„Nematomi paukščiai“ kviečia pamatyti ir padėti (NUOTRAUKOS)

Birželio 17-ąją, Smalininkuose, ant 16 numeriu Nemuno gatvėje pažymėto namo, įsikūrė naujas gatvės meno objektas – mozaika „Nematomi paukščiai“, kuriame pavaizduotas į Raudonąją knygą įrašytas nykstantis paukštis – žalvarnis. Paaiškėjo, kad ši mozaika skirta ne tiek estetiniam pasigėrėjimui ar priminimui apie nykstančius paukščius, bet pagalbai seksualinio smurto aukoms.

Nuskenavus šalia mozaikos įrengtą QR kodą patenkama į projekto „Nematomi paukščiai“ interneto puslapį, kuriame pateikiama šviečiamoji medžiaga apie seksualinį smurtą ir pagalbos galimybes. Čia taip pat galima prisidėti prie iniciatyvos – skirti tiesioginę paramą arba įsigyti projekto atributikos. Visos kampanijos metu surinktos lėšos bus skiriamos specializuotoms psichologinėms konsultacijoms seksualinį smurtą patyrusioms moterims ir mergaitėms finansuoti. Paramos kampanijos tikslas – padėti finansuoti bent 200 specializuotų psichologinių konsultacijų ir taip reikšmingai išplėsti pagalbos prieinamumą nukentėjusioms moterims.

Kalbėti meno kalba

„Lietuvoje mažiausiai kas dešimta moteris yra patyrusi seksualinį smurtą. Tačiau ši statistika – tik ledkalnio viršūnė, nes skaičiuojamos tik tos aukos, kurios kreipėsi į teisėsaugą. Manome, kad tokių moterų yra kelis kartus daugiau, nes didžioji dalis nedrįsta pasiskųsti: joms gėda, bijo pasmerkimo, išgirsti, kad yra pati kalta“, – kalbėjo viena iš projekto iniciatorių, menininkė Lina Šlipavičiūtė, aiškindama, kaip gimė mintis apie projektą „Nematomi paukščiai“, kviečiantį padėti smurto aukoms.

Pasak L. Šlipavičiūtės, projekto esmė – per meną kreipti į žmones ir juos kviesti diskusijai, kviesti pamatyti problemą. Dar vienas projekto sluoksnis – rinkti lėšas psichologinėms konsultacijoms nukentėjusioms moterims. „Jau yra surinkta nemaža dalis tų lėšų, apie 85 procentus. Džiaugiamės, kad jau dabar nemažai moterų gauna psichologinę pagalbą, ir gaus ateity, ir kelis metus galės tai tęstis“, – sakė ji.

Menininkės Lauryna Kiškytė Ir Lina Šlipavičiūtė sukūrė aštuonias mozaikas, vaizduojančias nykstančius paukščius. Šios mozaikos įrengtos Tauragės apskrities ir pajūrio regiono miestuose bei miesteliuose: Šilutėje, Pagėgiuose, Tauragėje, Skaudvilėje, Vilkyškiuose, Šilalėje, Smalininkuose. Viena mozaika bus ir Jurbarke, Kauno gatvėje – kai menininkėms pavyks gauti namo, ant kurio ją ketinama įrengti, savininkų sutikimą.

Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų nykstančių paukščių simbolis pasirinktas kaip metafora. „Mes taip susiejom, kad tos moterys su savo skaudžiom patirtim ir traumom yra kaip tie nematomi ir nykstantys paukščiai, dažnai jų nepastebim, neišgirstam, bet jie yra tarp mūsų. Toks gražus, šviesus ir šiek tiek liūdnas simbolis, nes ir pats projektas nukreiptas ne į kaltinimą, ne į baksnojimą pirštu, o į pagalbą“, – pristatydama mozaiką Smalininkuose kalbėjo L. Kiškytė.

O vaizduojami paukščiai, pasak menininkių, buvo pasirinkti spalvingi, ryškūs – tiesiog gražūs, kad ir atkreiptų praeivių dėmesį, ir papuoštų aplinką.

Edukaciniai seminarai

Projektą „Nematomi paukščiai“ įgyvendina meno laboratorija VšĮ „Kiaurai sienas“ kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Projektas apima ne tik viešojo meno iniciatyvas, bet ir edukacinius seminarus bendruomenėms, kurių metu kalbama apie seksualinio smurto atpažinimą, pagalbos galimybes ir prevenciją.

Birželio 18-ąją Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje kaip tik ir vyko šviečiamasis seminaras  „Seksualinis smurtas: atpažinti, suprasti, reaguoti“, kurį vedė KOPŽI lektoriai. Seminaro metu kalbėta apie tai, kas laikoma seksualiniu smurtu, ribos santykiuose ir „sutikimo“ svarba, traumos poveikis ir pagalbos galimybės nukentėjusiems, Stambulo konvencijos reikšmė visuomenės gerovei.

KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė džiaugėsi, kad meninė projekto dalis iš tiesų veikia. Pasak jos, į centrą jau kreipėsi 15 nuo seksualinio smurto nukentėjusių moterų, būtent pamačiusios mozaiką, nuskenavusios QR kodą ir sužinojusios apie pagalbos galimybę. „Tai yra labai daug“, – sakė KOPŽI vadovė.

Kodėl moterys tyli?

„Dėl ko jos tyli? Tai ne dėl to, kad jos nori tylėt. Nežino, kur kreiptis. Dar kas labai svarbu, apie ką mes kalbam – aplinka pasmerkusi jas. Labai didelis kaltinimas aplinkos. Pavyzdžiui, seksualinės prievartos atvejai kaimuose – visas kaimas jas seniai pasmerkęs. Tai kaip joms kreiptis pagalbos. Bandome pakeisti šią nuomonę“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Svarbu suprasti, kad nepranešimas nėra melavimo ar „situacijos nereikšmingumo“ požymis. Dažnos nepranešimo apie seksualinį smurtą priežastys: baimė, kad nepatikės; gėda ir kaltės jausmas; trauma ir sustingimo reakcija; priklausomybė nuo smurtautojo; vaikų praradimo baimė; finansinė priklausomybė; nepasitikėjimas institucijomis; ankstesnė neigiama pagalbos patirtis; baimė būti kaltinamam.

Seksualinio smurto patirtį labiausiai lydi gėdos ir kaltės jausmai. Nukentėjęs asmuo gali abejoti, ar tai tikrai buvo smurtas. kaltinti save arba sumenkinti savo patirtį. Šiuos vidinius išgyvenimus sukelia ar sustiprina visuomenėje gajūs mitai ir įsitikinimai apie seksualinę prievartą. Ji pati kalta, dėl patirtos prievartos. Drabužiai ir elgesys gali išprovokuoti prievartą. Jei nesakė ne, reiškia, norėjo. Jei nebuvo priešinamasi, tai nebuvo smurtas. Jei buvo apsvaigusi, reiškia pati norėjo. Jei nesikreipė iš karto pagalbos, tai nebuvo smurtas. Tai tik keli visuomenėje dažnai girdimi klaidingi įsitikinimai apie seksualinį smurtą, kurie prisideda prie šios smurto formos paplitimo ir stiprina aukos kaltinimą.

Patyrę seksualinį smurtą žmonės neretai susiduria su klausimais apie jų elgesį, aprangą ar sprendimus, abejojimu jų pasakojimu, spaudimu „nekelti problemų“. Toks aplinkinių elgesys stiprina nukentėjusių savęs kaltinimą ir pateisina smurtautojo veiksmus. Tai taip pat apsunkina nukentėjusio žmogaus sprendimą kreiptis ir gauti pagalbos.

Trūksta pagalbos

Kiekvieno žmogaus reakcijos ir patiriamos pasekmės po seksualinio smurto yra skirtingos. Visgi moksliniai tyrimai rodo, kad nukentėjusieji nuo seksualinio smurto labai dažnai patiria vienokius ar kitokius psichosocialinius sunkumus, kurie gali sutrikdyti gyvenimo kokybę: padidėjusį nerimą, depresyvumą; miego sutrikimus; valgymo sutrikimus; potrauminio streso sutrikimą; santykių sunkumus; pasitikėjimo žmonėmis praradimą; savižalą. Trauminiai padariniai gali pasireikšti net praėjus labai daug laiko po įvykio.

Kartais po patirtų išgyvenimų žmogui tampa sunku sau padėti, todėl reikia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Tačiau sukaupę drąsą padėti sau ir kreiptis pagalbos, nukentėjusieji susiduria su kitomis kliūtimis. Nemokama specializuota pagalba nukentėjusiems nuo smurto asmenims Lietuvoje teikiama tik miestuose veikiančiuose specializuotos pagalbos centruose. Todėl pagalba asmenims, gyvenantiems nutolusiose vietovėse, esant finansiniams sunkumams, ar apribotoms judėjimo galimybėms, tampa nepasiekiama. Trūksta specialistų, turinčių specifinių žinių apie pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems asmenims. Nemokamos psichologinės pagalbos eilės trunka kelis mėnesius. 

Daugiau informacijos galima rasti internete: anti-trafficking.lt ir kiauraisienas.lt/nematomi-pauksciai.

Apie projektą

50 eurų. Tiek kainuoja viena psichologinė konsultacija nuo smurtu nukentėjusiai moteriai. Kiekviena tokia konsultacija turi milžinišką reikšmę. O viename Lietuvos regione šios pagalbos poreikis itin didelis.

Tauragės regione veikia tik vienas specializuotas pagalbos centras, kuriame nukentėjusios moterys gali gauti pagalbą, tačiau dėl riboto specialistų skaičiaus eilės yra ilgos, o toliau gyvenančioms moterims šis centras yra sunkiai pasiekiamas. Trūksta nemokamų psichologinės pagalbos paslaugų, kurias teiktų kvalifikuoti specialistai, taikantys į traumą orientuotą psichologinės pagalbos modelį. Būtent į Tauragės regioną ir orientuojasi projektas „Nematomi paukščiai: seksualinio smurto prevencijos ir specializuotos pagalbos plėtra“.

Projekto metu renkama parama tiesiogiai finansuos psichologinę pagalbą nukentėjusioms moterims. Prie projekto prisidėti galima įsigyjant projekto atributiką arba skiriant tiesioginę paramą.

VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras yra nevyriausybinė organizacija, teikianti socialines, psichologines, teisines, saugaus būsto paslaugas prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms, vykdanti prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniame lygmenyje.

Centras įkurtas 2017 m. kovo mėnesį, tęsiant nuo 2001 m. veikusio Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“ darbus. Pagrindinė būstinė yra Kaune, veikia skyriai Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Marijampolėje, pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir už jos ribų.

KOPŽI priklauso Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis.

 VšĮ „Kiaurai sienas“ yra 2019 m. įsteigta meno laboratorija, kuri per profesionalųjį meną kalba visuomenei jautriomis temomis. Menininkės drąsiai neria į pažeidžiamų grupių problematiką, ekologinius klausimus, istorinės atminties tematiką. Organizacijos kūriniai įgyvendinami viešosiose erdvėse.

Lina Šlipavičiūtė – dalinininkė monumentalistė, puikiai valdanti neofreskos, freskos, mozaikos technikas, koliažą.

Lauryna Kiškytė – juvelyrė, auksuotoja, polichromuotų medžio kūrinių restauratorė, VDA lektorė.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas laikraštyje „Mūsų laikas“ (2026 m. birželio 26 d. Nr. 25 (1591).