Lietuvos kaip lazerių šalies įvaizdį kuria jurbarkiečiai
Pabandyti laimę rasti čia, o ne aklai išvažiuoti į užsienį. Iš mažų miestelių kilusieji sėkmingai konkuruoja ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio didmiesčių atstovais. Kiekvieno ateitis priklauso tik nuo tavęs paties, nes jei norėsi, ko pasiekti – rasi tūkstantį galimybių. Jei nenorėsi – rasi tūkstantį pasiteisinimų. Tokiais įkvepiančiais žodžiais į Jurbarko krašto jaunimą penktadienio popietę kreipėsi trys sėkmingi jurbarkiečiai jaunuoliai.
Jų pranešimai baigė verslui skirtą konferenciją, kuria prasidėjo Jurbarko miesto ir verslo dienos. Tie trys jaunuoliai – Jurbarke gimę, čia mokslus baigę ir sėkmingai Vilniuje dirbantys savo srities profesionalai. Tai Lina Grinevičiūtė, kuri dabar yra Vilniaus universiteto (VU) Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantūros studentė (bakalauro studijas baigė KTU) ir yra fizikė-technologė optinius elementus lazerinėms sistemoms kuriančioje aukštųjų technologijų įmonėje. Lukas Tabulevičius – VU Ekonomikos fakulteto bakalauras, tarptautinės audito ir konsultacijų firmos konsultantas bei Matas Mačiulaitis – VU Teisės fakulteto magistrantūros studentas, vienos didžiausių advokatų kontorų Lietuvoje teisininkas. Visi trys atstovauja „City Alumni Jurbarkas“ klubą, kuris vienija veiklius, entuziastingus, pozityvius ir gimtąjį miestą mylinčius žmones, norinčius prisidėti prie savo krašto ir vietos bendruomenės gerovės. Klubas šiuo metu vienija apie 20 asmenų. Jie kiekvieną savaitę susitinka ir diskutuoja įvairiausiomis temomis, kad ir tokiomis, ką jie gali savo kraštui pasiūlyti.
Jaunuoliai tikino, kad labiausiai norėjo susitikti su gimnazijos moksleiviais, kurių į konferenciją sugužėjo kone pusė salės, bet kol atėjo eilė trims „City Alumni“ nariams pasisakyti (o jie programoje buvo paskutiniai), liko tik kelios pačios ištvermingiausios merginos.
Garsiausi fizikai – jurbarkiečiai
„Jurbarkas žinomas tiek, kiek yra žinomi jurbarkiečiai“, - sakė L. Grinevičiūtė, nustebinusi, kad jurbarkiečiai yra užsirekomendavę kaip puikūs fizikai bei lazerinių sistemų specialistai. „Užsieniečiai visą Lietuvą jau dabar traktuoja kaip lazerių šalį. Ir jums gal nuostabu, bet jurbarkiečiai prie šios srities labai prisidėję“, – tvirtino Lina, pasidalijusi asmenine patirtimi. Kai stodama į doktorantūros studijas dalyvavo motyvaciniame pokalbyje ir pasakė, kad yra iš Jurbarko, komisijoje kilo linksmas šurmuliukas. „Pasakė, kad pagaliau turime dar vieną jurbarkietį“, – prisiminė Lina. Pasirodo, toje komisijoje buvo tikras jurbarkietis, kuris, kaip ir Lina, yra baigęs Jurbarko Naujamiesčio pagrindinę mokyklą. Tas jurbarkietis – garsus fizikas dr. Gediminas Račiukaitis, kuris yra FTMC (fizinių ir technologijos mokslų centras) tarybos pirmininkas, Lazerinių technologijų skyriaus vadovas. Lina pasakojo, kad šis skyrius vykdo labai didelį projektą APPOLO, kurį sudaro 39 partneriai iš 9 skirtingų šalių, o kuruoti šį projektą paskirtas būtent G. Račiukaitis. „Viso konsorciumo išrinktas kaip didžiausią kompetenciją lazerizme turintis Europos atstovas“, – pasakojo Lina. Be to, G. Račiukaitis yra žinomos įmonės „EKSPLA“ mokslo patarėjas, yra parašęs per 160 darbų, yra 13 patentų bendraautorius.
Kitas garsus jurbarkietis, Jurbarko gimnaziją baigęs dr. Andrius Melninkaitis, dėsto VU Fizikos fakultete. Be to, jis įkūręs ir vadovauja įmonei „Lidaris“, kurios bevei 95 proc. užsakymų keliauja į Ameriką ir Europos šalis. „Tai žmogus, kuris jungia mokslo idėjas su verslu“, – pasakojo Lina. A. Melninkaitis turi daug projektų su Europos kosmoso agentūra. Padarė daugybę mokslinių darbų, pagal kuriuos koreguojami ISO standartai, yra gavęs daugybę apdovanojimų.
L. Tabulevičius susirinkusiesiems pasakojo apie tendencijas didmiesčiuose. Anot jo, žmonės stengiasi įgyti kuo daugiau finansinės laisvės, neprisirišti prie vieno darbdavio, o patys kurti kažkokią paslaugą, kurią galėtų tiesiogiai parduoti klientams ir taip siūlo pabandyti jurbarkiečiams, gyvenantiems čia. Lukas pateikė ir pavyzdį. Šakiuose IT specialistas įkūrė savo įmonę, pasikvietė čia gyventi ir dirbti kitus šakiečius, pasamdė darbuotojų iš kitų miestų ir sėkmingai teikia tokias pat paslaugas kaip ir Vilniuje.
„Nereikia užsidėti lubų, o pasižiūrėti plačiau. Žmonės grįš, jei bus darbo“, – konferencijos dalyviams tvirtino L. Tabulevičius, tačiau paklausus, kada Jurbarke atsidarys jo vadovaujama audito kompanija, Lukas diplomatiškai atsakė, kad tada, kai Jurbarkas turės rimtą konferencijų salę. „Gal tada“, – šypsojosi jis.
Jaunuolių idėja – Raudonės pilyje
Apie konferencijų salę Lukas prabilo ne šiaip sau. Kolega M. Mačiulaitis pristatė vieną konkretų pasiūlymą rajonui. Matas priminė neseniai Jurbarko kultūros centre koncertavusio Martyno Levickio įrašą feisbuke. Šis akordeonistas liko sužavėtas Jurbarko publikos, bet jam taip pat įstrigo ir nuo sovietinių laikų remonto nemačiusi salė.
Matas „City Alumni“ jurbarkiečių vardu pasiūlė kad Raudonės pilį, kuri ilgainiui ištuštės, galima paversti konferencijų sale. Kad tai įmanoma, jis įrodė tokio Buchs miestelio Šveicarijoje pavyzdžiu. Ten gyvena panašus gyventojų skaičius kaip Jurbarke, bet miestelis garsus tuo, kad čia savo konferencijas organizuoja pasaulinės korporacijos. Jurbarkas, anot Mato, turi ir puikią gamtą, ir gerą orą, reikia tik rimtos konferencinės salės. Pasiūlė, kad ir kultūros centro salę galima paversti multifunkcine sale. Šios srities profesionalė, konferencijos viešnia, organizacijos „Kurk Lietuvoje“ atstovė patikino, kad tai yra gera mintis, nes būtent konferencinis turizmas uždirba daugiausiai pinigų. Ji priminė, kad vienas iš Lietuvos prioritetų ir yra skatinti tokį turizmą. „Sveikintina mintis“, – sakė viešnia iš Vilniaus. „Greičiau utopija“, – pasigirdo tyli pastaba iš auditorijos, kurios, matyt, tokios idėjos neįkvepia.
Projektas: Gera ir čia, Lietuvoje - Jurbarko jaunimo sėkmės istorijos
Mes palaikom Jurbarko Kari pirmyn vyruciai nekreipkit demesio I negatyvias nuomones galvokit tik api...
Taip kuriama istorija: „Jurbarkas-Karys“ žais NKL pusfinalyje