Po daugiabučių rūsius pasidairius: nuo pramogų kompleksų iki slėptuvių (VIDEO)

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ar įsivaizduojate daugiabutį, kurio rūsyje būtų įrengtos dvi nemažos salės, pirtis, dušinės, persirengimo kabinos ir net atskira virtuvėlė? Toks tarybinių laikų statybos daugiabutis Jurbarko mieste tikrai yra, ir mes jį radome domėdamiesi ir rinkdami informaciją apie slėptuves – patalpas, kurios būtų pritaikytos slėptis nuo bombardavimų ar atominio karo grėsmės. Kaip žinia, Rusija vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą – Putino karas čia vyksta iki šiol, tad Lietuvoje vis dažniau pasigirsta svarstymai apie mūsų miestuose esančias slėptuves ir bunkerius.

Taigi Kęstučio g. 18 numeriu pažymėtas daugiaaukštis, jau renovuotas ir niekuo nesiskiriantis nuo kitų atnaujintų šiuolaikiškai atrodančių miesto daugiabučių, savo išvaizda jau nebeprimenantis tarybinio pastato, tačiau vis dar išsaugojęs erdvę, nepaliestą ir nekeistą nuo tarybinių laikų. Dalis šio pastato rūsių – didžiulės patalpos, kone pramogoms skirtas kompleksas, tiesa, nuo tarybinių metų apleistas, neliestas ir net neremontuotas. Ekskursiją po tas netikėtas, taip vadinamas tarpkolūkinio statinio, erdves mums surengė vietinė šio pastato gyventoja Violeta, kuriai ši vieta sukelia nemažai prisiminimų. Pro kampines duris nusileidžiame laiptais, žengiame į rūsį ir Violeta pirmiausiai nusiveda į didžiąją salę, kurioje dar tarybiniais metais vietiniai šio namo gyventojai rinkdavosi švęsti įvairių švenčių, pavyzdžiui, vestuvių. Būtent šioje salėje Violeta atšoko ir savo vestuves – net išlikę tie patys senieji suolai, prie kurių sėdėjo jaunieji ir svečiai, išlikę ir stalų, kuriuos, esant reikalui, sustumdavo ir vaišėmis nuklodavo. Viskas šioje patalpoje atrodo taip, kaip tuomet – ir interjeras, ir sienų apdaila su apvaliais šviestuvais „iliuminatoriais“. Tik gerokai apleista, apgriuvę, pabyrėję, apdulkėję... Paaiškėjo, kad ne tik vestuves šio rūsio salėje daugiabučio gyventojai švęsdavo – ši salė buvo naudojama ir kaip šarvojimo salė. Vienu metu čia buvo leidžiama šarvoti ne tik šio daugiabučio, bet ir kitus miesto gyventojus. Ši su velioniu atsisveikinti skirta erdvė nebuvo kaip nors atskirta – tebuvo ištraukiama speciali lenta, ant kurios dėdavo karstą. Vis dėlto ir šarvojimo, ir švenčių buvo atsisakyta, pradėjus skųstis pirmųjų aukštų gyventojams. Rūsyje nėra įrengta garso izoliacija, tinkama ventiliacijos sistema, tad visi garsai ir kvapai sklisdavo į butus, todėl žmonės neapsikentė. Anot Violetos, jiems tikrai turėjo būti ne pyragai, žinant tuos laikus, kai mirusiojo po tris paras gedėdavo, o ir vestuves trankiai atšokdavo po kelias paras. Šią salę vietiniams pastato gyventojams buvo labai patogu turėti tais laikais, kai nebuvo, kaip dabar, šarvojimo salių – visi velionius šarvodavo namuose. Kai nebuvo tokių kavinių, kuriose galėtų švęsti. O čia viskas vienoje vietoje – čia pat, atskiroje patalpoje, yra ir virtuvėlė, kurioje buvo galima maisto pasigaminti. Kitoje atskiroje patalpoje – tualetas. Šis rūsys buvo išnaudojamas ir kitoms pramogos – įrengta mažesnė salė su spintelėmis persirengti, dušinė, pirtis. Tiesa, Violetai pačiai neteko nei dušų, nei pirties išbandyti – čia apsigyveno apie 1983 metus, kuomet buvo apsispręsta pramogų ir renginių šiame rūsyje atsisakyti.

Ilgainiui šios didžiulės rūsio patalpos liko apleistos, nenaudojamos. Net ir renovuojant daugiabutį vietiniai gyventojai apsisprendė pinigų čia neinvestuoti – palikti taip, kaip yra, nes pastate yra kur kas didesnių bėdų, kurias tuoj pat reikia spręsti, pavyzdžiui, remontuoti laiptines. Dabar į šias erdves daugiabučio gyventojai retai užsukantys – nebent į susirinkimus susirenka. Ir dar buhalterei tenka po kelias valandas per mėnesį čia pasėdėti, buhalterinius skaičiavimus atlikti. Ant jos darbo stalo pastatyta stalinė lempa. Apie galimybes šią erdvę atiduoti ar įsileisti privatų verslą gyventojai negalvojantys – nemano, kad verslui patalpos būtų patrauklios, nes reikia labai daug investicijų. Kad ir garso izoliaciją įrengti, kad namo gyventojams netrukdytų. Paliktas neužmūrytas tik vienas langas.

Iš pirmo žvilgsnio šioji daugiabučio erdvė galėtų tarnauti gyventojams kaip slėptuvė.  Pasiteiravus, ką apie tai mano šio namo gyventojai, Violeta patikina negalvojanti, kur reikėtų slėptis. Tikisi, kad karas Ukrainoje baigsis ir slėptis nereikės. Kitos jos kaimynės tikinančios, kad jei jau reikėtų slėptis, tai tikrai ne šį rūsį rinktųsi – nepasitikinčios tų laikų statybomis: baiminasi, kad užgriūtų rūsio lubos. Violetos pažįstamų manymu, šis rūsys nėra saugi vieta slėptis.

 

Daugiabučiuose būta slėptuvių

Pasidomėjome, kokia situacija kituose Jurbarko daugiabučiuose? Ar šie turi panašias rūsio patalpas, numatytas kaip slėptuvės? Pasak kalbintų specialistų, tarybiniais metais statytų daugiabučių rūsiuose turėjo būti numatytos ir paliktos vietos slėptuvėms. Šiuos žodžius patvirtino rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė Gražina Gadliauskienė, patikinusi, kad tarybiniais metais šalyje buvusi tokia tvarka, kad 50 proc. daugiabučio rūsio turėjo būti palikta būtent slėptuvei. Kaip buvo laikomasi šios tvarkos rajone, negalinti pasakyti. 

Jurbarko daugiabučius administruojančios įmonės „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Stulgaitis „Mūsų laikui“ patvirtino, kad daugiabučių rūsiuose būta tokių patalpų, skirtų slėptis konkrečiai nuo atominio karo pasekmių. Nuo eilinių rūsių tos patalpos skyrėsi tik tuo, kad buvo palikta laisva didesnė erdvė, kurios negalėjo užimti gyventojai, ir kur po grindimis turėjo būti išvedžioti vamzdžiai ir sistema, skirti patalpą aprūpinti deguonimi ir palaikyti tinkamas sąlygas (oro tiekimas ir ventiliavimas). Atominio karo atveju, rūsio langų negalima daryti, tad buvo sudarytos sąlygos slėptis šiose patalpose. Anksčiau minėtos Kęstučio g. 18 daugiabučio rūsio patalpos su dušais ir pirtimi, pasak V. Stulgaičio, tikrai nebuvo statytos kaip slėptuvė – greičiau vietinių gyventojų pramogoms. Kokia situacija su tomis rūsio patalpomis dabar? Anot pašnekovo, jei tokių patalpų gyventojai neprivatizavo ir nepavertė savo sandėliukais, kad ir išlikusios neapstatytos, jos jau praradusios savo funkcionalumą. Pirmiausiai dėl to, kad neveikia oro tiekimą turintys garantuoti vamzdynai – užmūryti, po cementu, tad jei susirinktų didesnis kiekis žmonių čia greitai pritrūktų oro. Dažnai langai tokiuose rūsiuose jau būna užmūryti pačių gyventojų iniciatyva. Be to, ir tarybiniais metais kloti vamzdžiai, pasirodo, kelia abejonių dėl saugumo – pagaminti iš kenksmingų medžiagų. Taigi, šios slėptuvės, tarybiniais metais numatytos slėptis nuo atominio karo, radiacijos, šiuo metu nėra tinkamos naudoti.

 

Atnaujina informacija apie kolektyvinės apsaugos pastatus

Kur tuomet reikėtų slėptis? Rajono savivaldybės administracijos specialistas Vidmantas Gliosas, atsakingas už civilinę saugą, priminė apie kolektyvinės apsaugos pastatus, kurių rajone priskaičiuojama 26 – dažniausiai mokyklos, kultūros centrai. V. Gliosas patikino, esą kaip tik šiuo metu renkama informacija, kuriuose kolektyvinės apsaugos pastatuose yra rūsiai, mat iki šiol skelbiama informacija apie tokių pastatų sporto ir aktų sales. Primenama, kad kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai, bet nebūtinai jų rūsiai.

Pasak specialistų, esant poreikiui galima naudoti ir laikinas slėptuves. Tai gali būti gyvenamųjų ar kitokios paskirties pastatų rūsiai, požeminiai garažai ir kitos panašaus pobūdžio patalpos.

 

Mokyklos rūsyje planuota karo ligoninė

Tarp 26-ių Jurbarko rajono kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose galima laikinai apgyvendinti žmones kilus pavojui sveikatai ar gyvybei, yra ir Vytauto Didžiojo progimnazija. Pagal viešai paskelbtą planą, Vytauto Didžiojo progimnazijoje slėptuvėmis turėtų tapti tik sporto ir aktų salės, nors mokykla turi didžiulį rūsį, apie kurį „Mūsų laikas“ jau rašė 2017 metais. Priminsime, kad Vytauto Didžiojo progimnazijos rūsys tarybiniais metais buvo suprojektuotas kaip karo ligoninei skirta erdvė – su operacine, bufetu, slėptuvėmis ir kitomis tam reikalingomis patalpomis. Kilus karui, čia turėjo veikti karo ligoninė. Tai patvirtino ir tai įrodančius originalius rūsio brėžinius parodė mokyklos direktorius Viljamas Bakšys. Karo ligoninė buvo numatyta toje pastato dalyje, virš kurios dabar veikia valgykla ir technologijų kabinetai. Mokyklos pastatas suprojektuotas 1987 metais, o pradėtas statyti 1988 metais. Galutinai įrengtas tik 1996 metais. Statybos darbai užtruko apie 8 metus.

Originaliuose brėžiniuose rusų kalba konkrečiai išvardyta, kur, kokioje vietoje ar patalpoje kas turėtų būti. Tai – atskira erdvė pasislėpti; nešvariems skalbiniams laikyti; vandeniui šildyti; sanitarų kambarys; priėmimo procedūrinė; bufetas; operacinė; priešoperacinė, sterilizacijai skirta patalpa; atskirai įrengti tualetai personalui bei tiems, kurie slepiasi. Karo ligoninei numatytas rūsys primena dabartinius požeminius garažus, kurie įrenginėjami prekybos centruose – didelė atvira erdvė su lubas vagojančiais vamzdžiais bei su keliomis uždaromis patalpomis. Praktiškai niekas nuo tų laikų čia nekeista. Nauji elementai – naujas vamzdynas, kurį pakeitė tuometinis „Kretingos maistas“, remontuodamas mokyklos valgyklą, dar kelios naujos sienos, pastatytos tam, kad atskirtų tame pačiame rūsyje veikiančią dziudo klubo sporto salę, mat D. Arlauskaitės auklėtiniai treniruojasi taip pat toje erdvėje, kuri buvo karo ligoninės dalis. Rūsio patalpas neseniai naudoti pradėjo ir Jurbarko šauliai – čia jie savo pačių iniciatyva ir pastangomis įrengė šaudyklą.

Pabaigai, naudinga informacija. Gyventojai raginami nepanikuoti – Lietuva šiuo metu yra saugi ir jokių kolektyvinės apsaugos statinių arba slėptuvių tikrai ieškoti dabar nereikia. Taip pat šalis yra NATO narė nuo 2004 metų. Pagal 5-tą aljanso straipsnį „ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau (NATO narių) turi būti laikomas išpuoliu prieš visas“, visos narės „nedelsiant“ padės tokio išpuolio aukai (aukoms)“.

Gyventojų prašoma išlikti ramiais – šiuo metu poreikio atlikti paruošiamuosius veiksmus nėra, tiesioginis pavojus šaliai ir jos piliečių saugumui negresia. Taip pat nerekomenduojama išgryninti ir namuose laikyti didelių sumų grynųjų pinigų, prašoma tikrinti informaciją, kuria gyventojai dalijasi su artimaisiais ir nepasiduoti įvairioms provokacijoms, kurių tikslas – išgąsdinti gyventojus ir sukelti chaosą visuomenėje.

Kas turi būti išvykimo krepšyje

Išgyvenimo kuprinėje turi būti būtiniausi reikmenys, kurių gali prireikti ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu skubiai tektų evakuotis ir palikti namus. „Yra sakoma, kad visada reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Būna situacijų, kai svarbi kiekviena sekundė“, – sako Vilniaus PGV Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius. „Nors ir teigiama, kad be vandens galima išgyventi tris paras, o be valgio – visą savaitę, bet nė vienas nenorėtume atsidurti tokioje situacijoje. Todėl ir svarbu, kad išvykimo krepšyje būtų tai, ko gali prireikti. Tarp jų – įrankiai maistui, higienos, asmens apsaugos, apšvietimo ir elektros energijos priemonės, drabužiai ir avalynė, miegmaišis ar antklodė. Būtini ir grynieji pinigai, radijo imtuvas bei kiti patys svarbiausi daiktai, kurie padėtų savarankiškai išgyventi pirmąsias tris paras – 72 valandas.“ Būtinai reikėtų pasirūpinti ir negendančiais maisto produktais bei vandens atsargomis (vienai parai žmogui reikia apie 2–4 litrus vandens). Iš tiesų, ne tada laikas ieškoti dokumentų, kai kyla gaisras, o dingus elektros tiekimui, bandyti surasti žibintuvėlį ar spėlioti, kaip įkrauti mobilųjį telefoną.

Į kuprinę įsidėkite ir vaistų, kuriuos naudojate ir kurių reikėtų susirgus: virškinimo preparatų, karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinančių medikamentų. Kuprinėje atraskite vietos tvarsčiams ir pleistrams, antispetinėms servetėlėms, peroksido vandeniliui. Joje turėtų būti ir svarbiausi dokumentai, jų kopijos, taip pat artimųjų nuotraukos, jeigu prireiktų jų ieškoti. Nereikėtų pamiršti ir rašiklio, užrašų knygelės, kurioje būtų svarbūs adresai ir telefonų numeriai. Visa tai geriausia sudėti į plastikines įmautes ar specialius vokus.

Tinkamai sukomplektuotas išvykimo krepšys ekstremaliosios situacijos atveju sumažins stresą ir padės pasirūpinti savimi bei kitais. Daugiau informacijos, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms rasite https://www.lt72.lt/

Video: Vytauto Didžiojo progimnazijos rūsyje

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje  1

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)  0

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)  0

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)  1

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas  4

Didžiausia miesto puošmena, pasakojanti Jurbarko bibliotekos istoriją (video)

Didžiausia miesto puošmena, pasakojanti Jurbarko bibliotekos istoriją (video)  0

Jurbarko teismo istorijos ir sovietinės vaikystės paslaptis saugantis pastatas (video)

Jurbarko teismo istorijos ir sovietinės vaikystės paslaptis saugantis pastatas (video)  0

Panemunės koplyčia: iš tolo  gerai matoma, bet  sunkiai prieinama (video)

Panemunės koplyčia: iš tolo gerai matoma, bet sunkiai prieinama (video)  0

Sugrąžino didybę: į Panemunės pilį investavo per 6 mln. Eur (VIDEO)

Sugrąžino didybę: į Panemunės pilį investavo per 6 mln. Eur (VIDEO)  0

Buvęs Jurbarko kino teatras "Mituva" sovietmečiu malšino kultūros ir pramogų alkį (video)

Buvęs Jurbarko kino teatras "Mituva" sovietmečiu malšino kultūros ir pramogų alkį (video)  0

Belvederio dvaras: restauratorių atradimai ir paveldosaugininkų rūpesčiai

Belvederio dvaras: restauratorių atradimai ir paveldosaugininkų rūpesčiai  0

Pastatas, kuris pagaliau išsilaisvino iš Raudonės pilies šešėlio

Pastatas, kuris pagaliau išsilaisvino iš Raudonės pilies šešėlio  0

Pastatas, simbolizuojantis tragišką Jurbarko žydų bendruomenės likimą

Pastatas, simbolizuojantis tragišką Jurbarko žydų bendruomenės likimą  3

Senoji gaisrinė: nuo gandais apipintų statybų iki ruošiamo liūdno ateities scenarijaus

Senoji gaisrinė: nuo gandais apipintų statybų iki ruošiamo liūdno ateities scenarijaus  0

Muziejų dieną atvėrė cerkvės bokštą

Muziejų dieną atvėrė cerkvės bokštą  0

Klišių dvaro rūmai. Dabar daugiabutis

„Susivienijimo“ istorija: nuo Klišių dvaro iki braziliškos favelos  1

Kauno gatvės pastato saugoma paslaptis, vardu Marytė

Kauno gatvės pastato saugoma paslaptis, vardu Marytė  2

Brolių Kantų namai nukels į Jurbarko kepyklų aukso amžių

Brolių Kantų namai nukels į Jurbarko kepyklų aukso amžių  2

M. Dobužinskio eskizas. Jurbarko sinagogos 1933 metais

Istorija medinės sinagogos, kuri į Jurbarką traukė svečius iš viso pasaulio  4

Raudonės pilis: visuomenei įdomus ne tik rūmų, bet ir juos supančio parko likimas

Raudonės pilis: visuomenei įdomus ne tik rūmų, bet ir juos supančio parko likimas  1

Investuotojai jurbarkiečių abejones sklaidė pristatydami naujos gamyklos projektą (video)

Investuotojai jurbarkiečių abejones sklaidė pristatydami naujos gamyklos projektą (video)  5

Namas- chameleonas. Svajonių namas gali atrodyti ir taip. Štai toks neįprastas pastatas jau kyla Jurbarko rajone. Užsakovas - jurbarkietis. Projektą sukūrė MB “Archsprendimai”.

Naujus svajonių namus jurbarkiečiams kuria savi sėkmingi architektai  3

Pilis, kuriai labiausiai pasisekė su šeimininkais

Pilis, kuriai labiausiai pasisekė su šeimininkais  0

Šiame Kauno gatvės name ir gyveno juvelyro Krelico šeima.

Vieno namo istorijos: nuo juvelyro šeimos likimo iki Jurbarko auksakalių tradicijos  2

Mūsų partneriai