Tremtiniai imasi iniciatyvos paženklinti partizanų kapus rajone

Į „Mūsų laiko“ redakciją kreipėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Jurbarko skyriaus pirmininkė Irina Pažereckienė, susirūpinusi Lietuvos partizanų atminimo įamžinimu. Pasak jos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2025 metais pradėjo gaminti antkapinius atminimo ženklus „Lietuvos partizanas“, „Lietuvos partizanų ryšininkas“, o nuo 2026 metų pradžios – ir „Lietuvos partizanų rėmėjas“.

Tokiais atminimo ženklais žymimi Lietuvos partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų, žuvusių partizaninių kovų laikotarpiu, mirusių kalinimo vietose (lageriuose ir kalėjimuose) sovietmečiu bei mirusių jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kapai.

2025 metais atminimo ženklais pažymėta daugiau kaip 120 kapų, daugiausia Varėnos, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašte prašoma perduoti informaciją savivaldybėms, skatinti bendruomenes, seniūnijas ir kitus suinteresuotus asmenis prisidėti prie šios iniciatyvos ir taip padėti įamžinti Lietuvos partizaninio pasipriešinimo dalyvių atminimą visoje Lietuvoje.

„Yra galimybė, kuria būtina pasinaudoti“, – „Mūsų laikui“ sakė I. Pažereckienė, prašydama paviešinti informaciją ir paraginti seniūnus, kad šie pasidomėtų, kiek jų seniūnijose yra palaidotų partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų, ir perduotų LPKTS Jurbarko skyriui, mat šis imasi iniciatyvos duomenis siųsti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Pasak I. Pažereckienės, anaiptol ne visi partizanų kapai yra paženklinti, Jos pačios žiniomis, vien senosiose Jurbarko kapinėse yra bent 6 tokie kapai – du partizanų ir keturi ryšininkų.

Atminimo ženklų rajone nėra

„Gaila, bet nuo 2024 metų pabaigos, kuomet ši graži iniciatyva pradėta įgyvendinti, negavome nė vieno prašymo iš Jurbarko rajono savivaldybės“, – kovo 23 dieną „Mūsų laikui“ sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėja Inga Smaliukienė, priminusi, kad jeigu fiziniai asmenys nerodo iniciatyvos, į centrą gali kreiptis savivaldybė.

Asmuo, norintis pažymėti savo artimųjų kapą atminimo ženklu, turėtų parašyti prašymą savivaldybei ir pridėti visus turimus dokumentus, galinčius patvirtinti, kad asmuo buvo partizanas, ryšininkas ar rėmėjas. „Jeigu neturi jokių dokumentų, mūsų istorikai patys archyvuose ieško jų. Savivaldybė prašymą su dokumentais siunčia mums, mes patikriname ir duodame sutikimą pažymėti kapą“, – paaiškino I. Smaliukienė. Savivaldybės atminimo ženklus, kurių vieno kaina yra 70 Eur, turi įsigyti iš centro, fiziniams asmenims jie neparduodami.

Sukurtas jurbarkiečio

Atminimo ženklus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagamino pagal partizano Bronislovo Liesio-Nakties 1949-aisiais sukurtą ženklą. Bronislovas Liesis (arba Liesys; kovos vardai Kaukas, Ėglis ir Naktis), kaip ir jo brolis dvynys, taip pat partizanas Antanas, baigė Jurbarko gimnaziją, kurios direktoriumi buvo jų tėvas.

Iki šiol nežinoma, kiek Lietuvos partizanų palaidota šalies civilinėse kapinėse, nes didžiosios dalies iš daugiau nei 20 tūkst. pasipriešinimo dalyvių palaikai iki šiol nerasti.

Plačiau skaitykite naujame „Mūsų laiko“ numeryje.