Kurtinys Lietuvoje: nykstantis ir kainuojantis per 4 tūkst. litų

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Lietuvoje šiuo metu laisvėje gyvena apie 400 kurtinių patinų. Tai net kelis kartus mažiau negu jų veisėsi praėjusiame šimtmetyje. Siekiant atkurti šio į Lietuvos  Raudonąją knygą įtraukto paukščio populiaciją, Lietuvoje prieš keletą metų įkurtas kurtinių veislynas. Dairomasi į kaimynų lenkų patirtį, kai jie teturėję 10 laisvėje gyvenusių kurtinių sugebėjo jų populiaciją padidinti 7 kartus.Kol kas vienintelio mūsų šalyje veikiančio kurtinių veislyno, kuris priklauso Viešvilės valstybiniam gamtiniam rezervatui, direktorius Algis Butleris pasakojo, kad šiuo metu veislyne gyvena 14 kurtinių, kurie priklauso 3-4 skirtingoms genetinėms linijoms. Šis skaičius pustrečio karto mažesnis nei reikėtų, kad kurtinių populiacijos atsikūrimas vyktų produktyviau.




„Kol kas veislynas nepasiekia tokių apimčių, kokių reiktų, kad būtų optimalus rezultatas. Paukščių turime mažiau nei reikia, nes neturime voljerų – reikalinga papildoma plėtra. Reikėtų turėti dar tiek pat voljerų ploto, kiek turime dabar. Manoma, kad nelaisvėje reikėtų laikyti mažiausiai 30-40 paukščių. Tokio skaičiaus reikia dėl genetinės paukščių įvairovės, kad neprasidėtų giminingas kryžminimasis“, - sakė A. Butleris.

Pašnekovo teigimu, dalis kurtinių nesiveisia nelaisvėje, tačiau šviesos šioje situacijoje suteikia kaimynų lenkų patirtis.

„Žmonės visą laiką būna pasidaliję į optimistus ir skeptikus. Aš esu prie optimistų, nes yra gerų pavyzdžių kaimyninėje Lenkijoje, su kuria mes bendraujame. Jie viename kalnų masyve, kuris yra bendras su Čekija ir Slovakija, didino kurtinių populiaciją. Buvo likę tik 10 individų gamtoje, o dabar jie jau yra pasiekę, kad gamtoje laisvai gyvena ir veisiasi 70. Matote, kiek kartų jie populiaciją yra pakėlę“, -  optimistinį pavyzdį pateikė A. Butleris.

 

Norint sekti kurtinių gyvenimą laisvėje, būtina paukščiams pritvirtinti siųstuvus. Dėl lėšų stygiaus Lietuvoje kurtinių veislyne to nedaroma, todėl sunku pasakyti, kiek į laisvę paleistų jauniklių išgyvena. „2011 m. į laisvę paleidome 7 paukščius, kol kas esame atlikę tik vizualinius stebėjimus. Jeigu turėtume siųstuvus, jie gerokai palengvintų darbą“.

Lenkai, pašnekovo teigimu, turi gero biudžeto projektą, todėl stengiasi, kad bent kas antras kurtinys, paleidžiamas į laisvę, turėtų radijo siųstuvą. „Lenkai be minėto masyvo, kuriame atkūrė 70 kurtinių populiaciją, ėmėsi ir dar vieno  - masyvo pasienyje su Vokietija. Ten bandys atkurti visiškai išnykusią kurtinių populiaciją. Pirmieji duomenys, kuriuos mes turime, kad per pirmus išleidimus į laisvę, išgyveno 55 proc. paukščių. Gamtinės sąlygos ten labai panašios į mūsų. Panašus medynų tipas ir kitkas labai artima. Todėl sakyčiau, kad toks išgyvenamumo rodiklis  tikrai yra labai geras“.

Kurtiniai nyksta ir dėl žmonių rekreacijos mastų

Kurtinių nykimą Lietuvoje lemia keletas veiksnių. Juos veikia besikeičiantis kraštovaizdis jų gyvenamojoje aplinkoje - pernelyg intensyvus miškų kirtimas, kai brandesnius miškus keičia jaunuolynai. Antra nykimo priežastis – ypač po karo aktyviai vykdyta pelkių melioracija. Pelkės, kuriose kurtiniai gyvena, buvo iš esmės sunaikintos.

„Kurtinių populiaciją paveikė ir besikeičianti faunos situacija. Šernai yra laikomi vieni iš pagrindinių kurtinių kenkėjų, nes suėda jų kiaušinius. Pokariu šernų priviso labai daug, ta situacija šiandien neramina – šernų skaičius itin šoktelėjęs, nes jie nepamatuotai medžiotojų puoselėjami.

Jų medžioklė nelicencijuota – medžiotojai suinteresuoti, kad šernų būtų daug, jie juos ištisus metus maitina, o jų skaičius šiuo metu yra žalingas gamtai“, - aiškino A. Butleris. Jo teigimu, po karo atsirado ir dar viena rūšis plėšrūnų, kuri kelia pavojų kurtiniams – tai usūriniai šunys (mangutai). Jie dalį dar neskraidančių kurtinių jauniklių suėda. Prie kurtinių nykimo, pašnekovo žodžiais, prisideda ir itin suaktyvėjusi žmonių rekreacinė veikla.

Nors tiksliai suskaičiuoti dabartinės kurtinių populiacijos dydį – sudėtinga, manoma, kad šiuo metu Rytų Lietuvoje – Zarasuose, Rokiškyje, Utenoje kurtinių iš viso nebelikę. Kurtinių populiacija per pastarąjį šimtmetį sumažėjusi kelis kartus ir šiuo metu siekia apie 400.

„Kada šių paukščių skaičius mažėja, atsiranda ir kita problema – prasideda giminingas kryžminimasis tarp individų. Kaip rodo praktika su daugeliu gyvūnų, tai yra didelė bėda, nes paukščiai išsigimsta, tampa negyvybingi. Giminingas kryžminimasis faktiškai tampa visiško išnykimo pradžia“, - sakė A. Butleris.

 

Kurtinio kaina – per 4 tūkst. litų

Anot Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus, kurtiniai į Lietuvos kurtinių veislyną pirkti iš Lenkijos veislyno, visi jie – nelaisvėje išveistų kurtinių jaunikliai. Vienas paukštis, anot A. Butlerio, kainavo 5 tūkst. zlotų (apie 4 200 litų dabartiniu valiutos kursu). Iš pradžių norėta pirkti lietuviškų kurtinių, tačiau tokių rasti nepavyko. Bendrauta ir su baltarusiais, tačiau ir su jais sandorio sudaryti nepavyko, todėl ir buvo pasirinkti kaimynai lenkai.


„Teoriškai, jeigu leidimą išduotų Aplinkos ministerija, įsigyti kurtinį privačiam asmeniui būtų galima. Jis turėtų įgyvendinti reikalavimus numatytus Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Oficialiai viską susitvarkęs, pastatęs reikiamus statinius, situaciją įvertinus veterinarijos ir aplinkosaugos specialistams, jis galėtų kurtinį laikyti.

O kaip lūšį gali laikyti privatus veisėjas? Lūšis kaip ir kurtinys yra Raudonosios knygos rūšis. Yra skambinę žmonių ir klausę, ar galima. Kol kas mes neturime jų tiek, kad galėtume pardavinėti, bet, mano nuomone, tai yra labai sudėtinga. Lietuviai yra keisti žmonės, nesuprantu jų – aiškini jiems, kad laikant kurtinius yra reikalinga speciali metodika, tačiau jie vis tiek ant savo kurpaliaus viską tempia. Dažnas žmogus galvoja, kad kurtinius kaip vištas laikys. Tai yra nesuvokiama. Skeptiškai į tai žiūriu“, - savo nuomonę apie kurtinių pardavimą privatiems asmenims išdėstė A. Butleris.

Jis sutiko, kad Vakaruose yra tokia praktika, kai privatūs asmenys augina kurtinius savo malonumui. „Vokietijoje yra populiaru, kad žmogus įsigyja kurtinį privačiai. Laiko ne tik kurtinius, bet ir kitus gyvūnus. Susitvarko leidimus ir propaguoja tai kaip tam tikrą kultūrą“. Tačiau ten dažnai naudojamos specialios vakcinos, kurios kenkia paukščiui, pavyzdžiui, trumpina jo išgyvenamumą.

A. Butlerio teigimu, tokį paukšį kaip kurtinys laikyti savo malonumui ar kaip zoologijos sodo eksponatą, yra netinkama. Tinkamesnis variantas – žmones su kurtiniu supažindinti sukuriant specialias sąlygas.

„Žmonės labai domisi, nori pamatyti, kaip atrodo kurtinys. Planuojame parengti specialią ekspoziciją, kurioje žmogus galėtų pamatyti šį paukštį be tiesioginio kontakto. Zoologijos sode rodomas paukštis per tinklą man taip pat siejasi su kontaktu, nes kontaktuojama per orą. Mes mąstome apie ekspoziciją už stiklo, kuris būtų veidrodinis, kad paukštis nesibaimintų. Yra tokia bėda su kurtiniais nelaisvėje, kad jie yra labai inertiški – nežinai, kas šaus į galvą, žmogus gali jį išgąsdinti“, - sakė Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovas.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Baigtas remontuoti tiltas per Imsrę

Baigtas remontuoti tiltas per Imsrę  0

Susitikimas prie karjero sudomino tik keletą valdininkų, porą tarybos narių ir vietos gyventojų

Teritorijos prie karjero tvarkymo projektas jau kelia klausimų  3

P. Cvirkos gatvė Jurbarke tarpukariu vadinosi Vaižganto gatve. Kai kurie jurbarkiečiai ją siūlo pavadinti Veverskių vardu.

Jurbarko rajone neliks P. Cvirkos vardu pavadintų gatvių  4

Meno mokyklos mokytojoms – „Auksinės natos“

Meno mokyklos mokytojoms – „Auksinės natos“  0

Viešviliškiui įteiktas G. Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“

Viešviliškiui įteiktas G. Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“  0

Jaunieji miško bičiuliai iš Veliuonos dalyvavo inkilų kėlimo šventėje

Jaunieji miško bičiuliai iš Veliuonos dalyvavo inkilų kėlimo šventėje  0

Šildymo sezonui baigiantis – apie šildymo kainas „pigiausiuose“ ir „brangiausiuose“ daugiabučiuose

Šildymo sezonui baigiantis – apie šildymo kainas „pigiausiuose“ ir „brangiausiuose“ daugiabučiuose  1

Tarnybiniai automobiliai – būtinybė ar prestižas

Tarnybiniai automobiliai – būtinybė ar prestižas  3

Skalvijos namų likvidavimas išeina į finišo tiesiąją

Skalvijos namų likvidavimas išeina į finišo tiesiąją  3

Nuo naujų mokslo metų kai kurios mokyklos taps skyriais

Nuo naujų mokslo metų kai kurios mokyklos taps skyriais  0

Nacionalinis diktantas jau rytoj

Nacionalinis diktantas jau rytoj  0

Jaunimo organizacijas ir neformalias grupes kviečia teikti paraiškas finansavimui

Jaunimo organizacijas ir neformalias grupes kviečia teikti paraiškas finansavimui  0

Kada Jurbarke stos elektriniai laivai

Kada Jurbarke stos elektriniai laivai  3

Kovo 11-ąją „Krištolinėmis lelijomis“ apdovanoti Jurbarko kraštą garsinantys šviesuoliai

Kovo 11-ąją „Krištolinėmis lelijomis“ apdovanoti Jurbarko kraštą garsinantys šviesuoliai  0

Kovo 15 d. miškininkai kviečia į sugrįžtančių paukščių sutiktuves

Kovo 15 d. miškininkai kviečia į sugrįžtančių paukščių sutiktuves  0

Gyventojų skaičius Jurbarko rajone auga. Ar jau metas pradėti džiaugtis?

Gyventojų skaičius Jurbarko rajone auga. Ar jau metas pradėti džiaugtis?  1

Antradienį vyko susitikimas priedangų įrengimui Jurbarko savivaldybės daugiabučiuose aptarti

Antradienį vyko susitikimas priedangų įrengimui Jurbarko savivaldybės daugiabučiuose aptarti  1

Į užtarnautą poilsį šiandien išlydėtas  Zigmas Zakaras

Į užtarnautą poilsį šiandien išlydėtas Zigmas Zakaras  0

Jurbarko kultūros centras skelbia viešąjį nuomos konkursą

Jurbarko kultūros centras skelbia viešąjį nuomos konkursą  0

Gimtojo krašto ambasadoriai nori būti įvertinti

Gimtojo krašto ambasadoriai nori būti įvertinti  0

Amatininkus ir prekeivius kviečia registruotis į mugę

Amatininkus ir prekeivius kviečia registruotis į mugę  0

Policijos prevencinės priemonės šalies keliuose kovo mėnesį

Policijos prevencinės priemonės šalies keliuose kovo mėnesį  0

„Maisto banko“ savanorės Anna ir Vilija su padalinio koordinatore Viktorija

Jurbarko rajone jau pradėtos dalinti socialinės kortelės  0

Keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka juridiniams asmenims

Keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka juridiniams asmenims  1

Mūsų partneriai