100-metį švęsiantys Klausučiai nori turėti herbą

Paskutinįjį 2026 metų gegužės savaitgalį Seredžiaus seniūnijoje esantys Klausučiai minės savo 100-metį. Artėjant šiai ypatingai datai vieno iš jauniausių rajono kaimo gyventojai panoro turėti savo herbą ir vėliavą.

Šiuo klausimu Klausučių bendruomenės centras, Klausučių mokyklos bendruomenės centras, Klausučių jaunimo bendruomenė ir Seredžiaus seniūnija jau kreipėsi į Lietuvos heraldikos komisiją, prašydami inicijuoti heraldikos kūrimo procedūras. Tiesa, bendruomenių ir seniūnijos norų neužtenka, reikia, kad Klausučių kaimo heraldikos kūrimui pritartų ir į Heraldikos komisiją kreiptųsi dar ir Jurbarko rajono savivaldybės taryba. Tad į sausio 29 d. tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas „Dėl kreipimosi į Lietuvos heraldikos komisiją dėl herbo etalono ir heraldinio projekto kūrimo Klausučių kaimui inicijavimo“.

Pasiūlymus Klausučių herbui sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas, sukūręs keletą herbo variacijų, kurios šiek tiek skiriasi piešiniu ir spalvomis. Visuose variantuose pavaizduota obelis. Herbinis laukas ir herbinė figūra Obels medis padalinti vertikaliai pusiau. Dailininkas viename heraldiniame lauke nupiešė pusę obels medžio su trimis žiedais, antrame lauke – pusę medžio su trimis obuoliais.

Kaip aiškinama aprašyme, padalinta į du lygius vertikalius laukus Obelis simbolizuoja tiek 1926 metais įkurtą kaimą, tiek vėliau Klausučių apylinkėse plėtotą obelininkystės ūkį, o taip pat Praeitį ir Ateitį. Obels žiedai simbolizuoja Pavasarį, Obuoliai – rudenį. Obels žiedai–-žmogiškąją jaunystę, Obuoliai – brandą.

Herbe svarbios ir spalvos. Sidabrinė spalva simbolizuoja Klausučius apjuosiančius tvenkinius. Be sidabrinės spalvos herbo variantuose siūlomos raudona ir žalia spalvos, kurių kiekviena turi savo reikšmę. Žalia reiškia atgimimą, gamtą, viltį. Sidabras heraldikoje simbolizuoja vandenį, tyrumą, tobulumą, dorą, ištikimybę, dvasinį atgimimą. Raudona reiškia drąsą, narsą, meilę. Raudona spalva artimiausiai susijusi su Ugnimi ir Krauju. Raudonos ir baltos spalvinis kontrastas – kaip ir Lietuvos valstybiniame herbe. 

Kaimas susikūrė 1926 metais per žemės reformą Pikčiūnų dvaro teritorijoje. 1929 m. Klausučiuose įsteigta pradinė mokykla. Nauja gyvenvietė pradėjo kurtis apie 1962 m. kaip I. Mičiurino sodininkystės ūkio gyvenvietė (pagal vyr. inžinieriaus Juozo Pečiulionio gyvenvietės užstatymo projektą). Per tris dešimtmečius pastatyta viena gražiausių tuo metu respublikoje Klausučių gyvenvietė. Kartu buvo pasodintas parkas (architektas Alfonsas Kiškis), pramoninis sodas (apie 580,00 ha), supantis Klausučius iš 3 pusių, įrengta tvenkinių sistema. Pastatytas visuomeninis centras su kultūros namais, administraciniu ir buitiniu pastatu, parduotuvėmis, veikė vaisių perdirbimo įmonė su vaisių saugykla, malūnas, lentpjūvė, aštuonmetė mokykla, daug dviaukščių namų.

Šių dienų Klausučiai yra Seredžiaus seniūnijos Klausučių seniūnaitijos centras apimantis Girkų, Klausučių, Papartynų, Pavambalių, Pikčiūnų, Rukšionių, Spruktų, Staciūnų, Šilaitynės, Vambalių kaimus. Klausučiuose gyvenamąją vietą deklaruoja 744 gyventojai (2025-01-01). Kaime veikia Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Klausučių Stasio Santvaro skyrius, „Perpetuus“ ilgalaikio gyvenimo namai, Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Klausučių filialas, Klausučių kultūros centras, Jurbarko rajono PSPC Klausučių medicinos punktas, N. Dungveckienės šeimos klinikos padalinys, dvi parduotuvės, prekybos centras „AIBĖ“, Jurbarko kredito unijos Klausučių kasa, Klausučių ŽŪB, UAB „Armeniukas“, IĮ „Pas Daivutę“.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2025 m. deklaravimo duomenimis, Klausučių apylinkėse deklaruota 204,02 ha ploto obelų sodų. Iš jų 161,08 ha yra ekologiniai, o 24,75 ha sertifikuoti pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą.

2023 m. Seredžiaus krašto kraštotyrininkas Arvydas Sviderskis Lietuvos centriniame valstybės archyve rado Žemės reformos Valdybos Nutarimą Nr. 9830, kuriame nurodyta, kad 1926 metų gegužės mėnesio 31 d. Žemės Reformos Valdyba nutarė „išparceliuotą 1924 metais Kauno apskrities Seredžiaus valsčiaus Pikčiūnų dvarą pavadinti Klausučių kaimu“.

Plačiau apie tai skaitykite laikraštyje „Mūsų laikas“.