jo kvietimu esame važiavę į Poezijos pavasarį Gruzijoje. Beveik kasmet atsirasdavo proga ten nuvykti.

 

Paklausta, kam daugiau skiria savo laiko, knygų rašymui ar vertimui, V. Šoblinskaitė-Aleksa atvirauja, kad nei vienam, nei antram. „Bibliotekai“, – juokiasi atsakydama, nes rašymui šiuo metu visai nelieka laiko. Ir sako visiškai dėl to nesigailinti, nes kūrybai tokios pauzės naudingos.

 

Straipsnis  0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

V. Vaitkevičiui jaunasis šaulys Karolis (kairėje) rodo Vykintui Vaitkevičiui (vidury), kur galėtų būti bunkeris.

Surastas bunkeris, apie kurį vietiniai žino, bet neieškojo  1

Įteiktos nominacijos Raudonės krašto menininkams

Įteiktos nominacijos Raudonės krašto menininkams  0

Garbės pilietis Kęstutis Vasiliauskas: gerumas ir atlaidumas išeina į sveikatą

Garbės pilietis Kęstutis Vasiliauskas: gerumas ir atlaidumas išeina į sveikatą  1

Naujamiesčio progimnazijoje pražydo „Gyvasis tautos žiedas“

Naujamiesčio progimnazijoje pražydo „Gyvasis tautos žiedas“  1

Pamatyti naujausių Kauno muzikinio teatro spektaklių – į Šakius

Pamatyti naujausių Kauno muzikinio teatro spektaklių – į Šakius  1

Kęstutėnai kviečia į pėsčiųjų žygį po Smalininkus

Kęstutėnai kviečia į pėsčiųjų žygį po Smalininkus  0

Vasario 16-oji. Prie šalies Prezidentės iniciatyvos prisijungė ir Jurbarko biblioteka

Vasario 16-oji. Prie šalies Prezidentės iniciatyvos prisijungė ir Jurbarko biblioteka  0

Asociatyvinė. 2018 metų apdovanojimo akimirka.

Garbingų G. P. Bitės atminimo medalių nusipelnė ir du kraštiečiai  0

Užsibūti muziejuje pakvies įgarsinti V. Grybo laiškai

Užsibūti muziejuje pakvies įgarsinti V. Grybo laiškai  0

Atminimo valanda Laisvės gynėjų dienai paminėti - prie simbolinių laužų (VIDEO)

Atminimo valanda Laisvės gynėjų dienai paminėti - prie simbolinių laužų (VIDEO)  0

Premijuoti geriausieji krašto menininkai

Premijuoti geriausieji krašto menininkai  0

Regiono kultūros taryba priimti svarbiausių sprendimų rinkosi į Jurbarką

Regiono kultūros taryba priimti svarbiausių sprendimų rinkosi į Jurbarką  0

Žinoma jurbarkietė gavo Kultūros ministerijos premiją

Žinoma jurbarkietė gavo Kultūros ministerijos premiją  2

Atvirų durų diena Jurbarko kultūros centre. Geros žinios laukiantiems didžiosios salės rekonstrukcijos

Atvirų durų diena Jurbarko kultūros centre. Geros žinios laukiantiems didžiosios salės rekonstrukcijos  0

Tauragės apskrityje vieninteliam Vadžgiriui suteiktas Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardas

Tauragės apskrityje vieninteliam Vadžgiriui suteiktas Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardas  1

Šviesą per Šv. Martyno dieną nešė ir jurbarkiečiai

Šviesą per Šv. Martyno dieną nešė ir jurbarkiečiai  0

Į Žemaitiją – atrasti geopaveldo įžymybes

Į Žemaitiją – atrasti geopaveldo įžymybes  0

Trakų istorijos muziejaus archeologai į Jurbarką atvažiavo su ypatinga misija

Trakų istorijos muziejaus archeologai į Jurbarką atvažiavo su ypatinga misija  0

Žydų kultūros paveldo klodai atveriami jurbarkiečiams

Žydų kultūros paveldo klodai atveriami jurbarkiečiams  1

Išnykęs ir dingstantis paveldas, medinių sinagogų architektūra

Išnykęs ir dingstantis paveldas, medinių sinagogų architektūra  0

Svečiuose Žardelių kaime. Taip atrodė tipinis vokiečių girininkijos pastatas – virš durų iki šiol išlikusi lentelė su vokiškais užrašais. Tais laikais čia gyveno girininkas su šeima, tiesiog fioršteriu vadinamas.

Apie šišioniškius primena ne tik girininkijos, kapinaitės, bet ir mįsles užminę ąžuolai  2

Šventė sukvies ir atgaivins iškiliausias šalies ir krašto asmenybes

Šventė sukvies ir atgaivins iškiliausias šalies ir krašto asmenybes  0

Vardinį suoliuką pirmasis padarė E. Štulas.

Du Šimtmečio suoleliai – jau Jurbarko bibliotekoje  3

Bacių kaimo kryžius – vienmetis su Lietuva

Bacių kaimo kryžius – vienmetis su Lietuva  0

Mūsų partneriai