Jurbarko kultūros centre – Laimutės Ašmonaitienės pasaulis (nuotraukos)

Gruodžio 2-osios vakare į Jurbarko kultūros centrą pakvietė nauja tautodailninkės Laimutės Ašmonaitienės tapybos paroda „Mano Lietuva“, į kurios atidarymą susirinko ne tik dailininkės artimieji, jos kūrybos gerbėjai, bet ir būrelis Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro, kuriame parodos autorė vaidino daug metų, aktorių.

„Laimutė yra iš tų žmonių, kurie unikalūs savo kūrybiniu diapazonu. Net atidarydama tapybos parodą  negaliu nekalbėti apie Laimutę kaip apie teatro aktorę, nes man tai labai svarbu. Teatre, kaip ir savo darbuose, Laimutė pasižymi labai didele drąsa, žingeidumu, optimizmu. Tuo tarpu, kai dauguma aktorių scenoje nori atrodyti gražios, Laimutė išdrįsta būti visokia –  juokinga, bjauri – tokia, kokios reikia vaidmeniui“, – atidarydama parodą kalbėjo Konstantino Glinskio teatro vadovė Danutė Samienė, prisiminusi L. Ašmonaitienės suvaidintas roles K. Glinskio teatro spektakliuose.

Medikė pagal profesiją Laimutė Ašmonaitienė yra ne tik mėgėjų teatro aktorė, bet ir žinoma tautodailininkė, ne vieno „Aukso vainiko“ konkurso dalyvė ir laureatė, du kartus nominuota Lidijos Meškaitytės premijai, 15 knygų iliustratorė ir, pasak D. Samienės, vienintelė moteris dailininkė, naudojanti sausos akvarelės techniką. „Laimutė vis sako, kad mėgsta piešti kemsynus, bet netgi jos kemsynai yra labai gražūs, labai šviesūs. Ji lyg Lidijos Meškaitytės darbų tęsėja“, – pastebėjo teatro režisierė, atkreipdama dėmesį išskirtinį L. Ašmonaitienės kruopštumą ir darbštumą, pasireiškiantį ne tik paveiksluose, bet ir jos numegztose riešinėse, siuvinėjimuose.

„Kviečiu pasivaikščioti po mano pasaulį – čia mano pievos, mano miškai, mano Lietuva. Pavaikščiokite po mišką, gal rasite grybų, gal kokį stirniuką surasite, atsisėskite ant kranto, įmerkite kojas į vandenį“, – su humoru apžiūrėti parodą kvietė autorė, padėkojusi ją surengti padėjusiems Jurbarko kultūros centro darbuotojams.

90-uosius metus einanti dailininkė tebekuria – parodoje eksponuojami ne tik anksčiau nutapyti jos darbai, bet ir nauji, tik prieš keletą mėnesių užbaigti paveikslai. Kūrybinis procesas taip įtraukia, kad menininkė pamiršta viską pasaulyje. „Kiek puodų esu sudeginusi, tai nė suskaičiuoti neina“, – šypsojosi ji. Kai kurie darbai sukurti, kaip ji sako, „iš galvos“, tačiau daugumos pradžia – gamtoje, kur apmeta eskizą, o darbą pabaigia namuose. Gamtoje lengviau kurti, pastebi Laimutė, nes nereikia nieko išsigalvoti, visos smulkmenėlės, visos detalės jau yra. Dėl pomėgio kurti gamtoje Laimutė visam laikui liko ištikima akvarelės technikai. Kažkada pleneruose ji bandė tapyti aliejumi ant drobės, tačiau ši technika per daug nesužavėjo vien dėl to, kad aliejinius dažus, drobes, molbertą sunku nešiotis. „Tapydama akvarele gali pasikišti po pažasčia faneros gabalą ir eiti kur nori“, – šypsojosi ji.

Parodos atidarymą dainomis papuošė jauniausioji K. Glinskio teatro aktorė Miglė Gvildytė, kuriai akompanavo Lina Lukošienė, autorę sveikino kolegė aktorė Birutė Skandūnienė, kiti teatro draugai. Pasidžiaugti Laimutės kūryba atvyko jos sūnus Gintaras ir sūnėnas skulptorius Liutauras Juzikėnas.

Nors ši menininkės paroda kultūros centre tikrai ne pirmoji, labai smagu vėl pamatyti šviesų, harmoningą, švelnių tonų jos pasaulį. Laimutės Ašmonaitienės paroda „Mano Lietuva“ Jurbarko kultūros centro II a. fojė bus eksponuojama iki gruodžio 31 d. Kviečiame apsilankyti.