Į Žemaitiją – atrasti geopaveldo įžymybes

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ar žinote, kad geologai Šatrijos kalną vadina keimu, kad Dyburių atodangoje galima pamatyti žemės drebėjimo pėdsakų, kad didžiausias Lietuvos akmuo yra tarsi rusvos ir pilkos spalvos sluoksnių pyragas. Sužinosite, kodėl Mosėdžių apylinkėse yra tiek daug ir didelių riedulių, kada Šauklių riedulyno teritorijoje ištirpo ledynai, kuo ypatinga yra Medsėdžių plokščiakalvė ir kaip susidarė  didžiausias ir įspūdingiausias ozas Žemaitijoje.

Pasivaikščioti po Žemaitijos nacionalinį ar Salantų regioninį parkus yra didelis džiaugsmas, o jei lydi ir apie jų įžymybes pasakoja geologas, dviguba sėkmė. Tos įžymybės yra tokios kaip Šatrijos kalnas, Medsėdžių gemorfologinis draustinis, Barstyčių akmuo, Žemaitijos ozas ir kt. Tai ne tik Žemaitijos  krašto garsintojai ir turistų traukos objektai, bet ir Žemaitijos geologinio paveldo žvaigždės.

Apie pastarąsias mūsų skaitytojams išsamiai papasakojo Lietuvos geologijos tarnybos vyriausioji geologė Alma Grigienė, viena iš neseniai vykusios Geologijos paveldo dienos organizatorių. Šiųmetinis renginys buvo skirtas būtent minėtų Žemaitijos krašto geologinio paveldo objektų pažinčiai. Kodėl geologinio paveldo objektų pilna Žemaitijos krašte? Pasirodo, Žemaitija yra išskirtinė savo Žemaičių aukštuma, kurią suformavo paskutiniojo apledėjimo ledynas. Tik šiame krašte galime pamatyti vieną aukščiausių kalvų – legendomis apipintą Šatrijos kalną. Aukštesnis šiame kalvyne yra tik Medvėgalio kalnas. Taip pat pamatyti didžiausią riedulį Lietuvoje – Puokės, dar kitaip žinomą kaip Barstyčių akmenį, didžiausią Žemaitijos Gardų ozą.

Geologams Šatrija – keimas

Pirmiausia apie Šatrijos kalną. Pasirodo, Šatrija yra keimas. Keimas – stačiašlaitė kalva iš horizontaliai ir įstrižai sluoksniuoto smėlio ir žvirgždo arba smėlio ir molio. Keimas susidaro tirpstančio ledyno vandenims nusodinant nešmenis tirpstančio ledo properšoje. Ištirpus ledynui, užpildyta nešmenimis properša virto kalva. Kaip pasakoja A. Grigienė, žemaičiai šią didkalvę sėkmingai pavertė piliakalniu. Archeologinių tyrinėjimų medžiaga liudija, kad netoli Šatrijos gyventa jau mezolito laikais. Maždaug prieš 8000 metų.

Atodangoje – žemės drebėjimų pėdsakai

Dyburių atodanga (plotis – 30 m; aukštis – 33 m) yra viena iš įspūdingiausių Minijos upės slėnyje esančių atodangų. „Nuo jos viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės galima pasigrožėti nuostabiu reginiu, atsiveriančiu į Minijos senslėnį“, – pasakojo pašnekovė. Atodangoje galima pamatyti kelių apledėjimų paliktas moreninio priesmėlio ir priemolio nuogulas ir pašiltėjimais susiklosčiusias smėlingas aleuritingas nuosėdas. Taip pat čia smėliuose galima pamatyti žemės drebėjimų pėdsakų – seismitų.

Kada ištirpo ledynai

Šauklių riedulyne geologai jums būtinai paaiškins, iš kur tiek daug ir kodėl tokie dideli akmenys atsirado Mosėdžio apylinkėse. Pasirodo, kad tokių riedulių atsiradimas sietinas su vėlyvuoju ledynmečiu. Pradėjus stipriai tirpti paskutiniojo apledėjimo jauniausio antslinkio ledui, šiauriau Mosėdžio tarp ledų pasitvenkė prieledyniniai ežerai. Riedulyne žemės paviršiuje ar vos prasikišę iš rausvai rudo moreninio priemolio rieduliai aptinkami kas 5-15 metrų. „Deja, daug jų jau yra giliai po samanomis“, – apgailestavo pašnekovė. Riedulių dydis – nuo 30 centimetrų iki trijų metrų. Vyrauja įvairios sudėties granitai. Įdomu tai, kad 2006 metais kosmogeninio datavimo metodu buvo tirti du akmenys. „Nustatyta, kad jų viršūnės iš po ledo išlindo prieš 13-15 tūkstančių metų. Tai liudija, kad ledynas tuo laiku šiose apylinkėse jau buvo ištirpęs“, – pasakojo geologė.

Sluoksniuotas tarsi pyragas

Tarsi rusvos ir pilkos sluoksnių pyragas. Toks „perpjautas“ atrodytų Barstyčių akmuo. Kodėl būtent tokių spalvų? Geologai paaiškins. Didžiausią Lietuvos riedulį sudaranti uoliena – deformuotas sluoksniuotas granitas. Juostuota uoliena sudaryta iš rusvo stambiagrūdžio pegmatitinio granito su pilko granito-gneiso juostelėmis. Pegmatitiniame granite kaitaliojasi stambių ir smulkesnių kristalų juostos. „Iš to galima daryti išvadą, kad uoliena atkeliavusi iš proterozojaus laikotarpio, t.y. prieš daugiau nei 1,5 mlrd. m. Tai galėjo būti dabartinė Suomija arba Šiaurės, Šiaurės Vakarų Švedija“, – pasakojo pašnekovė.

Iš ko sudarytas Gardų ozas

Kaip pasakojo geologė, sudėtingos formos Gardų ozas susidarė prieš 14–13 tūkstančių metų, atsitraukus teritoriją dengusiam ledynui. Iš po ledyninio liežuvio ledo tuneliais, kurie vietomis buvo atviri plyšiai, plūdo tirpstantys vandenys. Viename tokio tunelio-plyšio dugne, dabartinėje ozo vietoje, stiprus vandens srautas ir suklojo riedulius, gargždą, žvirgždą bei smėlį. Ledinio tunelio-plyšio sienoms visiškai ištirpus, jo vietoje liko pylimų ir kalvų virtinė – Gardų ozas. Kaip pasakojo geologė, neapaugusioje kasimvietės sienelėje galima matyti ozo vidinę sandarą arba ozą sudarančias nuogulas – įkypius žvyro ir įvairaus rupumo smėlio sluoksnius su gargždo ir riedulių „lęšiais“ bei „kišenėmis“.

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Ansamblis IMSRĖ kviečia į kompaktinio disko pristatymo šventę!

Ansamblis IMSRĖ kviečia į kompaktinio disko pristatymo šventę!  0

Laivyba Nemune. Mediniai Nemuno laivai. Pirmieji Nemuno laivų paminėjimai

Laivyba Nemune. Mediniai Nemuno laivai. Pirmieji Nemuno laivų paminėjimai  0

Muziejų dienos ir naktys: nuo parodų, užsiėmimų iki koncertų

Muziejų dienos ir naktys: nuo parodų, užsiėmimų iki koncertų  0

Naujame leidinyje – ir penki atgimę rajono piliakalniai

Naujame leidinyje – ir penki atgimę rajono piliakalniai  0

Laivybos sezono pranašai – žemsiurbės – savo darbą  Jurbarko rajone pradės balandžio pradžioje.

Artėjančio laivybos sezono pranašą greitai pamatysime ties Molyne  0

Rūta ir Kęstutis Vasiliauskai tarp draugų ir įkvėpėjų.

Vasiliauskai atskleidė bendrą šeimos talentą  0

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo

Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo  0

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda

V. Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta unikali vilnonių skulptūrų paroda  0

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje

Eržvilko miestelio diena – Jurbarko krašto muziejuje  4

Nuotraukoje įamžinti Jadvygos iš Seredžiaus kaimynai 1951 metais, kuomet ir buvo pirmas didelis potvynis, kurį moteris iki šiol ryškiai prisimena.

Prisiminimuose apie potvynius – plaukiantys namai ir ledo lytis kambaryje  0

Išmindžioti ledo keliai atsirasdavo štai tarp tokių luitų. Unikalus AA Broniaus Grigaičio įamžintas užšalusio Nemuno vaizdas. Šias nuotraukas „Mūsų laikas“ gavo iš Eligijaus Skirkevičiaus, kurio tėčiui Sigitui ir atiteko B. Grigaičio fotoarchyvas.

Nemunas. Ledo keliu – į darbą, pas gimines ir į karą  2

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra

Neeilinė proga. Į Jurbarko kultūros centrą – susipažinti su Kinijos kultūra  0

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)

Kultūros pusryčiai. V. Masalskis apie kultūrininko misiją tėkšti skaudžią tiesą į veidą (video)  1

Jurbarko gimnazijoje  ypatingai paminėta Kosmonautikos diena

Jurbarko gimnazijoje ypatingai paminėta Kosmonautikos diena  1

Pilies  kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį

Pilies kaimo virtuvė – pasitinkame Verbų sekmadienį  0

Tarp „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo laureatų – du rajono moksleiviai

Tarp „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo laureatų – du rajono moksleiviai  0

Riterių turnyra Sinj mieste

Parodos bibliotekoje atidarymas. Egzotiška ir lietuviams artima Kroatija (VIDEO)  0

„Kęstutėnai“ šiemet sukvies į Mažąją Lietuvą

„Kęstutėnai“ šiemet sukvies į Mažąją Lietuvą  1

Vadžgiryje – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“

Vadžgiryje – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“  0

Į Jurbarką atskris „Aukso paukštė“

Į Jurbarką atskris „Aukso paukštė“  0

Netikėti atradimai apie Joną Žemaitį: nuo laiško iki virtualios realybės filmo

Netikėti atradimai apie Joną Žemaitį: nuo laiško iki virtualios realybės filmo  0

Ypatinga Žemės diena  „Ąžuoliukas“ mokykloje  - linkėjimus Žemei surašė į 20 metrų laišką

Ypatinga Žemės diena „Ąžuoliukas“ mokykloje - linkėjimus Žemei surašė į 20 metrų laišką  0

K. Glinskio teatrui- 60 metų. Teatras savo gerbėjams dovanos šventinių renginių

K. Glinskio teatrui- 60 metų. Teatras savo gerbėjams dovanos šventinių renginių  1

V. Vaitkevičiui jaunasis šaulys Karolis (kairėje) rodo Vykintui Vaitkevičiui (vidury), kur galėtų būti bunkeris.

Surastas bunkeris, apie kurį vietiniai žino, bet neieškojo  1

Mūsų partneriai