Atidaryta Michalinos Banaitienės atminimui skirta jos mokinių darbų paroda

 Rugpjūčio 26-ąją jau įsibėgėjusios krašto šventės šurmulyje Jurbarko parodų ir koncertų salės sienas papuošė patys įvairiausi, skirtingomis technikomis atlikti, bet labai įdomūs ir įspūdingi darbai – čiaatidaryta paroda „Gėlės mokytojai“, kurią dailininkės ir pedagogės Michalinos Banaitienės mokiniai skyrė savo mokytojos 110-osioms gimimo metinėms.

Salės sienas šį kartą papuošė 9 „banaitukų“ (taip save iki šiol vadina buvę M. Banaitienės mokiniai) darbai: tapytojo, sieninės tapybos meistro Lino Atgalainio, Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos dailės mokytojos Linos Rušienės, dailininkės ir dailės mokytojos Jūratės Jukštienės, mokytojos Jolitos Kaučikaitės-Radvilienės, dailės mokytojo ir skulptoriaus Juozo Budzinausko, Jurbarko kultūros centro dailininko-scenografo Zigmo Morlenco, dziudo ir sambo trenerės Dianos Arlauskaitės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus restauravimo skyriaus vedėjos Vandos Kyzelytės ir Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėjos, vitražo dailininkės Rasos Grybaitės. Daugiausia eksponuoti tapybos darbai, bet buvo atliktų ir kitokiomis technikomis: J. Jukštienė pristatė gėlių piešinius, nupieštus... gėlėmis, V. Kyzelytė – instaliaciją „Vaikystės langas“, J. Budzinauskas – ansambliažą, L. Atgalainis – savo sukurtų sieninės tapybos kūrinių nuotraukas.

Mokytojos dukra, taip pat pedagogė Rūta Rimgailė Johana Gulbinienė, kaip pati sako, bandė surašyti visus savo mamos mokinius, nuo pirmojo – Zigmo Morlenco iki paskutiniosios – Astos Stankutės-Grasienės, baigusios Vilniaus dailės akademiją ir ateidavusios pas mokytoją netgi tada, kai ši jau nebesikėlė iš lovos. R. Gulbinienė sako suskaičiavusi, kad iš viso 17 M. Banaitienės mokinių baigė su menu susijusius mokslus. Rengiantis parodai didelei jos nuostabai paaiškėjo, kad yra dar vienas, jau 18-tas, „banaitukas“, Linas Atgalainis, kuris taip pat mokėsi pas M. Banaitienę ir tapo profesionaliu menininku. Rasa Grybaitė prisipažino seniai besižavinti Lino darbais ir sekanti jį feisbuke, tačiau apie tai, kad jis yra „banaitukas“ sužinojusi tik visai neseniai iš J. Jukštienės.

Vienintelė iš parodoje dalyvavusių M. Banaitienės mokinių, neturinti specialaus išslavinimo – dziudo ir sambo trenerė Diana Arlauskaitė, mokytojos vadinta Gogenu dėl pamėgtų ryškių spalvų ir visiškai nepanašių į kitus darbų. Ir dabar jos darbai su katinais bei gėlėmis skyrėsi iš visų ir traukė dėmesį.

Parodos atidaryme skambėjo kompozitorės ir atlikėjos Rūtos Šličkutės atliekamos dainos, apie M. Banaitienės pirmąją gyvenimo pusę papasakojo straipsnį apie menininkę žurnalui „Jurbarko laikas“ parašiusi Rūta Vasiliauskienė, o apie laiką, „kai jau pažinojo savo mamą“ – mokytojos dukra R. R. J. Gulbinienė.

Pagrindinė šios parodos įkvėpėja ir organizatorė, nuolatos puoselėjanti mokytojos atminimą, Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė, prisipažinusi, kad pati nelabai mėgsta piešti gėles, mokytoją pavadino „kompasu, rodančiu visas kryptis“ ir pasidžiaugė, kad jos mokiniai, pasirinkę pačias įvairiausias meno rūšis ir kryptis, vis dėlto, nepameta vienas kito, susirenka paminėti mokytoją ir kas penkeri metai jos garbei surengia parodą.

Paroda Jurbarko parodų ir koncertų salėje veiks iki spalio 7 dienos.