Jurbarko genocido aukų kapinėse pagerbtas žydų ir lietuvių atminimas

Kitaip nei ankstesniais metais, šiais metais jurbarkiečiai uždegti žvakių Jurbarko genocido aukų kapinėse rinkosi ne vieną, o du kartus. Prisiminti prieš 83 metus liepos 3-iąją vykusias pirmąsias Jurbarko žydų žudynes miestelėnai ir svečiai į miesto pakraštyje esančias kapines rinkosi liepos 3 dieną, kur vyko tradicinė genocido aukų atminimo valanda, kurią tradiciškai kasmet organizuoja Jurbarko kultūros centras, bei liepos 2-ąją, kuomet į tas pačias kapines sukvietė Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Jurbarko kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Rosita Maksimovienė tradicinę atminimo valandą pradėjo pasidalindama Kauno žydų bendruomenės narės Dobrės Rozenbegienės prisiminimais, kuriai tais 1941 metais tebuvo 13 metų. Tų pačių metų vasarą Dobrės tėvas ir brolis buvo sušaudyti drauge su kitais 300 vyrų kapinėse „vyrų akcijos“ metu. Tais pačiais metais Dobrė neteko ir mamos.

Prisiminta, kad šiose kapinėse vykę visai Jurbarko bendruomenei lemtingi įvykiai susiję būtent su liepos 3-ąją – 1941 metų liepos 3 dieną čia prasidėjo pirmasis masinis žydų tautybės žmonių genocidas. Tada buvo atrinkti žydų inteligentijos atstovai ir aktyvūs visuomenės veikėjai. Pasmerktųjų kolonoje nemažai buvo ir lietuvių, tarp kurių ir skulptorius Vincas Grybas, buvęs milicijos darbuotojas Antanas Andrikis, valsčiaus ir miesto sekretorius Vincas Petravičius ir kt. Iš viso tą dieną buvo sušaudyta daugiau kaip 300 žydų bei kelios dešimtys lietuvių. „Liepos 3-oji yra mūsų krašto, mūsų miesto ir mūsų bendruomenės istorijos dalis, kurios negalime pamiršti“, - savo kalbą užbaigė Rosita.

Savo atliekamomis melodijomis aukas pagerbė Jurbarko rajono Garbės pilietis, kompozitorius Kęstutis Vasiliauskas, istorijai tragišką laikmetį Lietuvoje ir visame pasaulyje apžvelgė Jurbarko krašto muziejaus padalinio Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.

Liepos 2 dieną tose pačiose kapinėse genocido aukoms pagerbti žvakes kartu su rajono valdžios atstovais, miestelėnais uždegė Kauno žydų bendruomenės atstovai, kurie iš kapinių rinkosi Jurbarko viešojoje bibliotekoje.  Čia tą dieną buvo pristatyta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro kilnojamoji paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“, Holokausto metu nužudytiems Lietuvos žydų vaikams atminti, bei grojo „Rakija klezmer Band“, priminęs apie gyvą žydų kultūros palikimą.

„Mūsų laiko“ inf.