Jurbarkas - tarp pirmaujančių pagal pažymėtų nelegalios prekybos taškų skaičių

Nors visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai yra linkę toleruoti nelegalią prekybą, itin aktyvus piliečių įsitraukimas žymint nelegalios prekybos cigaretėmis, alkoholiu ir degalais vietas viršijo iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ autorių lūkesčius. Prieš mėnesį visuomenei pristatytoje svetainėje www.beseselio.lt , kurioje galima anonimiškai pranešti apie šešėlinės prekybos vietas, jau pažymėti 969 taškai. Daugiausia nelegalios prekybos taškų pažymėta didžiųjų miestų – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos – regionuose, tačiau nurodytų vietų skaičiumi išsiskiria ir mažesnieji miestai – Jurbarkas, Alytus, Marijampolė.

Visos Lietuvos teritorijoje pažymėta 714 nelegalių cigarečių, 500 – alkoholio, 320 – degalų prekybos vietų. Kai kuriose nurodytose vietose vykdomi kelių rūšių nelegalių prekių pardavimai.

Pirmąją projekto pristatymo dieną svetainėje www.beseselio.lt apsilankė beveik 20 tūkst. piliečių. Daugiausia nelegalios prekybos taškų pažymėta didžiųjų miestų – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos – regionuose, tačiau nurodytų vietų skaičiumi išsiskiria ir mažesnieji miestai – Jurbarkas, Alytus, Marijampolė.
 
Aktyvi visuomenės reakcija parodė, kad žmonės nėra abejingi nelegalios prekybos problemai ir nori ją spręsti. Kaip buvo galima tikėtis, gauti duomenys leidžia teigti, kad nelegali prekyba – visos šalies teritoriją apimanti problema.

Vieno iš iniciatyvos autorių, viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio nuomone, aktyvus visuomenės įsitraukimas rodo, kad atėjo laikas imtis ryžtingų veiksmų siekiant pažaboti šešėlinę prekybą. „Džiaugiamės, kad iniciatyva sulaukė tokio piliečių pritarimo ir esame įsitikinę, kad tai tik kelio pradžia. Šiuo metu duomenys yra peržiūrimi, sisteminami ir atiduodami projekto partneriams atsakingiems policijos pareigūnams. Raginame visuomenę nesustoti ir toliau žymėti vietas, kuriose klesti šešėlis“, – sakė K. Kupšys.

„Policija kasdien nustato pažeidimus, baudžia nelegalia prekyba užsiimančius asmenis, pradeda ikiteisminius tyrimus. Tačiau šia veikla užsiimantys asmenys nuolat bando išvengti atsakomybės. Džiugu, kad žmonių suvokimas auga ir atsiranda vis daugiau pilietiškų visuomenės narių, kurie netoleruoja nelegalios prekybos ir praneša apie jos buvimą. Kartais keista skaityti apklausų rezultatus, kad žmonės pritaria nelegaliai prekybai, patys perka tokias prekes“, – sakė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas R. Matonis.  – Šis portalas – dar viena puiki galimybė netoleruoti ir pranešti apie nelegalią prekybą.“ Šių metų pavasarį bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad net pusė šalies gyventojų mano, jog nelegalios prekybos vietos skatina nusikalstamumą rajone.

Viena iš didžiausių šešėlinės ekonomikos problemų – prekyba nelegaliu alkoholiu, kelianti grėsmę visuomenės sveikatai. Kaip teigė iniciatyvą skatinti žmones pranešti apie nelegalios prekybos taškus palaikantis Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, alkoholiu apsinuodiję žmonės sudaro daugiau nei pusę pacientų Ūmių apsinuodijimų skyriuje, nemaža dalis vėliau prisipažįsta gėrę alkoholį, gautą iš nelegalių prekybos taškų. „Nelegalių alkoholio gaminių kokybės sukontroliuoti neįmanoma. Jo gamybai gali būti naudojamas metilo ar izopropilo alkoholis, kurio poveikis gali būti mirtinas. Net nedideliu kiekiu nelegalaus alkoholio apisinuodijusiems pacientas būdingi padariniai – kasos pažeidimai, stemplės nudegimai, net apakimas ir kt.“, – pasakojo R.  Badaras.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 30 %. Tai – didžiausi duomenys Europos Sąjungoje kartu su Bulgarija ir Rumunija.

Apie www.beseselio.lt - interneto svetainė www.beseselio.lt – platforma, suteikianti galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui, pastebėjusiam nelegalios prekybos vietą, apie ją anonimiškai pranešti internetu. Tinklapyje integruotas Lietuvos šešėlio žemėlapis viešai nurodo taškus, kuriuose klesti nelegali prekyba. Šis Lietuvos šešėlio žemėlapis yra galimybė kiekvienam sąmoningam visuomenės nariui prisidėti prie šešėlinės ekonomikos naikinimo. Projektą įgyvendina viešoji įstaiga „Lietuva be šešėlio“. Projekto bičiuliai: iniciatyva „Už sąžiningą bankininkystę“, socialinių akcijų „Darom“ ir „Baltosios pirštinės“ bendraautorius Tadas Langaitis, Vilniaus universiteto Toksikologijos centras, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, naujienų portalas 15min.lt, forumas Supermama.lt, Žygeivių klubas, „Baltic Food Organisation“, VšĮ „Kooperacijos sprendimai“, EKT, Maps.lt, Egu.lt gyvenimo universitetas.