Ar Jurbarke bus potvynis ir koks: pasiteiravome hidrometeorologijos tarnybos

Ežerai užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti. Pasidomėjome, kaip situaciją vertina minėtos tarnybos atstovai – ar bus potvynis ir koks.

 „Šis sausis yra šaltesnis nei įprasta. Daugelyje upių susidariusi ledo danga, ledo danga su properšomis ar plaukia gausus ižas. Jau dabar vietomis stebimi staigesni vandens lygio pakilimai, susiję su besigrūdančiu ledu“, - „Mūsų laikui“ komentavo minėtos tarnybos vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė -Stankevič. Jos žodžiais, ši žiema primena kažkiek 2010 m., kai sausis irgi buvo itin šaltas. „Tais metais sulaukėme didelio potvynio, kuris paveikė daugelį Lietuvos rajonų, tarp jų ir Jurbarką. Tačiau vienas skirtumas – tų metų gruodį buvo daugiau kritulių, susidarė storesnė sniego danga. Šiemet sniego turime mažiau, bet šaltis ledu sukaustęs daugelį upių ir potvynio mastas priklausys tik nuo to, kaip greitai įsiverš šiluma į Lietuvą ir aplinkines valstybes“, - komentavo tarnybos atstovė. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Nemunas ties Jurbarku ir Smalininkais pasidengęs ledu. Vandens lygis ties Smalininkų vandens matavimo stotimi (VMS) yra 19 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. „Tuo tarpu 2010 m., vandens lygis Nemune ties Smalininkais buvo 1-2 metrais didesnis. Ledo danga tais metais išsilaikė iki kovo mėnesio pabaigos, tuomet prasidėjo ledonešis, o kartu su juo ir potvynis. Vandens lygis ties Smalininkų VMS viršijo stichinio vandens lygio (810 cm) reikšmę ir pasiekė 832 cm“, - sausio 26 dieną pasakojo J. Brastovickytė-Stankevič, mananti, kad ir šiais metais potvynio tikimybė yra didelė.

„Vertinant situaciją Lietuvoje pagal šiuo metu turimus duomenis, sakyčiau, kad potvynio tikimybė yra didelė. Jo dydis priklauso nuo sniego atsargų upės baseine, sniego tirpimo intensyvumo ir trukmės, ledo reiškinių, dirvožemio drėgmės ir įšalo gylio, oro temperatūros sniego tirpimo metu, o taip pat ir iškrisiančių kritulių. Įtakos taipogi turi klimatinės sąlygos, reljefas, baseino ežeringumas bei miškingumas. Bendrai tariant, manome, kad potvynis bus didesnis už vidutinį ir paveiks daugelį Lietuvos teritorijų. Ne išimtis ir Jurbarkas“, - patikino ji.

Kaip rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje, kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei potvynis.

Ledonešiu vadinamas ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį. Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.

Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.

Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.

Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.

Kaip apsisaugoti / elgtis?

• sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją;

• nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu;

• nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių;

• jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką;

• pasiruoškite galimam potvyniui.

„Mūsų laiko“ inf.