Jaunieji miško bičiuliai tyrinėjo Viešvilės upelio vandens kokybę

Šiltą gegužės 13 dienos šeštadienį mūsų mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Atžalynas“ nariai, paraginti būrelio vadovės Vaidos Jakaitytės ir būrelio globėjos Irenos Petrošienės, Viešvilės miestelyje susitiko su Vilniaus universiteto studentų gamtininkų mokslinės draugijos nariais ir kartu pasinėrė į Viešvilės žuvitakio ir Viešvilės upelio vandenų tyrimus.

Mūsų gamtinė "ekspedicija" prasidėjo Viešvilės upelyje nuo pat  rezervato ribos. Studentai supažindino su vandens taršos įvertinimui naudojamais gamtiniais bioindikatoriais (dumbliais, dugno bestuburiais, žuvimis). Pasiskirstėme  į grupes, bridome, sėmėme dugno dumblą su vandeniu į indelius, su sieteliu žvejojom gyvius, ieškojome čia gyvenančių vandens bestuburių. Apie rastus vandenyje gyvus organizmus mums daug pasakojo studentės Kamile ir Adelė. Jos tiek daug jų pažįsta ir gali papasakoti, ką rastieji organizmai rodo. Buvo neįtikėtina, jog dumbliai į aplinkos sąlygų pokyčius reaguoja greičiausiai. Pavyzdžiui, beveik visi menturdumbliai klesti tik švariame vandenyje, o siūliniai žaliadumbliai puikiai auga užterštame. Pasak studenčių, daugelio vandenyje gyvenančių vabzdžių, pavyzdžiui, ankstyvių, lašalų, apsiuvų lervos yra labai gerai jo kokybę atspindintys bioindikatoriai, nes jos gali gyventi tik švariame, deguonies prisotintame telkinyje. Besidarbuojant radome visko! Man netgi teko savo delne laikyti lašalo, ankstyvės, apsiuvos lervas. Buvo šiek tiek nejauku, bet labai smalsu pačiupinėti švaraus vandens bioindikatorius. Upelio vaga eidami priėjome pirmąjį žuvitakį. Trumpai besiilsint prie Teklės namų ir smaguriaujant miškininkių vaišėmis,  mūsų JMB būrelio narė Teklė su tėčiu pademonstravo savo dresuotų šunų sugebėjimus. Buvo labai įdomu. Po tyrinėjimų apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad švariausias vanduo buvo prie rezervato ribos. Artėjant prie Nemuno  vandens kokybė blogėjo, nes švaraus vandens bioindikatorių pavyko aptikti vis mažiau. Po tyrimų miestelio parkelyje prie ežero studentai - mūsų šaunieji svečiai - mus vaišino gamtinėmis sąlygomis išvirtomis bulvėmis ir pagamintais šaltibarščiais. Bevalgant juos, įdomiais pasakojimais apie mišką, gamtą, Lietuvos Gamtos fondo veiklą bei nuostabias pamokas gamtoje dalinosi Julija Petrošiūtė. Diena prabėgo labai greitai. Mūsų neįveikė nei karštis, nei nuovargis, todėl, kad nebuvo kada nuobodžiauti. Labai norėtųsi, kad tokie gamtos tyrinėjimai pasikartotų! Dėkojame būrelio vadovei Vaidai Jakaitytei, miškininkei Irenai Petrošienei, kurios nuolat skatina pažinti mus supančią gamtą.

Projektas: Gera ir čia, Lietuvoje - Jurbarko jaunimo sėkmės istorijos