Pastatas, kuris pagaliau išsilaisvino iš Raudonės pilies šešėlio

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Šio pastato istorija primena pasaką apie dvi seseris – vyresnioji garsėjo grožiu ir protu, nustelbdama jaunėlę, nors ši, pasirodo, vyresnėlei seseriai nei grožiu, nei protu nenusileido – tiesiog buvo tylesnė ir kuklesnė. Panašiai galima kalbėti ir apie du Raudonės pastatus: Raudonės pilį ir Raudonės malūną. Būtent pastarajam iki šiol buvo lemta tyliai stūksoti didingosios Raudonės pilies šešėlyje. Tačiau paaiškėjo, kad malūnas savo istorija, spalvingais šeimininkais, unikalia grūdų malimo įranga ir įdomiomis istorijomis niekuo nenusileidžia piliai. Raudonės malūnas – tikras atradimas, už kurį reikia dėkoti raudoniškiui Stasiui Balsevičiui, Raudonės malūno prižiūrėtojui. Jo dėka, pritarus malūno šeimininkams, šis miestelio statinys atsivėrė Raudonės miestelio lankytojams visu grožiu.

 

Stasys visą vasarą kvietė į ekskursijas, kuriose ir po malūną vedžiojo, ir apie pastato istoriją, atradimus, kuriuos patiria malūno lankytojai, pasakojo. Vyras atskleidžia ir įdomių atsitikimų bei faktų, pavyzdžiui, kad vietiniams šis statinys laikrodį atstodavo, o veikiant malūnui šalia esantis tvenkinys visą žiemą neužšaldavo. Apie grūdų malimo mechanizmus bei malimo procesą Stasys pasakoja taip išsamiai tarsi pats būtų malūnininkas ar malūnininko sūnus. Jį patį toks palyginimas pralinksmina. Paaiškina, kad yra tiesiog „užkietėjęs raudoniškis“, Raudonėje netgi gimęs, nes tuo metu čia buvę gimdymo namai. Jis čia nuolat sukosi, atvažiuodavo grūdų malti, tad malūnininkais jau pažįstami. Viską, ką pats matęs ar girdėjęs – išlikę atmintyje, tad viską ir pasakojantis į Raudonės pilį atvykstantiems turistams. Šio vietinio entuziasto iniciatyva Raudonėje siūloma nauja pramoga – turistai kviečiami aplankyti įdomų pastatą, nors ir kiek jaunesnį už Raudonės pilį, bet su unikaliais autentiškais prieškariniais malūno įrengimais. Taigi lankytojai, prieš užsukdami į Raudonės pilį, pirmiausiai susipažįsta su malūnu. Jiems čia patinka – Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas džiaugiasi, kad pavyko malūno savininkus įkalbinti leisti atverti malūną Raudonės lankytojams minimaliomis priemonėmis, t. y. sutvarkius patalpas. Džiaugiasi, kad ir senas pastatas atgaivintas, ir turistai Raudonės miestelyje dabar ilgiau užsibūna – vien pilies bokšto neužtenka.

 

Ar žinote, kad ...

 

Apie Raudonės malūną

 

Malūnas kartu su parku priklauso Raudonės rezidencinės pilies kompleksui. Kultūros paveldo departamento duomenimis, malūno projekto autorius architektas Štegemanas, statytoja Sofija fon Pirch-Kaisarova, pastatą malūnui pritaikė Juozas de Faria e Kastro, įrengė vokiečių firma „Gebr. Seck–Dresden“. Pastatytas XIX a. II p. kaip oficina su ūkinės paskirties patalpomis, 1924 m. pritaikytas malūnui, 1938-1939 m. papildytas malūno įranga. Dar 1923 m. tame pačiame pastate buvo įrengta milo vėlykla, bravoras, vėliau – lentpjūvė, 1936 m. malūnas remontuotas – sutvarkytas stogas, įdėtos medinės grindys.

Įvertinta pinigais

Vykdant žemės reformą, Juozui de Faria e Kastro prie leistinos žemės normos (80 ha) buvo papildomai paskirta ir 8,17 ha teritorija aplink pilį ir malūną, pavadinta pramonės įmonės sklypu. Tame sklype buvo pilis, malūnas-bravoras, pieninė. Dalį sklypo – 1,17 ha – užėmė miškas (spėjama, parkas). Sklypo dalyje buvo vaismedžiai, 1930 m. įkainoti 2249 litų. Malūnas-bravoras (42.5 m ilgio, 22,5 m pločio ir 5,1 m aukščio), dengtas skarda, plytinis, įvertintas 50 tūkst. litų (tik pastatas). Jame buvusios dvejos girnos su transmisijomis ir įtaisymais – 6 tūkst. litų; keturios poros valcų – 94 tūkst. Lt; garo lokomobilis su dinamo mašina (elektros srovė buvo tiekiama piliai) įvertintas 12 tūkst Lt; spirito varykla su visais įrenginiais ir įtaisymais – 30 tūkst. Lt. 1932 m. atlikus perkainavimą, pilis įkainota 500 tūkst. Lt. Kadangi malūną savininkas dar buvo įkeitęs Zizeliui Gordonui ir Joseliui Blochui už 100 tūkst. Lt (arba 10 tūkst. JAV dolerių), pastarieji norėjo perimti ir visą pramonės įmonės sklypą su pilimi. 1934 m. spalio 15 d. varžytynes laikant neįvykusiomis ir visuomenei išreiškus susirūpinimą pilies likimu, 1936 m malūną kartu su pilimi už skolas perėmė Lietuvos bankas. 1939 m rugsėjo 28 d. Lietuvos banko valdyba pranešė Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Lietuvos kultūros paminklų konservatoriui, jog „pilies ir malūno skardos stogą tvarko ir dažo raudonais suriko dažais“. Tačiau sutvarkytas ir nudažytas stogas karo metu nukentėjo nuo skeveldrų.

Sprendžiant iš išorės, atrodo, kad centrinės pastato dalies pastogė nesiderina prie visos pastato architektūros. Centrinės dalies stogas, matyt, turėjo būti lygus, be antstato. Pastarasis galbūt įrengtas talpinant malūno įrenginius 1924 metais.

 

Apie Raudonės pilį

Statytojas Krišpinas Kiršenšteinas, manoma, kad pilies projektą parengė iš Olandijos kilęs fortifikacijų specialistas Petras Nonhartas, XIX a. vid. rekonstrukcijos autorius architektas Cezaris Laurynas Anikinis (1787-1861), nuo 1861 m. pilis rekonstruota pagal Oldenburgo princo rūmų architekto Štegemano parengtą projektą, 1959-1968 m. pilies P korpusas ir didysis bokštas atstatyti pagal architektų Stefanijos Čerškutės (1930-2008) ir Vytauto Jurkšto (1930-1984) projektą.

Amžius. Pastatyta XVI a. pab., rekonstruota XVII a. II p. pastatant R korpusą, remontuota-rekonstruota XVIII a. II p., atstatant sugriuvusią P korpuso dalį, nugriaunant pilies V sieną su vartais, remontuota 1810-1822 m., perstatyta 1856-1877 m., suteikiant pastatui neogotikos bruožų, 1944 m. vokiečių susprogdintas didysis bokštas, kuris virsdamas sugriovė dalį P korpuso, 1959-1968 m. pilis restauruota ir

pritaikyta mokyklai, 2004-2005 m. renovuota.

 

Panaudota Kultūros paveldo departamento info; medžiaga iš knygos „Raudonė“ 2002 m.

Visą straipsnį rasite naujame "Mūsų laikas"  numeryje.

 

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kaimelio dvarui – meilė iš pirmo žvilgsnio (nuotraukos)

Kaimelio dvarui – meilė iš pirmo žvilgsnio (nuotraukos)  0

Mokiniai su mokytojais prie mokyklos. Veliuona, 1920–1940

Veliuonos mokykla – keturi su puse šimtmečio istorijos  0

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar  3

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną  0

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais  0

Jurbarko autobusų stotis XX a. septintajame dešimtmetyje.

Trumpa senosios Jurbarko autobusų stoties istorija  3

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke  0

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui  – bažnyčia

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui – bažnyčia  2

Jurbarkas pagaliau sulaukė naujos, modernios autobusų stoties, tapsiančios nesulyginamai išvaizdesne miesto „vizitine kortele“, negu pajuoką kėlusi senoji dispečerinė. Naujosios stoties projektą aukštai įvertino Lietuvos savivaldybių architektai, tačiau pati jos statyba neapsiėjo be trukdžių, o statybos kaina, finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis, per pusantrų metų laikotarpį padidėjo beveik ketvirtadaliu.

Autobusų stotis. Graži ir beveik ketvirtadaliu brangesnė nei planuota  0

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė  0

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia  0

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių  0

Lietuvių kareiviai Vievyje 1920 m.

Jurbarkiečiai į 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai atsakė pirkdami ginklus  0

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)  0

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke  0

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Tam, kad naujojoje mokykloje būtų galima pradėti mokyti ir mokytis, turėjo daug padirbėti mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai. Aplinkos tvarkymas vyko pertraukų, pamokų metu, net savaitgaliais.

Naujamiesčio progimnazija. Pusė amžiaus istorijos vėjuose  0

Štai kaip atrodo istoriniame Smalininkų centre, Stoties gatvėje, prieš daugiau nei 100 metų pastatytas namas, skirtas evangelikų liuteronų „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos veiklai. Beje, ši draugija buvo Lietuvos katalikų blaivybės draugijos (M.  Valančiaus) atitikmuo.

Pastatytas kilniai misijai, arba buvę blaivybės draugijos namai Smalininkuose  0

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai  0

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje  1

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik  0

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)  0

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)  1

Mūsų partneriai