Rajono tarnybos jau ruošiasi potvyniui (NUOTRAUKOS)

Nors kol kas daugiausia kovojama su sniegu ir šalčio padariniais, Jurbarke suskubta ruoštis ir galimam potvyniui, kuomet upė su visomis ledo lytimis gali ateiti į miestą. Sausio 28-osios rytą Jurbarko rajono savivaldybės mažojoje salėje sukviestas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kurio darbotvarkės pagrindinis klausimas ir buvo pasiruošimas potvyniui Nemune. „Potvynis tikrai bus, tik nežinia, kokio lygio“, – susitikimo pabaigoje reziumavo operacijų centro vadovas meras Skirmantas Mockevičius.

Trečiadienio rytą prie bendro stalo susėdo ir informacija pasidalino ugniagesių gelbėtojų, policijos, pasienio pareigūnai, šaulių, visuomenės sveikatos, komunalininkų, „Jurbarko vandenų“ atstovai bei panemunėje įsikūrusių miestų ir miestelių seniūnai. Pasidalinta 2010 metų patirtimi, kai Jurbarke buvo paskutinis didelis potvynis, ir aptarta, kam ir kokios pagalbos gali prireikti, bei kas ir kuo gali pagelbėti. Visi sutiko, kad svarbu stebėti situaciją, dalintis informacija, laiku ir greitai reaguoti, iš anksto perspėti gyventojus apie gresiantį pavojų, kad nepasikartotų 2010 metų scenarijus.

Keturios dienos

Jurbarko rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus prisiminė, kaip ledonešis ir potvynis prasidėjo prieš 16 metų, spėja, panašiai gali prasidėti ir šiemet. Pasak jo, potvynis 2010 metais prasidėjo kovo 23 dieną – pirmoji ledų sangrūda susidarė truputį žemiau Raudonės, o vandens lygis ties 67–68 kelio Kaunas–Jurbarkas kilometru pasiekė kelio paviršiaus lygį, ties Vencloviškiais nuo važiuojamosios dalies teko stumdyti ledo lytis. Tuo pačiu metu pradėti semti „Nemuno“ bendrijos ir Greičių sodai į vakarus nuo Jurbarko. Kovo 24-ąją vandens lygis kilo toliau – pradėtas semti Jurbarko turgus, pildėsi Imsrės ir Mituvos deltos. Kilo pavojus būti apsemtoms Tilžės gatvėje esančioms sodyboms ir autoservisui, ūkiniams pastatams Lelijų gatvėje, dujų degalinei Muitinės gatvėje, Kauno gatvės rytinei daliai. Pasak T. Statkaus, gyventojai ten laikė malkas, techniką. Molynės kaime žemiau esančiose sodybose kiemus užliejo vanduo. „Nemuno“ sodų bendrijoje buvo apsemta trys ketvirtadaliai, o Greičių – penktadalis teritorijos. Ledų sangrūda naktį pajudėjo ir sustojo ties Šiline. Kovo 25-ąją lytimis buvo užversti apsemtas Molynės kaimo keliukas, Kauno gatvės Jurbarke rytinė dalis ir dviračių tako tęsinys, visiškai apsemtas turgus, Tilžės gatvė, dujų degalinė Muitinės gatvėje. „Nemuno“ ir Greičių soduose kai kurie namai paskandinti iki pat kraigų. Ledo lytys sustojo ties Palėkiais. Kovo 26 dieną vanduo stipriai kilo Smalininkuose, uosto pylimas buvo užverstas lytimis, grėsmė kilo kelioms sodyboms Pašvenčio kaime ir ūkiniams pastatams ties Viešvile. Kovo 27-osios naktį ledai sustojo ties Kazikėnais, tačiau apie pietus jie vėl pajudėjo ir vandens lygis visur pradėjo kristi. Apie 15 val. ledai išplaukė iš Jurbarko rajono.

Pasirūpinti gyventojais ir daiktais

Ledams išplaukus, pasak T. Statkaus, pagrindinis ugniagesių tarnybos darbas – išpumpuoti vandenį iš apsemtų rūsių, tačiau tam gerokai trūksta technikos ir pajėgumų. Pasak jo, į potvynio rizikos zoną patenkančių pastatų savininkai turėtų iš anksto pasirūpinti daiktais – išnešti juos iš rūsių ar pastatų, kuriuos gali apsemti. Rajono ugniagesių gelbėtojų tarnyba yra sudariusi žemėlapį, kuriame paženklinti rizikos zonoje esančios sodybos ir namai, ta informacija teigė pasidalinsiantis su kitomis tarnybomis bei seniūnais.

Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Edgaras Charisovas patikino, kad pareigūnai pasiruošę, esant reikalui, užtikrinti viešąją tvarką, pasirūpinti vagysčių prevencija ir eismo priežiūra, bet jiems reikia informacijos. Pasak jo, seniūnai turėtų informuoti, kur gyvena vieniši senyvo amžiaus gyventojai ar asmenys su negalia, kad kilus grėsmei, pareigūnai jais galėtų pasirūpinti.

Susitikime dalyvavęs VSAT Pagėgių rinktinės vyriausiasis specialistas Tadas Gečas teigė, kad pasieniečiai pirmiausia gali suteikti informaciją. Visa valstybė siena yra stebima, tad apie pokyčius Nemune pasieniečiai informuos atitinkamas tarnybas. Esant reikalui, gali būti į orą pakeltas sraigtasparnis ar bepiločiai orlaiviai. Pasieniečiai turi ir dvi amfibijas, kurias, jei reikėtų, galėtų panaudoti ant ledo lyties esantiems žmonėms gelbėti

Rizika – miesto nuotekų valyklai

„Jurbarko vandenų“ direktorius Dainius Večerskas užtikrino, kad potvynis grėsmių vandenvietėms nekels, nes jos yra aukščiau, didžiausia rizika kiltų miesto nuotekų valyklai, kuri yra Nemuno lankoje. Tiesa, apsauginis pylimas 2010 metų potvynį atlaikė, bet jei vandens lygis būtų dar didesnis, reikėtų pylimą sutvirtinti smėlio maišais. Tikimasi, kad pylimo aukščio užteks – dar yra papildomi latakai vandens surinkimui ir siurbliai išpumpuoti vandenį iš teritorijos. Tiesa, vanduo ir ledo lytys gali nunešti siurblines, vienai jų taip nutiko 2010 metais.

Anot UAB „Jurbarko komunalininko“ direktoriaus Vaidoto Tamulio, įmonė gali pagelbėti kitoms tarnyboms technika ir žmonėmis – ir padėti vandenį išpumpuoti, ir smėlio maišų atvežti. Be to, turi techniką, galinčią nustumdyti ledo lytis.

Iškilus grėsmei gali padėti ir šauliai. Tauragės apskrities šaulių vadas Kęstutis Bauža informavo, kad Jurbarke yra 30–40 organizacijos narių, galinčių padėti reikalui esant. Pasak mero, pagalbą tiek žmonėmis, tiek technika siūlo ir kariškiai, LDK Kęstučio batalionas.

Rūpintis reikia ir patiems

Visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė atkreipė dėmesį, kad esant potvyniui kyla rizika plisti infekcinėms ligoms per užlietų šulinių vandenį. Pasak jos, gyventojai turi žinoti, kad negalima naudoti maistui užlietų šulinių vandens. Net ir potvyniui nuslūgus, šulinio vanduo gali būti naudojamas tik jį išvalius ir dezinfekavus bei ištyrus vandenį. Valyti ir dezinfekuoti šulinius visuomenės sveikatos specialistė patarė ne patiems, o kreiptis į profesionalus.

Rizikuoja dėl nuotraukos

Savo patirtimi bei įžvalgomis pasidalijo ir panemunės miestelių seniūnai. Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas atkreipė dėmesį, kad kilus potvyniui prie Nemuno renkasi norintys potvynį fotografuoti ar šiaip pasižiūrėti žmonės. „Didžiausia problema su norinčiais pamatyti ir užfiksuoti ledonešį. Gražus reginys“, – sakė seniūnas. Seniūnija planuoja pavojingoje teritorijoje pastatyti vaizdo stebėjimo kamerą, aptverti Stop juosta ir pastatyti stendą, informuojantį, kad dėl saugumo į teritoriją geriau neiti. Be to, Smalininkų mieste, galimai potvynio užliejamose zonose, yra penki daugiabučiai namai, kuriuose gyvena 16 asmenų. Tiesa, 2010 metais jie nebuvo užlieti.

Meras tuo pačiu priminė, kad 2010 metais tokių žiūrovų ant tilto per Nemuną buvo anšlagas – iš Šakių pusės tiek žmonių suvažiavo žiūrėti ledonešio, kad trikdė eismą. Pasak mero, šiemet bus prašoma policijos pagalbos, kad tokio didelio susibūrimo ant tilto nebūtų ir eismas nebūtų trikdomas.

Panemunės gyventojų dėmesiui

Jurbarkų seniūnijoje potvynio grėsmės didesnės. Pasak seniūnas Audronio Kačiušio, dviračių ir pėsčiųjų take tarp Jurbarko ir Molynės yra keli įbetonuoti suoliukai, greičiausiai jie bus potvynio nunešti, bet juos pakeisti ne problema, nesudėtinga paremontuoti ir ledo lyčių sugadintą taką. Realiausias pavojus kyla „Nemuno“ sodų bendrijoje, Kalnėnuose, esantiems apie 50 namų, kuriuose nuolat gyvenami du ar trys, taip pat Greičių ir „Serbentos“ sodų bendrijų gyventojams. „Žmonės nesupranta, kad gali būti bėda. Laukia iki paskutinio. Pradeda galvoti, kai vanduo blauzdas semia“, – pyko seniūnas, atkreipęs dėmesį, kad soduose sparčiai daugėja gyventojų. Pasak jo, Greičiai jau yra ketvirtoje vietoje pagal gyventojų skaičių po Jurbarkų, Rotulių ir Žindaičių.

Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras prisiminė karčią 2010 metų patirtį, kai po ledonešio prarado visą panemunės infrastruktūrą. „Negalvota, kad toks bus. Apšvietimo stulpų kaip nebūta“, – sakė seniūnas, užtikrinęs, kad iš patirties pasimokyta – dabar nurenkama viskas, kas įmanoma. Pasak jo, didžiausia tikimybė, kad bus apsemta Tilžės gatvė, kaip ir 2010 metais, kai vanduo buvo tiek pakilęs, trūko vos 5 cm, kad pradėtų veržtis į šašlykinę „Prieplauka“. Potvynio grėsmė kyla ir daliai Pamituvio gatvės.

Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis priminė, kad prieš 50 metų potvynio metu buvusi apsemta Nemuno gatvė Skirsnemunėje, o 2010 metais – kelios Molynės kaimo sodybos ir sutrikdytas pravažiavimas Žvejų gatve. Anot jo, jei vandens lygis bus didesnis, potvynis gali paliesti 17 namų Molynės kaime, tad maždaug 40 gyventojų gali prireikti pagalbos. Gyventojų sąrašą jis sako turintis, tad bandys susiekti ir informuoti gyventojus apie galimą pavojų. „Senbuviai gan neblogai žino situaciją – beveik visi 2010 metų potvynį pergyvenę“, – sakė seniūnas.

Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas susitikime labiausiai pasigedo kelininkų, kurie 2010 metais tikėtina ir stumdė lytis nuo kelio Jurbarkas–Kaunas. Pasak jo, potvynis Raudonės seniūnijos gyventojams didelės grėsmės nekelia – į jo zoną galimai patenka penkios sodybos, iš kurių gyvenamos dvi. Seniūnas prisiminė, kad 2010 metų potvynis prilaužė ir prinešė į Nemuno lanką daug medžių, tad ir šiais metais tikriausiai reikės pagalbos juos šalinant. „Daugiau bėdos iš pakelėje žioplių pristojusių ir eismą trikdančių“, – šypsojosi jis.

Įdomu. Sausio 28 dienos rytą ugniagesiai gelbėtojai pamatavo Nemuno ledo storį ties Molyne – 10 metrų atstumu nuo kranto ledo storis yra 33 cm.