Jurgos Ivanauskaitės premija skirta poetei Vitalijai Maksvytei

Jurgos Ivanauskaitės premija skirta poetei Vitalijai Maksvytei už poezijos rinkinį „Ne kraujo, ne pieno“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Premija ir rašytojos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės J. Ivanauskaitės kolekcijos bus įteikti Vilniaus knygų mugėje vasario 28 d., šeštadienį, 12 val. Rašytojų kampe, rašoma leidyklos „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai. 

Komisijos nariai išskyrė V. Maksvytės knygos brandą – rinkinyje nėra atsitiktinių eilėraščių, knyga įsimena kaip giliai apmąstyta poetinė visuma. Su Jurgos Ivanauskaitės kūryba autorė susisieja per gebėjimą drąsiai ir atvirai rašyti apie sudėtingiausias žmogiškas patirtis – knygoje subtiliai atsiveria kintančios moteriškumo sampratos, kūno ir jo atminties tema.

Nuo 2008 metų teikiama J. Ivanauskaitės premija skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Per tuos metus susiformavo išties solidus sąrašas laureatų, kurie šiandien aktyviai veikia mūsų literatūros lauke. Šiemet J. Ivanauskaitės premijai pateikta 14 knygų, išleistų 2024–2025 metais.

Šiemet J. Ivanauskaitės premijos komisijoje – anksčiau šios premijos laureatais tapę rašytojas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius (komisijos pirmininkas), rašytoja Akvilina Cicėnaitė, taip pat J. Ivanauskaitės sesuo etnologė Radvilė Racėnaitė, literatūrologė Dalia Satkauskytė ir leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. Laureatui įteikiamas diplomas, keraminis drambliukas ir piniginė premija, kurią teikia mecenatė „Tyto alba“ (Premijos dydis 1000 eurų, neatskaičius mokesčių).

Apie Vitalją Maksvytę

Vitalija Maksvytė gimė ir augo Pilies I kaime, Jurbarko rajone, lankė Vytėnų mokyklą. 1999 m. baigusi Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnaziją, kur debiutavo kaip eilėraščių kūrėja ir tekstų autorė, Vilniaus Universitete studijavo lietuvių filologiją ir literatūrologiją. Tyrinėjo šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir moterų prozą. Studijų metais pradėjo skelbti trumpas esė kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, bendradarbiavo su mėnraščiu „Metai“, kur rengė pokalbius su kūrėjais, rašė knygų recenzijas. Kartu su Mindaugu Kvietkausku inicijavo pirmuosius išvažiuojamuosius respublikinius studentų seminarus „Literatūros salos“. Skaitė pranešimus konferencijose, seminaruose. Dirbo tekstų kūrėja ir redaktore VšĮ Kalbos ir komunikacijos centre, vėliau – redaktore leidykloje „Kitos knygos“. Bendradarbiavo su VšĮ Lietuviškos knygos rengiant Vilniaus knygų mugės renginius. Dirbo laisvai samdoma žurnaliste ir tekstų kūrėja. Tapusi mama, aktyviai pasuko tėvystės edukacijos ir moterų įgalinimo keliu: rengė paskaitas, mokymus, skelbė straipsnius, vadovavo VšĮ Tėvystės centras, yra viena iš Dulų asociacijos steigėjų. Dirbo leidykloje „Alma littera“, kur buvo atsakinga už lietuvių autorių kūrybą ir jos sklaidą. Rengė naujų knygų pristatymus LRT laidoje „Labas rytas“. Viena iš kūrybinės bendruomenės „Women Are Poems“ steigėjų. 2023 m. pradėjo eiti Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotojos pareigas.

Išleido pati ar su bendraautoriais knygas: poezijos „Kvėpuoju“ (2015, 2018); vaikams „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana (kartu su M. Marcinkevičium) (2021), moterų poezijos rinkinį „Women are poems“ (2021).

2006 m. Vitalijai suteiktas Vydūno fondo įsteigtas Sofijos Čiurlionienės vardo apdovanojimas, 2015 m. jos poezijos knyga „Kvėpuoju“ įtraukta į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skelbiamą Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2016 m. autorei suteikta 40-oji Zigmo Gėlės vardo premija.

Interviu su Viltalija, publikuotą žurnale „Jurbarko laikas“, skaitykite čia >>