Naujus svajonių namus jurbarkiečiams kuria savi sėkmingi architektai

   
Straipsnis  3 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Pradėsime nuo klausimo. Ar kada susimąstėte, kaip turėtų atrodyti jūsų svajonių namas. Gal jis būtų panašus į etnografinę lietuviško kaimo sodybą, tokią, kokioje gyveno mūsų proseneliai. O gal primintų modernią žeminę, ant kurios išsikišusio tarsi lieptas stogo bujotų žolė, o ant paties krašto, tarsi apžvalgos aikštelės, galėtum sėdėti kojas nuleidęs ir gėrėtis atsiveriančiu ežero vaizdu. O gal norėtųsi didelio sklypo atokioje vietoje – kad kaimynų nebūtų. Pradėjome nuo svajonių namo ne šiaip sau. Šį kartą sugalvojome prakalbinti ne senus Jurbarko statinius, o pasižvalgyti po tuos, kurie kilo, kyla ir netrukus iškils nuo pamatų. Šie namai dar neturi istorijų – tik kuria savo biografijas. Visai kas kita tų naujų statinių autoriai, architektai, kurių, pasirodo, Jurbarko krašte netrūksta ir kurie turi ką papasakoti. Mūsų žiniomis, Jurbarko krašte dirba bent keturi architektai. Ir, jų pačiu teigimu, visi sutaria – draugiškai gyvena, kartu seminarus lanko ir projektus kurdami konsultuojasi. Tai „Mūsų laikui“ patikino viena pašnekovių, IĮ „Ingos projektavimo studija“ vadovė, architektė Inga Januškienė, kurios verslas Jurbarke sėkmingai gyvuoja maždaug 8-erius metus. Tiek pat, kiek ir architektų jurbarkiečių brolių Andriaus ir Martyno Ganusauskų MB „Archsprendimai“. Štai šių įmonių vadovus, architektus ir pasikalbinome – jie papasakojo ir apie užsakovus bei kaip šiems sekasi derinti norus su galimybėmis.

Iš karto užbėgant už akių norisi pradėti nuo gerų naujienų, kurios pačios veržte veržiasi, šiuos sėkmingus jurbarkiečius pasikalbinus. Pirmoji, Jurbarko rajonas tapo sėkmingu startu jauniems architektams – gyvenimą ir samdomą darbą didmiestyje iškeitė į gyvenimą ir savo verslą gimtajame mieste ir dėl to nė kiek nesigaili. Ne tik dirba, bet ir šeimas bei savo svajonių namus čia stato. Kita naujiena – šie jurbarkiečiai projektuoja naujus individualius namus bei rekonstruoja senus ne tik rajono gyventojams – jų vizijos ir sumanymai tampa realybe bei iškyla ir kaimyninėje Tauragėje, šalies didmiesčiuose bei kituose miestuose. Jų užsakovai ne tik privatūs asmenys, bet ir juridiniai. Jurbarkiečiai laimi konkursus projektuoti ir visuomeninius pastatus, gyvenamuosius daugiabučius, administracinius pastatus. Kita gera žinia – Jurbarkas tikrai nemiršta. Priešingai. Ekonominei situacijai gerėjant auga jurbarkiečių galimybės. Žinoma, jos ne tokios, kaip didesniuose miestuose, bet jie gali sau leisti gyventi gerai.

Verslą norėjo kurti gimtame mieste

Kad jau pradėjome nuo architektų, pirmiausiai su jais ir susipažinkite. Iš karto pridursime, kad jų istorijos yra panašios. Pradėsime nuo Ingos Januškienės, architektės, jurbarkietės, kuri savo verslo ėmėsi, kai jos, tik ką baigusios diplomuotos jaunos specialistės, nepriėmė į darbą didmiesčiuose, nes mergina darbinės patirties neturėjo. Inga sugrįžo į gimtąjį Jurbarką, įkūrė savo verslą, kuris nuo pat pradžių buvo pasmerktas sėkmei. Užsakymų netrūksta – darbas darbą veja. Inga šypsosi, kad vis kas nors per petį tapšnoja – darbo ieškoti nereikia. Užsakovai patys ją susiranda. Net per karantiną, kuomet kitiems juodas metas, Inga tikina jokių pasikeitimų nejaučianti – ta pačia vėže viskas klojasi, be užsakymų perdėto padidėjimo nei sumažėjimo. Naujus namus projektuoja bei senus rekonstruoja ne tik Jurbarko rajone – užsakymai plaukia iš Tauragės, Kauno, Vilniaus, Druskininkų, Lazdijų ir kt. miestų. Ingos projektuojami namai kyla visoje šalyje. Jurbarko rajonas jos užsakymų „pyrage“ užima mažąją dalį. Moteris per tuos metus ir šeimą sukūrė, ir čia savo ateitį mato, ir sprendimo didmiestį iškeisti į mažesnį miestą jokiu būdu nesigaili.

Architekto Andriaus Ganusausko istorija panaši – jo vadovaujama MB „Archsrpendimai“ taip pat skaičiuoja aštuonerius metus. Dar studijuodamas pirmuosiuose kursuose žinojo, kad didmiestyje gyventi neliks ir grįš į gimtąjį Jurbarką – tam kaupė žinias ir patirtį. Dar studijuodamas magistratūrą Vilniuje dirbo projektavimo įmonėje. Baigęs studijastoliau dirbo ir kaupė žinių bagažą, kad galėtų pradėti savo verslą. Įgavęs neįkainojamos praktikos, grįžo į mylimą Jurbarką ir pradėjo savo kaip architekto veiklą. Dar smagiau kad po kelerių metų, panašiai kaip ir Andrius, atsikandęs gyvenimo didmiestyje, tėviškėn grįžo ir brolis Martynas. Dabar abu sėkmingai dirba kartu.

Užsakymai – visoje Lietuvoje

Darbo ir užsakovų netrūksta. Jei Jurbarko krašte dygsta naujas namas, didelė tikimybė, kad jis priklauso emigrantui ar patikimą verslą čia turinčiam verslininkui arba ūkininkui. Bent jau tokį vaizdą galima susidaryti iš architektų pasakojimo.

 Ingos užsakymų pyrage nusveria naujos statybos projektai, o senų pastatų rekonstrukcijos užima apie 35 proc. užsakymų. Prieš aštuonerius metus tos proporcijos buvo apylygės.

Brolių  Ganusauskų užsakovų ratas išsiplėtęs – jei verslo pradžioje daugiau dirbo su fizinių asmenų užsakymais, daugiausiai Jurbarko rajone, dabar dažniau projektuoja namus juridiniams asmenims visoje Lietuvoje. Nemažą dalį darbų sudaro daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos projektai. Taip pat projektuoja administracinius, visuomeninius pastatus, naujus daugiabučius, projektuoja ir ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms.

 Dominuoja ekonomiški namukai

Architektai kaip niekas kitas jaučia pokyčius statybų rinkoje, ekonominę rajono galią, verslumą, kai tenka derinti užsakovų norus ir galimybes. Jei  rajone ir yra netradicinių projektų, vis dėlto dominuoja (apie 90 proc.) ekonomiškas, maždaug 120-150 kv. m vieno aukšto namukas.  Ir patogiau – nėra laiptų, viskas viename aukšte, ir, žinoma, pigiau statyti. Pasak Ingos, dviejų aukštų pastato užsakovai pageidauja retai – nebent sklypas būtų mažytis, todėl dėl vietos stokos į viršų reiktų kilti. Beje, kad užsiminta apie sklypą – paprastai užsakovams nereikia daug žemės. Priešingai. Renkasi mažesnį sklypą. Aiškinama paprastai – visi užsiėmę, neturėtų laiko aplinką tvarkyti, kurios norėtųsi gražios.

Užtat užsakovai atsigriebia dėliodami erdves viduje. Kaip pasakoja Inga, jauna šeima paprastai pageidauja atskiros erdvės tėvams – su šalia miegamojo esančiu san. mazgu, atskira drabužine. Formuojama atskira erdvė vaikams – su mažu tualetu, atskiru dušu.

Naujuose namuose dominuoja naujoviško šildymo, (oras-vanduo) sistema.

Tauragiškiai stato brangesnius namus

Jurbarkiečiai nori gyventi gerai, bet juos riboja galimybės, kurios kitokios nei kaimyninėje Tauragėje. Pasak architektės Ingos, tauragiškiai dėl didesnių finansinių resursų sau leidžia daugiau – ir didesnius namus (iki 200 kv. m), plokščius stogus, ir netradicinės formos statinius – ne stačiakampius ar kvadratinius, brangią fasadų apdailą, tokią kaip skalūno akmens. Pasak pašnekovė, jaučiasi kur kas didesnis Tauragės verslumas – ten sukurta daugiau darbo vietų, žmonės daugiau uždirba ir, natūralu, gali sau leisti daugiau. Kaip to įrodymas, tarp tauragiškių užsakovų – nė vieno emigranto. Visi ten gyvenantys vietiniai – nuo ūkininko iki stomatologo.

Vis dėlto ir jurbarkiečių augančios galimybės keičia jų norus.  Pasak Ingos, per tuos aštuonerius metus įvyko pastebimų permainų rajone. Architektė džiaugiasi, kad jai užsakovų nereikia įkalbinėti rinktis didesnius langus, kaip buvo prieš 8 metus. Tada jurbarkiečiai pageidaudavo ekonomiško pastato, su paprasta apdaila, mažais langučiais, nenorėdavo vitrinų.  „Dabar kad ir kompaktiškas, ergonomiškas naujas pastatas, bet užsakovai nori ir naujoviškų medžiagų, ir didesnius langus renkasi“, – pasakojo Inga, pridurdama, kad ir pagalbinės patalpos nėra belangės – projektuojami siauri langai. Pašnekovė džiaugiasi, kad jurbarkiečių nereikia įkalbinėti, kaip kad verslo pradžioje tekdavo.

Verslo galimybės rajone menkos

Visai kitokios yra rajono verslo ir juridinių asmenų galimybės. Pasak A. Ganusausko, jei atnaujinant butus, projektuojant namus, fizinių asmenų pageidavimai daugmaž panašūs tiek Jurbarke, tiek kituose Lietuvos miestuose, tai verslo subjektų, juridinių asmenų galimybės, lyginant Jurbarką su šalies didmiesčiais, ženkliai skiriasi. Pasak Andriaus, Jurbarke verslininkai dažniausiai savo verslą įkuria ar plėtoja jau esamuose pastatuose, juos rekonstruodami, pakeisdami paskirtį ir pan.

„Turime dar daug nuo sovietmečio likusių apleistų pastatų. Smagu bent tiek, kad vis daugiau tų pastatų, vietinių verslininkų dėka, prikeliami naujam gyvenimui.  Gaila, kad Jurbarke naujus pastatus, kuriuos statosi verslas, galime suskaičiuoti ant pirštų”, – apgailestavo Andrius, pridurdamas, kad didmiesčiuose šis verslas plečiasi, statomi nauji pastatai ir kompleksai.

Daugiabučių gyvenamųjų namų rinka irgi skiriasi kardinaliai. „Jurbarke nuo nepriklausomybės atgavimo nebuvo pastatytas nė vienas naujas investuotojo daugiabutis, o didmiesčiuose gyvenamųjų namų ir butų rinka klesti“, – pasakoja A. Ganusauskas.

Kada seną griauti ir statyti naują

Pasidomėjome ir tais užsakovais, kurie pageidauja rekonstruoti seną pastatą. Pasak Ingos, dažniausiai norima pakeisti fasadą, stogą, šildymo sistemą, praplėsti pastatą, jei jis nedidelis; pristatyti antrą aukštą. Vis dėlto paaiškėja, kad rekonstruoti seną pastatą ne visada apsimoka. Pasak Ingos, ji ne iš vieno užsakovo yra girdėjusi komentarų, jei būtų žinoję, kiek kainuos rekonstrukcija, būtų tą seną namą nugriovę ir naują statę – ir laiko sąnaudos būtų mažesnės buvusios, ir mažiau kainavę. Anot Ingos, nusipirkus seną sodybą neskubama griauti. Pati architektė, jei jos patarimo klausia, kaip elgtis – griauti ar rekonstruoti – sako, kad viskas priklauso nuo rekonstrukcijos lygmens, bet ji pati yra už naują statybą. Paprastai nutinka taip, kad jauna šeima nusiperka seną sodybą, kurią pradžioje nori šiek tiek paremontuoti, bet ilgainiui tie norai išauga, nes gražiai gyventi norisi. „Natūralu. Namai mums yra vertingiausias turtas“, – sako Inga.

A. Ganusauskas apie senų namų rekonstrukcijas taip pat panašios nuomonės. Jo –medinį gyvenamąjį namą, prikėlę jį naujam šiuolaikiškam gyvenimui. Medis yra puiki statybinė ir, svarbiausia, tvari medžiaga. Medis yra gyvas organizmas, todėl jį reikia tinkamai prižiūrėti. Jei medinis namas ilgą laiką buvo apleistas, netinkamai prižiūrėtas, natūralu, kad tokio namo medinės konstrukcijos bus supuvusios. Tokiu atveju, kai didžioji dalis medinių laikančių konstrukcijų yra supuvusi ir sutrūnijusi, neverta namo rekonstruoti. Nelieka kito kelio, kaip seną namą nugriauti ir statyti naują“, – paaiškina architektas.

Architektų svajonių namai

Architektė Inga savo visiems užsakovams kartoja tą patį – namas turi būti funkcionalus – ne tik gražus, bet, svarbiausia, patogus gyventi, kurį nebūtų sunku prižiūrėti. Ką turi omeny? Kad neapdirbtas specialiomis medžiagomis medis pajuoduos, tad gali tekti kiekvieną sezoną fasadą dažyti. „Viską numatyti reikia“, – paaiškina pašnekovė.

Nutinka taip, kad patarimai neveikia, kai reikia projektuoti savo namą. Inga linksmai pasakoja apie kuriozą, nutikusį projektuojant savo sodybą. Jei ji pati visiems patarė statyti vieno aukšto, sau suprojektavo dviejų.  Paaiškina, kad antro aukšto „išsireikalavo“ sklypas – antrame aukšte atsiveria gražus vaizdas į patį Nemuną. Be to, pradžioje planavo pasistatyti kaip ir vasarnamį, tačiau galiausiai pasistatė visai šeimai gyventi. Susikurti svajonių namą nebuvo lengva. Pasak Ingos, 10-15 kartų perdarė pastato projektą.

A. Ganusauskas savo svajonių name dar negyvena – bet jį suprojektavęs ir jis jau kyla – baigiamas statyti. Šio architekto svajonių gyvenamasis namas yra netradicinės formos pastatas gamtinėje aplinkoje, susiliejantis su gamta, draugiškas aplinkai, tvarus ir funkcionalus, apželdintu stogu.

Mieliausi užsakymai – netradiciniai

Abu džiaugiasi ne tik savo svajonių namais, bet ir kiekvienu įgyvendintu netradiciniu užsakymu. Netradiciniai pastatai ne tik išsiskiria, bet ir glosto architektų širdį. Vienas iš Ingai labiausiai patinkančių jos darbų stūkso Jurbarke. Tai gražus gyvenamasis dviejų aukštų kubo formos modernus pastatas, netradicinis Jurbarkui. Pats užsakovas į architektę kreipėsi su tokia mintimi, kurią kartu išrutuliojo, daug investavo į apdailą. Kitas iš išskirtinių užsakymų – pastatas 10 metrų vitrininiais langais svetainėje ir miegamajame – vaizdu į ežerą. Dar netradicinės formos pastatas Tauragėje – įdomesnės erdvės statinys – suformuotas taip, kad patektų daugiau saulės.

Andrius savo darbų nenori išskirti. Iš kuklumo. Jo žodžiais, tobulumui ribų nėra – daug mieliau pristato įmonės darbus. Pirmiausiai išskyrė Trakų pilies sanitarinių patalpų, lankytojų centro interjero projektą. „Buvo išties smagu mūsų įmonei prisiliesti prie šio nuostabaus istorinio architektūros paveldo objekto“, – sako jis.

Andrius daug mieliau vardija, kurie iš senų ir modernių Jurbarko pastatų jam labiausiai patinka. Mieste iš istorinių pastatų jam graži Jurbarko bažnyčia, kaip miesto dominantė, Jurbarko dvaro sodybos oficinos, senoji vaistinė ir kiti istoriniai pastatai, tokie kaip pilys ir dvarai, bažnyčios. Iš modernios architektūros labiausiai jam patinka Jurbarko biblioteka. Taip pat išskirtų prekybos centrą „IKI“. Žvelgiant į Lietuvos didžiųjų prekybos centrų statybos tendencijas, matyti, kad architektūrai paliekama mažai vietos, viskas remiasi į ekonomiškumą. Tačiau šis prekybos centras būtų išimtis. Pastatui suteikta išraiškinga forma, nepagailėta investuoti ir į fasadų apdailos medžiagas, apšvietimą“, – gyrė jurbarkietis architektas.

 Beribės galimybės ir svajonės

Architektūra – brangus menas su beribėmis galimybėmis, sako architektai. Pasak Ingos, sunku nusakyti, kokios yra šiuolaikinės architektūros pasaulyje tendencijos. „Galimybės dabar yra beribės“, – paprastai sako ji. Pradedant medžiagomis, kurio gali būti įvairiausiomis – atsparios aplinkos poveikiui. Tie patys langai gali būti transformuoti į terasą. Stogai, kurie gali elektrą gaminti. Fasadai iš gryno akmens ir įvairių imitacijų. 

Pasak Andriaus, į kiekvieną pastatą, kaip į meno kūrinį, visada investuoja užsakovas. Architektūros kokybę iš daugelio priemonių, daugiausia nulemia pastato forma ir naudojamos medžiagos. „Šiuo atveju galima būtų pavartoti posakį „grožis reikalauja aukų“. Išraiškinga pastato forma, kokybiškos, ilgaamžiškos, tvarios ir estetiškos medžiagos kainuoja tikrai daug. Taigi, projektas gali būti labai geras, bet jo įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo užsakovo finansinių galimybių ir noro investuoti į kokybišką architektūrą“, – papildo Andrius.

Kai galimybės beribės, ir svajonių yra daug. Viena iš Ingos svajonių – kad gražėtų Jurbarkas. Architektei norėtųsi, kad būtų rekonstruojami Jurbarko miesto senosios dalies pastatai. Mielai pati prie to prisidėtų.

Jurbarkietis Andrius, ko gero, norėtų, kad realybe virstų jo bakalaurinis darbas – aukščiausiais balais profesūros įvertintas modernaus Jurbarko viešbučio projektas –stiklinį burinį laivą primenantis statinys. Kol kas galima pasidžiaugti jo vizualizacija, vaizdu kompiuterio ekrane. Bet ką gali žinoti – vizijos gali tapti realybe. Juo labiau šiais laikais, kai galimybės beribės.

Papildysime video.

Straipsnis  3 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pastatas, simbolizuojantis tragišką Jurbarko žydų bendruomenės likimą

Pastatas, simbolizuojantis tragišką Jurbarko žydų bendruomenės likimą  0

Senoji gaisrinė: nuo gandais apipintų statybų iki ruošiamo liūdno ateities scenarijaus

Senoji gaisrinė: nuo gandais apipintų statybų iki ruošiamo liūdno ateities scenarijaus  0

Muziejų dieną atvėrė cerkvės bokštą

Muziejų dieną atvėrė cerkvės bokštą  0

Klišių dvaro rūmai. Dabar daugiabutis

„Susivienijimo“ istorija: nuo Klišių dvaro iki braziliškos favelos  1

Kauno gatvės pastato saugoma paslaptis, vardu Marytė

Kauno gatvės pastato saugoma paslaptis, vardu Marytė  2

Brolių Kantų namai nukels į Jurbarko kepyklų aukso amžių

Brolių Kantų namai nukels į Jurbarko kepyklų aukso amžių  2

M. Dobužinskio eskizas. Jurbarko sinagogos 1933 metais

Istorija medinės sinagogos, kuri į Jurbarką traukė svečius iš viso pasaulio  4

Raudonės pilis: visuomenei įdomus ne tik rūmų, bet ir juos supančio parko likimas

Raudonės pilis: visuomenei įdomus ne tik rūmų, bet ir juos supančio parko likimas  1

Investuotojai jurbarkiečių abejones sklaidė pristatydami naujos gamyklos projektą (video)

Investuotojai jurbarkiečių abejones sklaidė pristatydami naujos gamyklos projektą (video)  5

Pilis, kuriai labiausiai pasisekė su šeimininkais

Pilis, kuriai labiausiai pasisekė su šeimininkais  0

Šiame Kauno gatvės name ir gyveno juvelyro Krelico šeima.

Vieno namo istorijos: nuo juvelyro šeimos likimo iki Jurbarko auksakalių tradicijos  2

Prieš 100 metų. Klišių gatvė ir gražiausias pirklio Rabinovičiaus namas

Prieš 100 metų. Klišių gatvė ir gražiausias pirklio Rabinovičiaus namas  3

Kiduliškio knygoje – nepaprasta dienyno, rasto pamituvio namo pastogėje, istorija

Kiduliškio knygoje – nepaprasta dienyno, rasto pamituvio namo pastogėje, istorija  0

Stakių bažnyčia – klasicistinės epochos perlas

Stakių bažnyčia – klasicistinės epochos perlas  0

"Saulės" gimnazija veikė ir šiame Jurbarko Dragūnų klubo pastate.

Naujuosius mokslo metus pasitikus – ekskursija į nepaprastą Jurbarko gimnazijos istoriją  0

Pastatai vaiduokliai saugo aludarių ir linų fabriko paslaptis

Pastatai vaiduokliai saugo aludarių ir linų fabriko paslaptis  3

Pastatas, praskleidęs uždangą į turtingą Jurbarko kino teatrų istoriją

Pastatas, praskleidęs uždangą į turtingą Jurbarko kino teatrų istoriją  9

Pristatytas techninis projektas. Naujoji autobusų stotis - su išmaniu apšvietimu, dviračių nuoma bei dviem laikrodžiais

Pristatytas techninis projektas. Naujoji autobusų stotis - su išmaniu apšvietimu, dviračių nuoma bei dviem laikrodžiais  6

Senieji gimdymo namai - tarsi paminklas rajono akušerijai ir legenda tapusiam gydytojui

Senieji gimdymo namai - tarsi paminklas rajono akušerijai ir legenda tapusiam gydytojui  7

Daugiau nei prieš 100 metų pastatytas vaistinės pastatas šiandien atrodo taip.

Senosios vaistinės istorija: nuo klestinčios Bregauskų aptiekos ir unikalių farmacijos muziejaus eksponatų  0

Gedulo ir vilties diena simboliškai pažymėta Varlaukio geležinkelio stotyje vykusioje atminimo valandoje „Laiškai ant bėgių“.

Varlaukio geležinkelio stotyje Atmintį saugos modernus muziejus  1

Buvusios ligoninės ir kareivinių pastatasir karininkų

Senieji pastatai saugo Seredžiaus karinio miestelio paslaptis  0

Pastatas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1992 metais.

Smalininkuose duris atvėrė atnaujintas kultūros centras  2

Vaikų globos namų Viešvilėje panaikinimas, vykdant vaikų globos namų reformą, tapo skauduliu šio miestelio bendruomenei. Viešviliečiai baiminasi, kad jie neliktų be jokios paskirties – stūksoti ir merdėti. Dabar atsirado reali galimybė juos įveiklinti – įkurti senelių globos namus. Į seniūniją kreipėsi VšĮ „Gerovės paslaugų centras“, kuris yra pasirengęs pastatuose įkurti savarankiško gyvenimo skyrių senoliams.

Viešvilės miestelio bendruomenė mūru stoja už buvusius vaikų namus  0

Mūsų partneriai