Ugniagesių tarnybos skauduliai – technika ir budintieji

vpgt.lt nuotr: Kai tarnybai pinigų ir taip striuka, ugniagesiams 2012 metais dažniausiai teko gesinti degančią žolę ir pievas, ką dažniausiai padega patys savininkai.

Vis dar sunkmetį išgyvenantiems rajono ugniagesiams gelbėtojams praėjusiais metais dažniausiai teko gesinti degančią žolę ir pievas. Jurbarko rajono priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai sunkmetis nesibaigia. Trūksta pinigų ne tik pasenusiai technikai atnaujinti, bet ir užtikrinti, kad tarnyba gerai funkcionuotų. Tuo rajono politikams pasiguodė Jurbarko rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Stasys Pocius, rajono tarybos nariams pristatydamas tarnybos veiklos ataskaitą 2012 metais.

„Kad tarnyba gerai funkcionuotų, trūksta pinigėlių“, - sakė jis, turėdamas omeny, kad negali užtikrinti nuolatinio dviejų ugniagesių budėjimo - į gaisrus turi važiuoti du, o ne vienas ugniagesys. Dėl to sunkiau gesinti gaisrus ir vykdyti pirminius gelbėjimo darbus. Tarnybos veiklos ataskaitoje rašoma, kad trūkstant lėšų viršvalandžių apmokėjimui, neįmanoma užtikrinti dviejų ugniagesių pastovaus budėjimo komandoje, kadangi darbuotojams turi būti suteikiamos papildomos laisvos dienos.

Vis dėlto, atsižvelgiant į esamą situaciją, stengiamasi, kad rajono ugniagesių komandose pagal galimybes budėtų po du žmones visą parą. Palyginus su 2011 metais, 2012 metais žymiai sumažėjo dienų skaičius, kai komandoje budėjo tik po vieną ugniagesį. Palyginimui, Smalininkų ugniagesių komandoje budėjo tik po vieną ugniagesį 168 dienas, o 2012 metais tokių dienų tebuvo 52. Vis dėlto, pasak S.Pociaus, šių metų rodikliai bus prastesni.

Anot tarnybos viršininko, reikėtų atnaujinti ir susidėvėjusią techniką, bet to padaryti taip pat negali, nes naujos priešgaisrinės technikos įsigijimui neskiriama lėšų.

Įdomi rajono statistika:

• Jurbarko rajono priešgaisrinei tarnybai patvirtinti 48 etatai. Iš jų47 etatai išlaikomi iš savivaldybei skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir 1 etatas – iš savivaldybės biudžeto.

• Seniūnijų trejetukas pagal gaisrų skaičių 2012 metais atrodytų taip: pirmoje vietoje – Jurbarko miesto (39 gaisrai), antroje – Eržvilko (18), o trečioje – Jurbarkų (13) seniūnijos. Mažiausias gaisrų tais metais kilo Girdžių ir Seredžiaus seniūnijose (po vieną), Juodaičių ir Veliuonos (po du). Iš viso 2012 metais rajone kilo 145 gaisrai.

• 2012 metais ugniagesiams dažniausiai teko gesinti degančią žolę, pievas ir tik tuomet gyvenamuosius pastatus (trečioje vietoje pagal dažnumą).

• Ugniagesiams gelbėtojams daugiausiai gelbėjimo darbų teko atlikti vėlgi Jurbarko mieste (41), o mažiausiai – Seredžiaus (2).Iš viso gelbėjimo darbų 2012 metais 112. Ugniagesiams gelbėtojams dažniausiai tenka teikti techninę pagalbą ne autoįvykyje bei padėti spec. tarnyboms.

• Daugiausiai rajone ugniagesių pagalbos prireikia, daugiausiai gaisrų kyla kovo ir balandžio mėnesiais – tai rodo paskutinių penkerių metų gaisrų apžvalga.

• Trejetukas priežasčių, dėl kurių 2012 metais daugiausiai kilo gaisrų, būtų: 1. neatsargus rūkymas lovoje, 2. neatsargus elgesys su ugnimi, 3. tyčiniai padegimai bei netvarkinga elektros įranga.

• 2012 m. Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos ūkinei veiklai vykdyti valstybės perduotų savivaldybėms lėšų buvo gauta apie 890 tūkst. Lt, kurių didžioji dalis panaudota darbo užmokesčiui – per 615 tūkst. Lt., o mažiausiai – kvalifikacijos kėlimui: apie 1.2 tūkst. Lt. Jurbarko rajono PGT iš rajono savivaldybės biudžeto skirta per 25 tūkst. Lt. Technikos Nuoma