Laura Molčankinaitė – savanorė iš prigimties

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Prieš trejus metus Jurbarke atsirado nauja erdvė jaunimui. Kad nereikėtų bastytis gatvėmis, būriuotis kiemuose, laiptinėse ar palėpėse mūsų mieste, buvusioje vaikų bibliotekoje Kauno gatvės pradžioje buvo įkurta Atvira jaunimo erdvė (AJE).

Ji veikia prie Jurbarko švietimo centro ir yra skirta 14–29 metų jaunuoliams, kurie čia gali burtis ir turiningai leisti savo laisvalaikį, įgyvendinti idėjas arba prisidėti prie kitų idėjų įgyvendinimo, spręsti rūpimus kasdienius klausimus, jei nesiseka su draugais, tėvais, mokykloje...., diskutuoti prie puodelio arbatos. Taip pat rasti aktualiausią informaciją apie jaunimo veiklos galimybes rajone: kur gali savanoriauti, kokie vyksta renginiai, stovyklos ir t.t. Gali pasitarti dėl ateities planų. Gali tiesiog būti ir nieko neveikti, nors tai padaryti gal ir nebūtų lengva – kai aplink tiek veiklos, stalo žaidimų, sporto, muzikos įrangos ir neseniai naujai įkurta jauki virtuvėlė, kurioje galima išmokti gaminti maistą, tiesiog visa tai čia susirenkančius jaunus žmones įtraukia. Ir jie čia ateina dažnai. Ir ne tik dėl daugybės galimybių užsiimti įvairia veikla ir pabendrauti su bendraamžiais. Nuo pat šios erdvės įkūrimo jos siela, įkvėpėja ir variklis Laura Molčankinaitė – taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl jaunimas pamėgo šią vietą. Apie trejų metukų jubiliejų ir ateities planus ir kalbamės su pačia Laura. Tai trumpas, bet daug apie šią jauną ir veiklią merginą pasakantis interviu.

Iš kur esate kilusi ir kaip atsidūrėte Jurbarke? Kokius mokslus esate baigusi? 

Mano gimtinė – gražus, labai puikiai sutvarkytas Girdžių kaimas, kurį tikrai myliu. Smagu į jį sugrįžti. Girdžiuose mokiausi iki 6 klasės, 7-oje  perėjau į Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus į gimnaziją. Po to Vilniuje įgijau psichologijos bakalauro laipsnį, po jo išvykau beveik metams savanoriauti į Slovakiją. Grįžusi Kaune baigiau psichologijos magistrantūros studijas. Dabar gyvenu Jurbarke.

O į Jurbarką grįžau, nes dideli miestai netraukė, norėjosi mažesnio, arčiau namų. Ir Girdžiuose tuo metu atsirado nemažai veiklos – bendravau su kitais aktyviais bendruomenės nariais, vaikais, rengėm sporto ir kitokias šventes. Vienu žodžiu, ir provincijoje tikrai įdomu ir smagu gyventi, o veiklos tiek, kad tik spėk suktis. Visiems pomėgiams dabar jau net laiko neužtenka.

Kokie mėgstamiausi jūsų laisvalaikio užsiėmimai?

Smarkiai mėgstu žygius pėsčiomis ar dviračiais. Ne per seniausiai atrasta sporto šaka – lėkščiasvydis. Mėgstu aktyvų laisvalaikį. Kadangi turiu šunį, mėgstamiausi ilgi pasivaikščiojimai gamtoje, ypatingai smagu ištrūkti į mišką. O kitą dalį užima knygos, filmai, pakeliavimai, žinoma, buvimas ir laiko leidimas su artimais žmonėmis. Kažkada svajojau užsiimti kaniterapija (alternatyvus ir (ar) pagalbinis gydymo, reabilitacijos būdas, kai norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, naudojamas specialiai paruoštas šuo motyvacijai sustiprinti, - aut.), lankiau seminarus, bet dabar įtraukė kitokia veikla. Kartais savo auksaspalvių retriverių veislės šunį Otą atsivedu ir į AJE. Matau, kad čia susirinkusius jis veikia labai teigiamai. Gal ateityje ir dirbsiu būtent tokį darbą. Gaila, kad nebeliko laiko fotografijai. Labai mėgau ir tebemėgstu fotografuoti, daugiausia gamtą, šiaip miestus, jų detales. Ne žmones. Dabar laikas kitaip dėliojasi, jo mažiau. Dar labai mėgau jodinėti žirgais, tik pastaraisiais metais nelieka tam laiko.

Labiausiai nemėgstu viešinti asmeninių dalykų, afišuotis, esu užkulisių žmogus. Net ir fotografijose stengiuosi, kad būtų įamžinti kiti, bet ne aš pati. Kiekvieno savo žingsnio tikrai nekeliu į feisbuką – kas nori, mato ir žino, ką mes veikiame. Geriau tegul laikraštyje paskaito. Žodžiu, esu gamtos, o ne civilizacijos produktas. Meilę gamtai greičiausiai paveldėjau iš tėčio, jis mėgsta joje būti. Kiek prisimenu, visos mūsų šeimos vasaros būdavo gamtoje, laukuose, kur nėra jokių šiuolaikinių įrenginių. O kai savanoriavau Slovakijoje, įsimylėjau kalnus, kažkas magiško traukia juose.

Kaip įsitraukėt į Atviros jaunimo erdvės kūrimą?

Nuo 2011 m. dirbau projekte „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“. Aktyviai veikiau Girdžiuose, organizavau veiklas jaunimo laisvalaikio paįvairinimui. Išėjo natūraliai, kad prakalbus apie jaunimo erdvės kūrimąsi Jurbarke prisidėjau savanoriškai, o vėliau ir pradėjau dirbti.

Kokia AJE darbais labiausiai džiaugiatės? Kiek jaunimo čia dalyvauja?

Jaunimo ateina labai įvairiai, tai priklauso ir nuo oro, nuotaikos, veiklų. Vieni susirenka į vienas, kiti į kitas. Per dieną apsilanko apie 20. Pernai metų ataskaitoje suskaičiavau virš 3 500 (neskaičiuojant individualių lankytojų. Mes nė vieno neišskiriam, nė vieno neatstumiam. Kurie ateina, randa ką veikti. Nuo 14 iki 29 čia gali saugiai leisti laisvalaikį. Kai būna grupelėse, jaunimui smagiau, nes gali pabendrauti. Vieni epizodiškiau pasirodo, kiti aktyviau, bet visos čia įgyvendinamos idėjos tikrai ne mano vienos, be būrio savanorių pagalbos tiek padaryti neįmanoma nei fiziškai, nei morališkai, nei emociškai.

 O padaryta tikrai nemažai, galiu išvardyti keletą – stalo teniso ir  orientacinės varžybos, kino filmų peržiūrų vakarai pas mus ir mieste, įvairios akcijos, pvz. apsikabinimų, dalyvavimas miesto šventėse, lėkščiasvydžio varžybos, tinklinio varžybų naktis gimnazijos salėje. Ją organizavome aštuoniese. Mums padeda ir Kūno kultūros ir sporto centras, kitos organizacijos. Šiemet pradėjom bendradarbiauti su šaulių sąjunga. O ką jau kalbėti apie pačių AJE patalpų įkūrimą, gražinimą. Čia viską padarėm patys – sukūrėm stalus, fotelius, židinį, išdažėm sienas, prikarpėm visokių aplikacijų. Jie patys prisinešė iš namų nemažai atlikusių baldų, puodelių, lėkštelių. Mūsų jaunimas labai kūrybiškas, reikia tik užsukti ir apsidairyti – kiek čia visko prikurta.

 Jau turim ir naujų planų – šį savaitgalį, jei orai leis, planuojam žygį, gegužės mėnesį – kino naktį. Teikėme projektą į Jaunimo reikalų departamentą jaunimo veiklų finansavimui gauti. Viena iš jų – stovykla su Rietavo atviru jaunimo centru  Vertimų kaime. Rugpjūtį suplanuota kelionė į Vokietiją. Birželio mėnesio pabaigoje centro veikla pamažu aprimsta, nes daug kas išvažiuoja atostogauti, taip pat ir aš pati. O rudenį vėl visi grįžta kupini naujų jėgų ir idėjų.

Papasakokit apie savanorystę. Kodėl ji jus traukia?

Nuo mažens mačiau mamą, kuri aktyviai prisidėjo prie mokyklos ir kaimo bendruomenės veiklų. Studijuodama įsitraukiau į Vaikų linijos veiklą ir savanoriavau 9 metus, atsakinėdama į vaikų ir paauglių laiškus internetu. Po bakalauro išvykau savanoriauti į Slovakiją pagal Europos jaunimo savanorių programą. Ten buvo labai  įdomu – dirbau darželyje integruotoje klasėje kartu su neįgaliaisiais vaikais, o kita savanorystės dalis dalis buvo hipoterapijos centras (gydymas žirgų pagalba, - aut.). Lietuvoje tuo metu dar tik buvo kalbama apie tokius centrus, o ten jau viskas kuo puikiausiai veikė. Jie šioje srityje pažengę. Mačiau, kad tai labai gera patirtis, nes žirgai padeda, kaip ir kiti gyvūnai – delfinai ar šunys. Grįžusi skleidžiau savanorystę. Jurbarke jau ne vienerius metus organizuojame Tarptautinę savanorių dieną.

Kodėl traukia? Nes matau, kiek per savanorystę galima pamatyti, patirti, atrasti, sužinoti, pakeliauti. Nes savanorystė suteikia galimybę pažinti ir realizuoti save. Visada sakiau ir sakysiu, kad tai mainai – tu ne tik duodi, bet ir gauni. Tarptautinės savanorystės metu naudojau savo studijų metu įgytas žinias. Ir tuo pačiu daug gavau – kitos kultūros, sutikti žmonės ir pasaulio kampelių, bendravimas, naujų įgūdžių įgijimas ir t. t. Išties sunku ir išvardyti. 

Jauniems žmonės nuolatos kartoju, kad savanoriaukit, eikit, darykit, neužsisėdėkit. Moksleiviai per savanorystę, visuomeninę veiklą gali daug sužinoti apie save, suprasti, ką patiktų veikti toliau gyvenime. Dirbantieji gali dalytis turima patirtimi, kelti sau naujus iššūkius, o per tai taip pat įgyti naujų dalykų. Kodėl? Nes pati patyriau, ką reiškia būti savanore, nes tai „veža“, nes atveria naujų galimybių...

Kokias knygas labiausiai mėgstate?

Kiekviename gyvenimo etape skirtingai. Studijų metais, natūralu, kad didžioji dalis skaitomos literatūros buvo susijusios su studijuojamu dalyku. Paskutiniu metu – įvairios saviugdos knygos (Robin Sharma „Lyderis be titulo“), labai patinka P. Coelho „Alchemikas“. Bene daugiausia kartų skaityta knyga A. de Sent Egziuperi „Mažasis princas“, kiekvienąkart atrasti/suvokti nauji dalykai.

Kokius kino filmus žiūrite?

Stengiuosi žiūrėti įvairius filmus. Dažnai jaunimas parekomenduoja, ką patys jau yra matę. Arba draugai pasidalija matytų filmų įžvalgomis, tada ir pačiai pasidaro įdomu peržiūrėti. Iš ankstesnių laikų įsiminę filmai „Skafandras ir drugelis“, „Gyvenimas yra gražus“, vienas iš animacinių filmų, įsiminęs bei labai tinkamas šių dienų realybei – „Loraksas“.

Jūsų gyvenimo moto, jei tokį turite?

Jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į situaciją. Kiekvienas nutikimas, situacija, būsena gyvenime yra pamoka, o kaip mes tai priimsime, ką iš to pasiimsime – priklauso nuo mūsų pačių.

Kokia asmenybė jus labiausiai įkvepia?

Žmonės, atradę save, harmoningi. Lyderiai be titulų. Dirbantys, veikiantys, tačiau kitaip – su ugnele, spinduliuojantys iš vidaus. Nereikia toli tokių ieškoti ir nereikia įvardyti kaip garsių asmenybių. Apsidairykime, asmenybių yra ir aplink mus, tik retai kada pastebime, o sekame, dairomės toliau.

Kokių žmonių charakterių savybių nemėgstate, kokios patinka?

Nemėgstu veidmainiavimo, nenuoširdumo. Mėgstu atsakingus, sąžiningus žmones, kalbančius į akis, o ne už jų, nuolatos stengiuosi, kad ir darbe su jaunimu laikytumėmės nekalbėjimo apie žmogų jam nesant principo. Žodžio žmones. Ir labai gerbiu tuos, kurie moka išsakyti kritiką neįžeisdami, nemenkindami.

 

Projektas: Gera ir čia, Lietuvoje - Jurbarko jaunimo sėkmės istorijos

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Svarbiausias socialinio darbuotojo bruožas – nuoširdumas sau ir kitiems

Svarbiausias socialinio darbuotojo bruožas – nuoširdumas sau ir kitiems  5

Festivalio atidarymas.

Festivalio „Vaivorykštė“ atgarsiai. Vaikų ir jaunimo teatrai – vieta, kur auga asmenybės ir keičiasi likimai  0

Vakarais po akacijomis – pasisemti jaunatviškos drąsos

Vakarais po akacijomis – pasisemti jaunatviškos drąsos  0

Šimtukų verti motyvuoti ir žinantys, ko nori

Šimtukų verti motyvuoti ir žinantys, ko nori  0

#JaunimoPašnekesiai  su Simonu Goptaičiu

#JaunimoPašnekesiai su Simonu Goptaičiu  0

B. Šneiderienė – aktorystę renkasi tik tie, kurie TIKRAI sutverti tam nelengvam darbui (VIDEO)

B. Šneiderienė – aktorystę renkasi tik tie, kurie TIKRAI sutverti tam nelengvam darbui (VIDEO)  0

Pamatyti kaimą jaunuolio akimis – į biblioteką

Pamatyti kaimą jaunuolio akimis – į biblioteką  0

Jurbarko kultūros centro šokėjai skynė pergales „Jievaro tiltu 2022“ Šakiuose

Jurbarko kultūros centro šokėjai skynė pergales „Jievaro tiltu 2022“ Šakiuose  0

Jurbarko jaunimo apdovanojimų renginys „Jurbarko perlas“

Jurbarko jaunimo apdovanojimų renginys „Jurbarko perlas“  1

Literatūros klasikai atgimsta Ievos Andriukaitytės darbų parodoje

Literatūros klasikai atgimsta Ievos Andriukaitytės darbų parodoje  0

Jurbarko gimnazistės poezija įvertinta respublikiniame jaunųjų filologų konkurse

Jurbarko gimnazistės poezija įvertinta respublikiniame jaunųjų filologų konkurse  0

Jurbarko vaikų sukurtas plakatas – IBBY konkurso laureatas!

Jurbarko vaikų sukurtas plakatas – IBBY konkurso laureatas!  0

Talentingoji menininkė Liucija atidarė savo darbų parodą

Talentingoji menininkė Liucija atidarė savo darbų parodą  0

Rajono Jaunimo metų ambasadoriai (iš kairės): Simona Kulikauskaitė, kuri atstovaus Smalininkus, Miglė Šašytė – Viešvilę, rajono tarybos narė Inga Molevaitė bei Arnas Sluoksnaitis, kuris atstovaus Jurbarką. Susitikime nebuvo ambasadorės iš Eržvilko Dovilės Masiulytės.

Išrinkti Jaunimo metų ambasadoriai Jurbarkui  0

Jurbarko rajono mokinių darbai dalyvauja respublikiniame mokinių tautodailės konkurse ,,Sidabro vainikėlis“

Jurbarko rajono mokinių darbai dalyvauja respublikiniame mokinių tautodailės konkurse ,,Sidabro vainikėlis“  0

Jaunoji Vadžgirio menininkė pristatys savo tapybos kūrinius

Jaunoji Vadžgirio menininkė pristatys savo tapybos kūrinius  0

Kovo 11-oji Jurbarke. Švęsti laisvės susirinko į rekordines eitynes (NUOTRAUKOS)

Kovo 11-oji Jurbarke. Švęsti laisvės susirinko į rekordines eitynes (NUOTRAUKOS)  0

Nuo animė filmukų – iki japonų kalbos studijų universitete

Nuo animė filmukų – iki japonų kalbos studijų universitete  1

Premjera krašto muziejuje. Gimnazijos šimtmetis -  mokinių sukurtame filme (VIDEO)

Premjera krašto muziejuje. Gimnazijos šimtmetis - mokinių sukurtame filme (VIDEO)  1

„Vilkai“ (jaunesnieji skautai) davė įžodį. Skautais panorę tapti 7-8 metų vaikai turėjo prisiekti tarnauti „Dievui, Tėvynei ir artimui“ bei pagerbti Lietuvos vėliavą.

Atverti „Margą skrynią“ į Jurbarką suvažiavo Tauragės krašto skautai (VIDEO)  0

Gimnazistams – sėkmingo Jurbarko jaunimo patarimai (VIDEO)

Gimnazistams – sėkmingo Jurbarko jaunimo patarimai (VIDEO)  0

Miesto veidą jaunina užsispyrę ir atkaklūs raideriai (VIDEO)

Miesto veidą jaunina užsispyrę ir atkaklūs raideriai (VIDEO)  1

Jauna ūkininkų šeima savo laimę kuria  senelių žemėje

Jauna ūkininkų šeima savo laimę kuria senelių žemėje  0

Jurbarkietis sumanė gimtąjį kraštą atverti vilniečiams

Jurbarkietis sumanė gimtąjį kraštą atverti vilniečiams  3

Mūsų partneriai