„Dažytas lapinas“ – ukrainiečių vaikų padėka jurbarkiečiams (nuotraukos)

Ne tik sėkminga integracija, bet ir didžiulė bendruomenės šventė – taip galima pavadinti birželio 16 dieną Jurbarko kultūros centro mažojoje salėje ukrainiečių vaikų lietuvių kalba suvaidinto spektaklio „Dažytas lapinas“, sukurto pagal Ivano Franko pasaką, premjerą.

Spektaklis pristatytas kaip vaikų ir jų šeimų padėka jurbarkiečiams už šilumą ir atviras širdis. „Džiaugsmas neturi sienų“, – sakė spektaklio inicitoriai, kurių didžioji dalis Jurbarke gyvena nuo pat karo Ukrainoje pradžios.

Šis spektaklis – tai pagrindinis Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Sėkmės laboratorija“ renginys. Projektą rengė Jurbarko ukrainiečių bendruomenės „Vilties tiltas“ prezidentė Ganna Romaniuta, daug prisidėjo aktyvią bendruomenę Jurbarke burianti Tetiana Majornikova, spektaklio režisierius ir kūrybinis vadovas buvo aktorius Kyrylas Kremenchukas, gyvenantis Vilniuje, kostiumus siuvo Liudmyla Hloba.

Jaunieji aktoriai prieš spektaklį labai jaudinosi, ypač pamatę kaip gausiai susirinko žiūrovai. O jurbarkiečiai po spektaklio stebėjosi, kaip puikiai lietuviškai kalba ukrainiečiai vaikai. „Jei nežinotume, manytume, kad vaidina lietuviai“, – sakė jie, tuo labai nudžiugindami ir jaunųjų aktorių tėvus.

Kai kurie žiūrovai į spektaklį atėjo ne tik su gera nuotaika ir aplodismentais, bet ir su gėlėmis bei dovanomis – Jolitos ir Arūno Štrimų šeima iš Smalininkų, Jurbarko samariečių bendruomenės, evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko Sandora“  atstovai. Jie džiaugėsi talentingais vaikais ir priminė, kad Lietuvoje visi jie yra saugūs, kad jie niekada nebus vieni, nes jais rūpinamasi.

Jaunųjų aktorių artimieji – mamos, močiutės ir net tėveliai – labai dėkojo „idėjų generatoriui“, aktyviajai G. Romaniutai, kad atskleidė ir visiems parodė talentingus ukrainiečių vaikus.

 Įvertino mokinius

Ukrainiečius lietuvių kalbos mokanti Danutė Matelienė ypač džiaugėsi spektaklyje skambėjusia puikia lietuvių kalba. „Viskas gerai. Vaikai, ypač mažesnieji, kalba be jokio akcento“, – „Mūsų laikui“ sakė mokytoja, turinti prašymą visiems jurbarkiečiams. „Išgirdę rusiškai, neskubėkite atsakyti rusų kalba. Gyvename Lietuvoje, todėl su visais kalbėkime lietuviškai. Žinoma, su užsieniečiais reikia kalbėti lėtai, tarti aiškiai, bendrauti trumpais nesudėtingais sakiniais. Mano nuomone, jeigu užsienietis nori gyventi Lietuvoje, privalo mokytis mūsų šalies kalbos“, – sakė D. Matelienė.

„Maža dovana“

O kaip gimė šio spektaklio idėja? Pasirodo, viskas prasidėjo nuo Ukrainos centro organizuotų mokymų, kuriuose G. Romaniuta gilino projektų valdymo žinias. Ji į šiuos mokymus pateko kaip Jurbarko ukrainiečių asociacijos „Vilties tiltas“ prezidentė. Programa, pasak Gannos, buvo labai intensyvi, o jos finaliniu etapu tapo mini grantų konkursas, kurio biudžetas – 1 tūkst. eurų. Konkurencija buvo itin didelė: mokymų dalyviai pateikė net 16 projektinių paraiškų, iš kurių finansavimą gavo tik 6 geriausios. Gannos idėja atsidūrė tarp nugalėtojų.

Pozityvumo pavyzdys

Mokymų metu jų dalyviai turėjo galimybę bendradarbiauti, todėl kartu dirbti pakvietė aktorių Kyrylą. „Mūsų vaikams jis tapo ne šiaip režisieriumi, o neįtikėtinu pozityviu pavyzdžiu ir mentoriumi“, – sakė Ganna. Pasak jos, Kyrylas tapo pirmuoju ukrainiečiu po invazijos pradžios lietuvių kalba baigusiu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vaidybos specialybę. Šiandien jis yra profesionalus Vilniaus senojo teatro aktorius, dažnai kviečiamas dirbti vertėju aukšto lygio oficialiuose renginiuose Ukrainos ambasadoje Lietuvoje. „Vaikams tokio lygio profesionalo įsitraukimas tapo milžinišku postūmiu ir įrodymu, kad talentingiems bei užsispyrusiems žmonėms nėra nieko neįmanomo“, – sakė Ganna.

Pasak jos, „Dažytas lapinas“ – ne šiaip spektaklis. „Tai ir sėkmingos integracijos pavyzdys, įmanomas tik su bendruomenės pagalba“, – sakė ji. Šis projektas tapo puikiu efektyvios integracinės veiklos pavyzdžiu, o prie jos kūrimo ir įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo patys ukrainiečiai. „Mes ne šiaip priimame pagalbą, mes patys kuriame kokybiškas ir prasmingas iniciatyvas, padedančias mūsų bendruomenei augti bei adaptuotis naujoje aplinkoje“, – kalbėjo Ganna. Projektas tapo iš tikrųjų bendruomeninis, nes prie jo įgyvendinimo prisijungė visa ukrainiečių bendruomenė – bendromis jėgomis kūrė dekoracijas, sprendė organizacinius klausimus. Ganna ypatingai dėkoja L. Globai, kuri prisiėmė itin sudėtingą užduotį – pasiuvo ryškius kostiumus mažiesiems aktoriams. „Be šios sinergijos spektaklis nebūtų įvykęs“, – sakė ukrainietė.

Kelio pradžia

Premjera įvyko, o kas toliau, paklausėme. „Sėkminga premjera – tai tik mūsų kelio pradžia. Matydami degančias vaikų akis ir šiltą žiūrovų reakciją, suprantame, kad „Dažyto lapino“ istorija privalo tęstis. Šiuo metu dėliojame būsimų pasirodymų grafiką, kad galėtume pristatyti spektaklį kitose erdvėse bei kaimyninėse bendruomenėse. Konkrečias datas ir vietas paskelbsime vėliau. Be to, mūsų komanda turi didelių kūrybinių ambicijų: planuojame teikti paraiškas dalyvauti teatro festivaliuose, kad pakeltume projektą į naują lygį, ir su nekantrumu laukiame kultūrinių renginių organizatorių kvietimų“, – planais dalijosi Ganna. „Ši patirtis įrodė, kad gebame efektyviai pritraukti finansavimą, kurti kokybišką kultūrinį produktą ir būti ne tik dalyviais, bet ir kūrėjais. Tad ateityje mūsų laukia nauji spektakliai, festivalių scenos ir nauji kūrybiniai horizontai“, –  pažadėjo ji.

 Apie pasaką

Ivanas Franko yra žymiausias XIX a. pabaigos–XX a. pradžios ukrainiečių rašytojas. Pasaka „Dažytas lapinas“ pasakoja apie tai, kaip geri ir nuoširdūs žvėrys į svečius priima gudrų lapiną, kuris išsitepa žydrais dažais ir išsijuosęs meluoja miško gyventojams. Patiklūs gyvūnėliai sočiai maitina lapiną, tarnauja jam tarsi karaliui, rūpinasi, kol galiausiai visa tiesa paaiškėja.