Subyrėjus tarybos valdančiajai daugumai naujos kurti neskubama

Neseniai pranešta, kad Jurbarko rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balčiūnienė traukiasi iš pareigų. Ji laimėjo konkursą Šakių socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigoms užimti, tačiau vicemerės pareigas teigė paliekanti, nes neturėjusi tikėtos laisvės veikti ir daryti pokyčius. Paaiškėjo, kad nesutarimų Jurbarko rajono savivaldybės taryboje priežastys gilesnės ir neapsiriboja vien vicemerės pasitraukimu – pasklidę gandai apie galimą valdančiosios koalicijos žlugimą pasirodė esą pagrįsti, naujos daugumos formavimas kelia daug abejonių, o priekaištų merui turi ne tik „valstiečiai“ ir A. Balčiūnienė, bet ir tebedirbantis vicemeras E. Mačieža.

Rugpjūčio 28 dieną vykusio Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Donatas Jackis perskaitė pareiškimą apie frakcijos pasitraukimą iš valdančiosios daugumos.

Anot jo, po 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, kai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai prisijungė prie valdančiosios daugumos, jie kartu su koalicijos partneriais sudarė 2023–2027 metų veiklos programą, kurioje numatė svarbiausias rajono vystymosi kryptis ir siekius. Valstiečiai į vicemero postą, pasak D. Jackio, delegavo kompetentingą asmenį. Su koalicijos partneriais ir meru Skirmantu Mockevičiumi buvo sutarta, kad vicemerams bus priskirtos tam tikros veiklos sritys, kuriose jie galės pilnavertiškai dirbti, tačiau šio susitarimo nebuvo laikomasi. Vicemerei nebuvo perduotos aiškios atsakomybės sritys ir sprendimų priėmimo galimybės. Kaip teigiama pareiškime, praktikoje savivaldybės valdymas tapo visiškai centralizuotas, o visa veikla grindžiama vienasmeniais mero sprendimais be aiškių atsakomybės ribų, terminų, realios kontrolės ir tarpusavio pasitikėjimo. Tokia situacija lėmė svarbių projektų vilkinimą, terminų nesilaikymą ir nepasitikėjimo atmosferą. „Matydami, jog mūsų deleguotam vicemerui nesuteikiama reali atsakomybė, o frakcijos balsas dažnai laikomas nepatogiu, negalime pritarti tokiam valdymo modeliui. Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pasitraukia iš Jurbarko rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos“, – paskelbė frakcijos seniūnas, tikindamas, kad frakcija ir toliau sieks, jog rinkėjų interesai būtų atstovaujami, o sprendimai priimami tinkami ir laiku.

Priminsime, kad 2023 m. kovo 28 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė 16 savivaldybės tarybos narių, susibūrusių į keturias frakcijas: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, „Jungtinių pajėgų“ ir DS „Vardan Lietuvos“. Pasitraukus 4 LVŽS nariams valdančioji dauguma tapo mažuma – joje liko tik 12 tarybos narių.

Apie pareiškimą informuotas nebuvo

Nors po A. Balčiūnienės sprendimo trauktis iš pareigų gandai apie galimą „valstiečių“ pasitraukimą sklandė, apie frakcijos sprendimą meras Skirmantas Mockevičius teigė iš anksto nežinojęs. „Su frakcijos pirmininku Donatu Jackiu po vicemerės pasitraukimo esu keletą kartų kalbėjęs telefonu. Pokalbio metu patvirtinau, kad vicemero vieta pagal tarybos daugumos susitarimą priklauso Valstiečių ir žaliųjų frakcijai, ir laukiu frakcijos siūlymo, kandidatūrą aptartume su visais savivaldybės tarybos daugumos nariais. Politikoje staigmenos įvyksta retai, dažniausiai vieni ar kiti ketinimai matosi iš anksto. Tačiau apie tai, jog posėdžio metu bus paskelbtas pranešimas dėl frakcijos pasitraukimo iš tarybos daugumos, informuotas nebuvau“, – teigė S. Mockevičius.

„Frakcijos sprendimas trauktis iš tarybos daugumos nėra pozityvus, kadangi tarybos darbe visuomet siekiu pastovumo, o įvairūs kitimai įneša nemažai sumaišties ir trukdo suplanuotus procesus, tačiau neabejoju, kad rasime bendrą kalbą su visais tarybos nariais“, – reziumavo meras.

Priekaištų netrūksta

„Dar neturime priėmę bendro sprendimo, ar (dirbsime) mažumoje, ar prisijungsime prie opozicijos. Dar neturėjome pokalbių su opozicija. Iš daugumos išėjome, natūralu, kad bus sustiprinta opozicinė pusė“, – trečiadienį „Mūsų laikui“ komentavo D. Jackis. Apsispręsti dėl būsimo darbo valstiečiai ketina kitą savaitę, o dabar svarsto visokius variantus: ar prisijungti prie jau esančios socialdemokratų frakcijos vadovaujamos opozicijos, ar suformuoti dar vieną opoziciją.

Tai, kad šiuo metu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga įsijungė į valdančiąją koaliciją respublikiniu mastu, o Jurbarko rajono skyrius traukiasi iš tarybos daugumos, D. Jackis vadina visiškai atsitiktiniu sutapimu. Pasak jo, apie vidines problemas buvo kalbama ir apie tai galvojama seniai. Pasak jo, apie frakcijos sprendimą buvo informuotas ir LVŽS rajono skyrius.

Pastebėjus, kad meras laukia naujo kandidato į vicemero postą, „valstiečių“ lyderis užtikrina naujo kandidato nesiūlysiantis. Pasak jo, vicemero poste dirbo kompetentingas žmogus, o jo pakeitimas kitu asmeniu darbo pobūdžio nepakeistų. „Ši pozicija yra mero prerogatyva, vicemeras skiriamas jo sprendimu, tiesiog buvo susiformavusi politinė praktika, kad kandidatą į vicemero postą siūlo tie, kas sudaro daugumą. Mes išeiname iš daugumos, tad natūralu, kad nieko nesiūlysime“, – sakė D. Jackis.

Pareigas palikusi vicemerė A. Balčiūnienė teigė Jurbarko krašto nepaliksianti ir grįšianti dirbti į rajono tarybą. Pasak skyriaus pirmininko, su frakcijos nariu Kęstučiu Naujoku jau kalbėta apie atsistatydinimą, kad į savivaldybės tarybą galėtų grįžti A. Balčiūnienė. „Kalbėjome apie tai praeitą savaitę. Šią savaitę nekalbėjome, bet tai ne toks žmogus, kuris mėtytųsi žodžiais“, – sakė D. Jackis, pasak kurio tai būtų garbingas spendimas, nes A. Balčiūnienė anksčiau užleido savo poziciją K. Naujokui.

Su teiginiu, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose lengviau startuoti iš opozicijos, valstiečių lyderis nenori sutikti. Pasak jo, kaip tik lengviau eiti į rinkimus iš valdančiosios daugumos, rodant atliktų darbų rezultatus. „Žmonės labiau vertina darbo rezultatą“, – sakė jis, teigdamas, kad iš valdančiosios daugumos ir nuspręsta pasitraukti, nes rezultatai kur kas prastesni nei galėjo būti. „Ką taryba suplanavo, reikia stengtis tai ir įgyvendinti. O nuolatiniai pasiteisinimai – tas nepavyko, anas nesigavo – jau atsibodo“, – neslėpė apmaudo D. Jackis. Paprašytas išvardinti konkrečius darbus, kurių niekaip nepavyksta padaryti, jis minėjo „Šaltinėlio“ pastatą, apie kurį kalbama dvejus metus, bet dar niekas nepradėta daryti, teigė, kad nesilaikoma savivaldybės tarybos patvirtinto kaimiškųjų seniūnijų žvyrkelių trimečio asfaltavimo plano. Dėl to, D. Jackio nuomone, atsakinga administracija ir meras, nes rangos darbai dėl planavimo stokos perkami per vėlai. Užkliūva „valstiečių“ lyderiui ir svarbūs investiciniai projektai, pagal kurių įgyvendinimą, kaip jis teigia, Jurbarko rajonas yra paskutinis iš Tauragės apskrities savivaldybių.

„Jeigu daugumoj yra priimti tam tikri sprendimai ir mes jų nesilaikom, tai kam tada būti tais bendrininkais ir nieko nepadaryti? Yra opozicinė pusė, kur galima žiūrėti, kad tai, kas suplanuota, aktyviai vyktų. Tarybos nariai turi tam tikrą` poziciją. Galbūt tik daugumai neužtekdavo tos valios ir stiprybės principingai pasižiūrėti, kad tai, kas suplanuota, būtų ir padaryta“, – teigė D. Jackis, sutikdamas, kad dėl neįgyvendintų sprendimų atsakinga ne tik savivaldybės administracija ir meras, bet ir valdančioji dauguma, taip pat ir LVŽS frakcija.

„Niekada nebuvom įsikibę į tuos postus. Ir ne dėl to į vicemerus atėjo Audronė Balčiūnienė, kad užimti postą. Yra noras turėti rezultatą ir kadencijos pabaigoje didžiuotis, kad padaryti reikšmingi darbai“, – užtikrino „valstiečių“ lyderis, neatmesdamas galimybės, kad iki kadencijos pabaigos iš valdančiosios daugumos gali pasitraukti ir kitos frakcijos, nes visi nori turėti rezultatą. „Gali susidaryti tokia situacija. Neatmestina“, – svarstė D. Jackis.

Spręsti neskuba

Daugiausiai balsų rajone 2023 metų savivaldos rinkimuose surinkusi ir 5 vietas Jurbarko rajono savivaldybės taryboje turinti Lietuvos socialdemokratų partija po rinkimų į valdančiąją daugumą prasibrauti nesugebėjo ir atsidūrė opozicijoje. Tarybos opozicijos lyderis, socdemų Jurbarko skyriaus pirmininko pavaduotojas Darius Virvilas apie taryboje susiklosčiusią situaciją, atrodo, nuomonės dar nėra susidaręs. „Matysim, kaip bus. Šiai dienai dar nėra kažkokių pamąstymų. Kitą savaitę mūsų taryba bus, socialdemokratų, tai svarstysim tą klausimą be abejo. Kaip čia vyks tas darbas, ar opozicijoje, ar daugumoje. Dar viskas labai šviežia ir karšta“, – antradienį „Mūsų laikui“ sakė opozicijos lyderis, paklaustas, ar socialdemokratai ketina imtis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją daugumą. „Laikas parodys, ar čia bus kažkokia galimybė formuoti tą naują daugumą. Ir ar bus poreikis formuoti tą daugumą“, – svarstė D. Virvilas, leisdamas suprasti, kad artėjant savivaldos rinkimams, iki kurių liko pusantrų metų, opozicinei frakcijai vargu ar verta siekti valdžios rajone.

„Matysim. Svarstysim ir taryboj savo, rajono skyriaus taryboj pasitarsim, kaip mums pasielgti. Suorganizuosim (opozicinių) frakcijų susitikimą dabar vadovų lygyje su „valstiečiais“. Reikia pasitarti dėl darbo taryboje – kur jie save mato. Šią savaitę planavome susitikti“, – kalbėjo D. Virvilas, užtikrindamas, kad karštų, greitų sprendimų tikrai nebus priimama ir žadėdamas apie priimtus sprendimus informuoti žiniasklaidą. „Karšti sprendimai politikoje neatneša naudos“, – pastebėjo opozicijos lyderis.

Paaiškino priežastis

Tą pačią rugpjūčio 28-ąją, kai Valstiečių ir žaliųjų frakcijos vadovas D. Jackis perskaitė pareiškimą tarybos posėdyje, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas ir buvusios vicemerės Audronės Balčiūnienės paaiškinimas, kodėl ji nusprendė palikti pareigas. Nors prieš keletą savaičių, rugpjūčio 12-ąją, „Mūsų laiko“ kalbinama vicemerė teigė nenorinti per daug komentuoti savo apsisprendimo trauktis, o visas priežastis išdėstysianti viešame komentare, nieko iš esmės naujo jame ji neparašė, tik rišliai išdėstė tai, apie ką anksčiau kalbėjo puse lūpų.

„Apsisprendimas palikti vicemerės pareigas buvo apgalvotas ir subrandintas. Kai prieš dvejus metus pradėjau eiti šias pareigas, pareigybės apraše man buvo pavestos socialinė, sporto, jaunimo politikos ir NVO sritys. Kadangi ankstesnė darbo patirtis leido iš giliau pamatyti, kokių pokyčių socialinėje srityje itin reikia mūsų kraštui, į vicemerės poziciją ėjau su dideliu užsidegimu ir motyvacija. Vis tik, ilgainiui mano galimybės prisidėti prie realių pokyčių, geresnių sąlygų jaunimui ir visiems krašto žmonėms tapo vis ribotesnės. Visada tikėjau, kad bendras darbas, pasitikėjimas ir nuolat išlaikoma pagarba vienas kitam yra pamatinės vertybės, be kurių neįmanomas joks prasmingas rezultatas. Laikausi nuostatos, kad pastebimų pokyčių galime tikėtis tik tada, kai dirbsime vieningai, pasitikėsime savo srities profesionalais ir suteiksime jiems laisvę veikti. Būtent todėl visuomet norėjau dirbti ten, kur mano patirtis ir žinios yra reikalingos. Tačiau ilgainiui supratau, kad šiame politiniame fone tos laisvės veikti ir įgyvendinti pokyčius, kuriuos mačiau kaip savo darbo prasmę, nebus suteikta. Nesuderinamos vertybinės nuostatos subrandino sprendimą išeiti“, – feisbuke rašė A. Balčiūnienė, toliau dėkodama už parodytą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę tapti vicemere, didžiuodamasi nuveiktais darbais ir teigdama, kad dirbdama kaimyninėje savivaldybėje neapleisianti Jurbarko krašto.

Neslėpė nepasitenkinimo

Kitas vicemeras, Edmundas Mačieža, kurį pagal valdančiosios koalicijos sutartį į pareigas delegavo TS-LKD frakcija, iš esmės su buvusios kolegės priekaištais merui sutinka. „Tų galių tikrai negaunu, kurios pagal įstatymo raidę galėtų būti suteiktos. Jei lyginant valstybės mastu, yra ministras ir yra viceministras, kuriam viskas pavesta ir kuris dirba tą darbą, tai analogiškai turėtų būti ir rajono savivaldybėje. Bet to nėra. Sprendimų nepriiminėjam“, – nusivylimo neslėpė E. Mačieža, teigiantis, kad pokyčių šioje srityje vargu, ar nusimato, ne nebe už kalnų nauji savivaldos rinkimai.

Paklaustas, ar dėl šios priežasties neketina atsistatydinti, vicemeras nusijuokė, kad tai esantis labai provokuojantis klausimas. „Neatsakysiu“, – tepasakė jis.

„Mūsų laiko“ inf.