Žvelgiant į Jurbarko ateitį: vizija graži, realybė liūdna (NUOTRAUKOS)

Baigiantis 2016–2026 metų Jurbarko rajono savivaldybės strateginio plėtros plano galiojimo laikotarpiui, savivaldybė ėmė kurti naują dokumentą, kuris turėtų padėti kraštui išlipti iš socialinės ir ekonominės duobės – 2027–2036 metų strateginį plėtros planą. Pirmuosius šio darbo rezultatus – esamos situacijos analizės ir būsimosios vizijos projektus jau apsvarstė savivaldybės Pažangos taryba, o birželio 8 d. jie pristatyti savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje.

Esama rajono situacija, kurią posėdyje apžvelgė Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus, nedžiugina. Sprendžiant pagal 2021–2025 metų gyventojų mažėjimo tempą, 2040 metais Jurbarko rajone gyvens tik kiek daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, 4 500 gyventojų mažiau dabar.

Rajonas traukiasi

Gyventojų skaičius rajone kasmet sumažėja bent keliais šimtais, ženkliai daugiau žmonių miršta nei gimsta, o analizuojamu laikotarpiu gimstamumas sumažėjo trečdaliu. Gyventojų skaičiaus mažėjimas fiksuojamas visose seniūnijose, išskyrus Jurbarko miestą.

Rajonas sensta – santykinai mažėja jaunų žmonių, daugėja vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo pačiu mažėja ir mokinių skaičius – jų 2025 metais buvo 2 282. Per penkerius metus neliko 4 mokyklų – šiuo metu veikia devynios. Nors mokyklos užsidaro, esamose trūksta specialistų: logopedų, psichologų, mokyklų direktorių ir mokytojų.

Tiesa, kai kas auga – maždaug ketvirtadaliu padidėjo vaikų su negalia skaičius. Palyginus su Lietuvos vidurkiu, daug socialinių išmokų gavėjų – beveik 2 kartus daugiau.

Vidutinė gyvenimo trukmė rajone 2024 metais buvo 74,9 metai, kai Lietuvos vidurkis – 77,6. Tiesa, džiugina tai, kad mirtingumas nuo širdies ligų, lyginant su 2021 metais, trečdaliu sumažėjo. Užtat auga psichikos sutrikimų, didėja mirtingumas nuo navikų, bet tai, pasak E. Sinkaus, esanti visos Lietuvos problema, tiesa, Jurbarko rajone pasireiškianti ženkliau.

Neguodžiantys rodikliai

Neguodžia ir ekonominiai rodikliai. Savivaldybės ekonomika grindžiama žemės ūkiu, logistika ir maisto pramone. Finansinis savarankiškumas žemas – biudžetas priklausomas nuo valstybės asignavimų. 2024 m. materialinių gyvenimo sąlygų subindeksas (apimantis pajamas, vartojimo galimybę, būsto sąlygas, sukauptą turtą, gebėjimą padengti kasdienes išlaidas, materialinių nepriteklių lygį) – 0,945, žemiausias Tauragės apskrityje (Pagėgiai – 0,960; Šilalė – 1,006; Tauragė – 1,073). Vidutinis darbo užmokestis ženkliai mažesnis nei Lietuvos vidurkis (2 312 Eur, kai Lietuvos vidurkis apie 3 tūkst. Eur).

Verslumo lygis rajone yra du kartus žemesnis nei Lietuvos vidurkis (18,5 prieš 35,0 MVĮ / 1 000 gyv.), o 92 proc. įmonių – mikroįmonės. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudaro tik apie 8 proc. Lietuvos vidurkio. Darbo užmokestis atsilieka nuo šalies vidurkio, o tai skatina darbingo amžiaus gyventojų išvykimą. Viešasis transportas atokiose seniūnijose neužtikrina pakankamo ryšio su darbo vietomis – tvarkaraščiai nedarbo valandomis ir savaitgaliais yra nepakankamo dažnio.

74 proc. žvyrkelių yra blogos būklės. Per pastaruosius 5 metus naujos asfalto dangos paklota tik 5 km.

Abstrakti vizija

Kaip gi ketinama rajoną traukti iš duobės? Tame pačiame posėdyje meras Skirmantas Mockevičius pristatė ir Jurbarko krašto viziją iki 2040 metų – „Gyventi gera, kurti verta, investuoti prasminga“, kurią, pasak jo, atsakingai kūrė savivaldybės administracijos komanda.

Meras paaiškino, ką toji vizija reiškianti. Gyventi gera – tai kokybiška sveikatos priežiūra ir socialinė parama visose seniūnijose, ne tik mieste. Savivaldybė įtraukia gyventojus ir veikia kartu su bendruomenėmis. Sutvarkyti kvartalai, apšviestos gatvės, veikiantis viešasis transportas. Stipri kultūrinė ir sportinė veikla, gyvos bibliotekos ir bendruomenių namai.

Kurti verta: stipri švietimo sistema nuo darželio iki neformaliojo ugdymo. Seniūnijų ir bendruomenių iniciatyvos tampa projektais – savivaldybė jungia ir remia.

Investuoti prasminga: kooperuojantis ir atsinaujinantis žemės ūkis, stiprus ir inovatyvus vietos verslas. Nemuno krašto istorija ir kultūra – savitas tapatumas, kuris traukia ir kviečia. Skaidrus valdymas, efektyviai tvarkomas turtas. Savivaldybė – greitas, atsakingas ir nuspėjamas partneris verslui. Prižiūrima ir atnaujinama infrastruktūra. Saugumas ir investicinis patrauklumas.

Ko ir kaip bus siekiama, pasak mero, turės apsispręsti savivaldybės tarybos nariai – nusimatyti strategines kryptis ir kaip jų siekti, atsižvelgiant ir į bendruomenės, ne tik politikų, pasiūlymus. Galutinis savivaldybės 2027–2036 metų strateginis plėtros planas turėtų būti paruoštas ir tarybai svarstyti pateiktas šių metų gruodžio mėnesį.

Įvertinti, kas padaryta

Kolegijos nariai susidomėjo, kaip buvo įgyvendintas praėjusio laikotarpio, 2016–2026 metų, strateginis plėtros planas. Darius Virvilas teiravosi, ar nebūtų tikslinga jį aptarti, įsivertinti, kas padaryta ar nepadaryta, ką reikėtų įtraukti į naują planą. Tokiam siūlymui pritarė ir Zita Sorokienė, kurios manymu, būtų pravartu palyginti anksčiau planuotus dalykus su dabartiniais.

Tačiau mero nuomone, tai daryti nėra tikslinga. Ankstesnis planas buvęs ganėtinai abstraktus, gyvenimas kinta ir atsirado naujos problemos, be to naujasis planas kuriamas pagal naują strateginio planavimo metodiką.

Priminsime, kad 2014 metais patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės 2016–2026 metų strateginis plėtros planas taip pat turėjo skambią viziją – „Jurbarko rajonas – patrauklus gyventi, aplankyti ir investuoti Nemuno kraštas su išsaugota istorija, kultūra ir gamta“. Jame buvo numatyta kurti palankias sąlygas verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui, efektyviai išnaudoti rajono turistinį potencialą, didinti kaimo patrauklumą ir žemės ūkio konkurencingumą, kurti efektyvią švietimo sistemą, užtikrinti vaikų ir jaunimo užimtumą, teikti kokybiškas ir prieinamas sveikatos paslaugas, formuoti sveiką visuomenę, užtikrinti kokybiškas socialines paslaugas ir didinti jų prieinamumą, plėtoti kultūros ir sporto paslaugas, skatinti gyventojų aktyvumą, siekiant išsaugoti regionų kultūrinį tapatumą, didinti savivaldybės veiklos efektyvumą, atnaujinti ir plėsti inžinerinio aprūpinimo infrastruktūrą, kurti efektyvią aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinti darnią teritorinę plėtrą ir kokybišką gyvenamąją aplinką.

Sprendžiant iš dabartinės rajono ekonominės ir socialinės situacijos, vargu ar galima teigti, kad ši vizija įgyvendinta.

Susikirto du požiūriai

Jei dėl situacijos analizės ir vizijos tarp kolegijos narių nekilo diskusijų, nuomonės išsiskyrė dėl būdų, kaip tos vizijos siekti – vienas politikas siūlė koncentruotis į gamybą ir pramonę, kitas – kurti palankias gyventi sąlygas jaunoms šeimoms, nuotoliu dirbančioms aukštų technologijų įmonėse.

Algirdo Pieniutos teigimu, politikams teks apsispręsti dėl mokyklų tinklo – pagal esamą mokinių skaičių rajonui užtenka 3-4 mokyklų, o šiuo metu yra devynios. Reikia galvoti ir apie kultūros tinklo optimizavimą – per daug kultūros centrų, neūkiškai valdoma sistema. Reikia atnaujinti autobusų parką. Kas dėl investicijų, jo manymu, rajonui reikėtų koncentruotis ne tiek į gamybą ar pramonę, bet imti pavyzdį iš tokių rajonų kaip Prienai, kur kuriama palanki aplinka jaunoms šeimoms gyventi ir dirbti nuotoliu aukštųjų technologijų įmonėse.

Tuo tarpu Gintario Stoškuaus nuomone reikia orientuotis į gamybą, o ne į aukštąsias technologijas ir savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas gamybai vystyti.

Gerai, kad kolegijos posėdis vyko nuotoliu – išsiskyrus nuomonėms abu politikai ilgokai svaidėsi kaltinimais ir asmeniniais įžeidinėjimais, nors meras juos ragino nusiraminti, žiūrėti į priekį ir išgirsti bendruomenės balsą.

Apsvarstė Pažangos taryba

Naujojo strateginio plėtros plano situacijos analizę ir vizijos projektą gegužės pabaigoje apsvarstė ir mero sudaryta Jurbarko rajono savivaldybės pažangos taryba. Į šią tarybą, kurios tikslas yra telkti Jurbarko rajono savivaldybės institucijų, įstaigų, socialinių partnerių ir bendruomenės atstovus savivaldybės ateities raidai analizuoti, modeliuoti ir planuoti, savivaldybės pažangos idėjoms skleisti bei su šiais klausimais susijusiems pasiūlymams savivaldybės tarybai ir merui teikti, įeina tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai, bendruomenių atstovai. Tarybai pavesta inicijuoti diskusijas dėl Jurbarko rajono savivaldybės ir bendruomenės ateities raidos, dalyvauti rengiant strateginio plėtros plano, strateginio veiklos plano ir kitų strateginio planavimo dokumentų projektus, teikti dėl jų pasiūlymus merui ir tarybai, dalyvauti prižiūrint savivaldybės strateginių plėtros planų įgyvendinimą, svarstant pasiektą pažangą ir teikiant su ja susijusias išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas.

Pasak mero, Pažangos tarybos nariai jau aktyviai teikia pasiūlymus dėl būsimo plėtros plano.

Demografija išsamiau

Duomenų analizė atskleidžia dvi skirtingas gyventojų skaičiaus tendencijas: deklaruotų gyventojų skaičius išlieka santykinai stabilus (~27 000), tačiau nuolatinių gyventojų skaičius (~25 000) yra beveik 2 000 mažesnis. Šį skirtumą lemia transporto sektoriaus ir logistikos įmonių darbuotojai, deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau faktiškai negyvenantys Jurbarke. Toks atotrūkis iškraipo realų paslaugų poreikio vaizdą ir apsunkina tikslų planavimą.

Kitas svarbus pastebėjimas – vaikų iki 18 m. skaičius 2021–2025 m. sumažėjo nuo 4 151 iki 3 301 (–850 vaikų, –20,5 proc.), tačiau socialinę riziką patiriančių šeimų dalis tarp visų šeimų nesumažėjo proporcingai. Tai rodo, kad pažeidžiamos grupės koncentruojasi likusios gyventojų masės sudėtyje.

Rajonas sensta

Amžiaus grupių analizė atskleidžia sparčią visuomenės senėjimo ir jauniausių grupių traukimosi dinamiką – kritinį rodiklį tiek švietimo tinklo, tiek socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų planavimui. Sparčiausiai traukiasi jaunimo grupės: vaikų iki 7 m. sumažėjo ketvirtadaliu (–25,84 proc.), o 16–25 m. jaunimo – 17,27 proc. Tai reiškia, kad per ateinantį dešimtmetį reikšmingai sumažės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigų poreikis, tačiau drauge ir mokesčius mokančių darbuotojų bei jaunų šeimų skaičius. Vienintelė auganti grupė (25–45 m., +12,82 proc.) didėja beveik išimtinai Jurbarko mieste – tai rodo, kad vidutinio amžiaus koncentracija mieste vyksta kaimiškų seniūnijų sąskaita. Senėjančios kaimiškos vietovės netrukus susidurs su sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugų prieinamumo krize, nes pensinio amžiaus asmenų grupė nuo 65 augo (+2,89 proc.), tačiau jie gyvena daugiausia kaimiškose seniūnijose, toli nuo paslaugų centrų. Natūrali kaita yra vienas nerimą keliančių demografinių rodiklių savivaldybėje. Gimstamumas per penkerius metus sumažėjo 31 proc. – nuo 157 (2021 m.) iki 108 gimimų (2025 m.). Tokiu tempu tęsiantis, iki 2030 m. gimimų skaičius gali nukristi žemiau 80 per metus, o tai reikštų, kad pirmosiose klasėse kai kuriose seniūnijose bus mažiau nei 10 mokinių.

Mirtingumas, nors ir mažėja (nuo 525 iki 412 mirčių), yra 3,8 karto didesnis nei gimimų skaičius 2025 m. – toks skirtumas šalyje yra išskirtinai didelis ir rodo gyventojų senėjimo greitį. Nepaisant nedidelio mirtingumo mažėjimo, natūrali kaita 2025 m. (–304) yra blogesnė nei 2022 m. (–268), nes gimstamumas mažėja greičiau nei mirtingumas.

Migraciją didino karo pabėgėliai

Migracijos rodikliai iš pirmo žvilgsnio atrodo palankūs – 2022–2025 m. daugiau žmonių atvyko nei išvyko. Tačiau gilinantis atsiskleidžia struktūrinė problema: imigracijos pikas 2023 m. (1 060 iš užsienio) buvo nulemtas geopolitinių aplinkybių, o ne savivaldybės patrauklumo. 2024–2025 m. imigracijos srautas jau sumažėjo beveik 33 proc., tai rodo, kad augimas nebuvo tvarus.

Emigracijos mažėjimas taip pat yra apgaulingas – iš dalies jis susijęs ne su gerėjančiomis sąlygomis, bet su tuo, kad emigruoti linkusių gyventojų tiesiog lieka mažiau.

Labiausiai nyksta mažiausios seniūnijos

Savivaldybės viduje vyksta ryški gyventojų koncentracija Jurbarko mieste, kaimiškoms seniūnijoms nuosekliai tuštėjant. Jurbarko miesto seniūnija – vienintelė su teigiamu gyventojų pokyčiu (+1 518 gyventojų, +14,39 proc. per 5 m.), kurį lemia darbingo amžiaus (25–45 m.) gyventojų atvykimas. Kaimiškos seniūnijos praranda nuo 4 iki 15 proc. gyventojų. Seniūnijų duomenys atskleidžia gilėjančią demografinę poliarizaciją. Jurbarko miesto seniūnija augo +14,4 proc. per 5 metus, tačiau visos 11 kaimiškų seniūnijų prarado gyventojų – daugelis daugiau nei 10 proc. Sparčiausiai tuštėja mažiausios seniūnijos: Juodaičių (iš viso 303 gyventojai, –14,7 proc.) ir Raudonės (999 gyventojai, –13,4 proc.). Šios seniūnijos jau dabar yra ties ekonominio gyvybingumo riba – mažėjant gyventojų skaičiui, vis sunkiau pateisinti investicijas į infrastruktūros priežiūrą, švietimo ir socialinių paslaugų teikimą. Reikšminga, kad tiesiogiai supanti miestą Jurbarkų seniūnija irgi traukiasi (–11,5 proc.) – gyventojai nelieka priemiestyje, o keliasi tiesiai į miestą.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas laikraštyje „Mūsų laikas“ (2026-06-19, Nr. 24 (1590)).