Prie Vytauto Didžiojo paminklo – istorijos pamoka

Istorijos mokytis daug įdomiau lauke, šviečiant saulei, ir ypatingoje istorinėje vietoje. Jurbarke jau tradicija tapusi rugsėjo 8 dienos rytą sukviesti mažus ir didelius į istorijos pamoką prie Vytauto Didžiojo paminklo, minint šio Lietuvos valdovo karūnavimo dieną, Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną bei tuo pačiu paminint Tarptautinę raštingumo dieną.

Šiųmetinės šventės programoje - Lietuvos himnas, istorijos pamokėlė apie Vytauto Didžiojo ir dar ankstesnius laikus, perskaitytas laiškas – mokinių padėka visiems laisvės gynėjams, galiausiai trumpa viktorina, patikrinant mokinių Lietuvos istorijos žinias. Lietuvos himną giedojo Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos mokinės, Jurbarko kultūros centro dainavimo studijos „Zylė“ auklėtinės Viltė Eidokaitytė ir Radvilė Ryliškytė (vadovė Lina Lukošienė). Apie Vytautą Didįjį ir ankstesnius laikus pasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus, pakvietęs mokinius kartu su tėvais aplankyti Jurbarke Bišpiliukus, kur stovėjusi kryžiuočių statyta pilis, kurioje yra lankęsis pats Vytautas. Padėkos laišką laisvės gynėjams perskaitė tos pačios mokyklos septintokas Surminas Juškaitis. Renginio vedėjas Gintaras Zareckas renginio pabaigoje surengė trumpą viktoriną, patikrindamas, kaip atidžiai klausėsi mokiniai ir ką žino apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį. Štai visi sužinojo, kad šis valdovas mėgo ne tik medžioti, bet ir visai neblogai žaidė šachmatais. Šventės organizatoriai - Jurbarko kultūros centras, Jurbarko krašto muziejus, Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla.

Ką svarbu žinoti apie Rugsėjo 8-ąją

Priminsime, kad Rugsėjo 8-ąją minime Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną. 1430 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi, tačiau dėl Lenkijos didikų veiksmų karūnavimo datą teko perkelti. Kaip rašė lenkų istorikas Juzefas Ignacas Kraševskis (1812–1887) knygoje „Vytauto Lietuva“ (1850m.): „Tuo tarpu artėjo vainikavimo diena. Į Vilnių rinkosi daugybė svečių, pasiuntinių, kviestų kunigaikščių, o neramus Vytautas kiekvieną akimirką laukė turinčių atkeliauti karūnų. Pagaliau atėjo rugsėjo 8 diena, svečiai dar laukė Vilniuje. [...] Žinia apie pasiuntinių su karūnomis sulaikymą ir apie tai, kad neįmanoma nedelsiant įgyvendinti jo sumanymo, atėmė iš seno ir kovų išvarginto Vytauto paskutines jėgas. [...] Nors Jogaila priešinosi, jau beveik merdėjęs didysis kunigaikštis dar maldavo tos nelaimingos karūnos sau ir savo žmonai, kad bent valandai prieš mirtį galėtų užsidėti ją ant galvos“ Nors Vytautas Didysis netapo karaliumi, jo figūra įvairiais istoriniais laikotarpiais išliko svarbi. 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, rugsėjo 8-oji Lietuvoje buvo paskelbta Tautos švente. Tuomet ji buvo suprantama kaip visuotinė padėkos diena už sėkmingai atkurtą ir apgintą 1918 m. Nepriklausomybę. Šventės metu buvo dėkojama savanoriams, kariams ir visiems, prisidėjusiems prie jaunos valstybės kūrimo bei jos laisvės išsaugojimo. Iki Lietuvos okupacijos rugsėjo 8-oji iš esmės buvo antroji pagal populiarumą valstybinė šventė po Vasario 16-osios. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ši diena buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Pavadinimas sujungė senąją Vytauto laikų istoriją su moderniomis kovomis už laisvę, paversdamas šią dieną simboline proga padėkoti visiems, kas per šimtmečius gynė Lietuvos valstybingumą

„Mūsų laiko“, M. Mažvydo bibliotekos inf.