Karatė talentas iš Girdžių – pavyzdys ne tik bendraamžiams

Jau greitai, vasario 11 dieną, Jurbarko kultūros centro didžiojoje salėje vyks svarbiausias rajono sporto renginys – 2024 metų sporto apdovanojimai, kuriuose bus pagerbtos ryškiausiai švietusios rajono sporto žvaigždės. Belaukdami šių apdovanojimų, pakalbinome 17-metį karatė kovotoją iš Girdžių Matą Matoną, kurio pavardės nominuotųjų apdovanojimams sąraše nerasite, bet nuo to jo talentas ir pasiekimai anaiptol nenukenčia.

Vyresni mūsų skaitytojai apie šį sportininką gal ir nėra skaitę ar girdėję, bet jaunimas jį žino kuo puikiausiai – 2024 metų gruodį vykusiame jaunimo renginyje „Jurbarko perlas“ Matas Matonas buvo paskelbtas Metų sportininku.

Jaunąjį talentą vertina ir vaikino treneris. „Mūsų klubo lyderis“, –  tvirtai sako Jurbarko kyokushin karate klubo „Kumite“ prezidentas ir Mato treneris Artūras Enčeris, patikinęs, kad vaikinas yra geras pavyzdys jaunesniems. Kitaip ir būti negali, nes Matas yra Lietuvos rinktinės narys – praėjusiais metais Lietuvos U18 karatė čempionate jis iškovojo antrąją vietą, o tuo pačiu – kelialapį į Europos U18 karatė čempionatą Valensijoje (Ispanija). Nors šiame čempionate prizinės vietos iškovoti nepavyko, treneris sako, kad didelis pasiekimas yra apskritai patekti į Lietuvos rinktinę, mat iš kiekvienos šalies į Europos čempionatą važiuoja tik po du geriausius. „Jei tu laimi Lietuvoje prizinę vietą, didelė tikimybė, kad netgi Europoje bus lengviau kovoti nei Lietuvoje, nes čia didžiulė konkurencija“, – pastebėjo treneris, kurio žodžius patvirtina faktas, kad Lietuvoje pirmą vietą užėmęs klaipėdietis Ispanijoje tapo Europos čempionu. Jurbarke Matui, deja, konkurencijos nėra – pasak trenerio, tokio amžiaus auklėtinių likę tik vienetai, mat pradėję treniruotis nuo darželio, vėliau išsibarsto, nes „nebepaveža“ krūvio mokykloje ir treniruotėse.

Giria ne tik treneris

Tiesa, Matas, rodos, spėja visur ir viską. Jam gerų žodžių negaili ne tik treneris, bet ir gimnazijos kūno kultūros mokytojai, ir administracija. Sako, kad ir puikus sportininkas, ir renginius veda. „Išskirtinis vyrukas“, – sako treneris, auklėtinį pažįstantis nuo darželio laikų, mat vaikinas treniruotes lankyti pradėjo nuo ketverių. Treneris šypsosi, paklaustas, ar jau tada galėjo įžiūrėti Mato talentą. Patikina, kad sunku ką nors įžiūrėti tokiame amžiuje – tada, rodos, tarp kitų bendraamžių jis niekuo neišsiskyrė, viskas pasikeitė sulaukus mokyklinio amžiaus. Treneris prisimena, kad Matui pradėjus dalyvauti čempionatuose (pradedama nuo 10 metų amžiaus) visko buvo – ir nusivylimų, ir ašarų. Vienu metu Matas pagal metus buvo  gan stambus, svėrė daug, tad galima tik numanyti, kiek jam reikėjo valios ir pastangų treniruojantis ir kovojant.

Sportuoja ir individualiai

Vis dėlto pastangos atsiperka su kaupu, ką rodo pasiekimai. Matas viską pasiekė atkakliu darbu – ne tik treniruočių salėje, bet ir daug sportuodamas individualiai. „Kasdien į treniruotes iš Girdžių neprivažinėsi. Jis daug individualiai dirba. Jei individualiai nedirbtų, tokių pasiekimų nebūtų“, – paaiškino treneris. Karatė treniruotės vyksta kasdien, o Matas stengiasi bent 2–3 kartus per savaitę po valandą treniruotėse atidirbti.

Pats vaikinas tikina pakilimą pajutęs prasidėjus paauglystei. Būdamas penktokas jis treniruodavosi su už save gerokai vyresniais vaikinais. „Ir man nepatikdavo, kad aš atsilieku nuo jų“, – šypsojosi, paaiškinęs, kad tuomet pradėjo ruoštis individualiai: daug bėgioti, garaže mušti bokso kriaušę, taip lavindamas smūgius, kilnoti svarmenis, kad būtų stipresnis. „Kai prasidėjo paauglystė, brendimas, pajutau, kad čia kažkas vyksta“, – prisiminė Matas, labai apsidžiaugęs varžybose laimėta pirma vieta. Sako, kad labai patiko tas jausmas.

Matas tikina anksti supratęs, kaip jam patinka sportuoti. Ne tik karatė. Vaikinui apskritai patinka sportas. Šypsosi, kad jis viską nori daryti. „Visus sportus, ką galiu, tą ir darau. Kiek kūnas leidžia“, –  šypsojosi jis. Matas žaidžia tinklinį su gimnazijos komanda – sako, visai neblogai sekasi. Ir krepšinį žaidžia – ne būrelyje, o tiesiog tai, su suaugusiais. Ir daug bėgioja. Kai kurią dieną nebūna treniruočių, eina pabėgioti. Dažniausiai 4 km aplink Girdžius, į laukus. Šypsosi, kad yra kur pabėgioti. Bėgdamas lengvų kelių neieško – ir į kalną, ir laiptais bėgte užbėga.

Tačiau viskas, ką Matas daro, yra  vardan vieno tikslo – siekti pergalių karatė varžybose. Kodėl būtent karatė? „Nemesi nuo mažens pradėjęs. Pareigos jausmas eiti [į treniruotes] diena iš dienos“, – linksmai sako, pripažinęs, kad treniruočių salė jam yra tarsi antri namai.  „Džiaugiuosi eidamas į treniruotes. Man smagu eiti“, – teigė Matas, kuriam patinka ne tik treniruotės – labiausiai patinka kovoti ir iškovoti pergales. Norisi adrenalino, kurį sukelia kova. Be to, treniruotės ir pasiekimai suteikia pasitikėjimo. Matas pripažįsta, kad mažas būdavo nedrąsus, kuklus, o dabar pasitikėjimo savimi yra kur daugiau. „Rimtesnis jautiesi“, –  sako vaikinas.

Svarbu ir mityba

Matas ne tik sportuoja, bet ir domisi karatė pasaulio naujienomis: socialinėse platformose seka informaciją apie karatė sportininkus, domisi, kas vyksta Lietuvos klubuose. Skaito, žiūri, klausosi, ką kiti sportininkai daro, kad pats galėtų iš jų pasimokyti, sau pritaikyti, ką nors naujo sužinoti. Sakykim, labai svarbu yra sportininkų mityba. „Kad būtum geriausias, reikia ir tinkamos mitybos. Viskas susideda. Lyginiesi su geriausiais ir stebi, ką jie daro, ką jie valgo“, – pasakojo sportininkas. O ką valgo geriausi karatistai? „Geriausi valgo sveikai – baltyminis maistas, kuo mažiau saldumynų, kuo mažiau pridėtinio cukraus“, – paaiškino vaikinas, kuriam pavyzdys yra karatistas iš Klaipėdos Eventas Gužauskas, sunkiu darbu pasiekęs pirmą vietą Europoje tarp sunkiasvorių.

Motyvuoja jaunesnius

Kiti klubo „Kumite“ auklėtiniai lygiuojasi į Matą. „Kai tiek daug pasiekimų, tas motyvuoja jaunesnius“, – sako treneris, pastebėjęs, kad Matui liko tik vienas žingsnis, vienas išlaikytas egzaminas, iki juodo karatė diržo. „Tai reiškia, kad karatė meistras.  Daug kam toks diržas yra siekiamybė“, – paaiškino treneris.

Jei Matas treniruočių salėje, vadinasi, rimtai prakaitą lieja ir kiti sportininkai. Paaiškėjo, kad šalia jo nepatinginiausi. „Mane patį erzina, jei kas treniruotėse tinginiauja – nemėgstu to, tai ir raginu stengtis“, – šypsojosi jis.

Ateities planai

Tėvams tikrai nereikia raginti Mato sportuoti, nes vaikinas ne tik šeimoje, bet ir visoje giminėje yra vienintelis toks tituluotas sportininkas. Abu jo tėvai nėra aistringi sportininkai, tiesa, mama jaunystėje šiek tiek bėgiodavo. Tačiau vyresnioji Mato sesuo pastaruosius trejus metus daug užsiiminėja sporto klubuose. Matas sako nežinantis, ar sesuo sportuoti pradėjo nusižiūrėjusi į jį.

Pasidomėjus, kokią ateitį vaikinas planuoja, jis sako kol kas dar tiktai neapsisprendęs, ką studijuos, bet būsimi mokslai tikriausiai bus susiję su sportu. Tam pritaria ir Mato tėvai, siūlantys rinktis kineziterapiją. „Mama į šitą pusę kreipia. Tėtis irgi mamai pritaria“, – šypsojosi vaikinas. Panašu, kad tokiu pasirinkimu būtų patenkintas ir treneris Artūras. „Kai baigsi kineziterapiją, man nereikės ieškoti gydytojo“, – linksmai sureagavo treneris.

 Svarbu būti pastebėtam

Treneriui A. Enčeriui gaila, kad per rajono sporto apdovanojimus Mato Matono vardas nenuskambės, deja, pagal apdovanojimų skyrimo nuostatus jo kandidatūros pasiūlyti negalėjo. „Neturime ką dėti šalia Lietuvos čempionato [rezultato]. Jis Lietuvos rinktinės narys, bet nepatenka pagal nuostatus – gal reikėtų nuostatus keisti. Jei Europos čempionate būtų iškovojęs prizinę vietą – tuomet, žinoma, būtų tame [apdovanotųjų] sąraše. Bet yra kaip yra“, – sako treneris.

Matas taip pat norėtų patekti į geriausių metų sportininkų sąrašą. „Tada supranti, kad žmonės pastebi tavo įdėtą sunkų darbą“, – sako jis ramiai, be jokio apmaudo, pridurdamas, kad jau yra pastebėtas – jaunimas jį išrinko Metų sportininku.

Talentas iš Girdžių savo pavyzdžiu įrodo, kad įdėtos pastangos atsiperka, o juodą darbą treniruočių salėje vainikuoja pergalės varžybose.