Svajonės pildosi – jurbarkiečiai atranda Australiją

Turbūt visi esate girdėję posakį – svajok ir viskas išsipildys. Kad ir kaip tai kartais atrodytų keista, vis tik jos pildosi. Kažkada vos pamačius kelionių kainas į Australiją, svajonės ištirpdavo greitai ir ilgam, bet, matyt, likimas visada atranda tuos kelius, kurių trokštame patys. Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos geografijos mokytojai Ovidijai Unčiurienei kelionė į tolimąją Australiją prasidėjo, kai dukra Karolina prieš keletą metų nusprendė ten mokytis ir nebegrįžti gimtinėn. Pasimokiusi ir radusi darbą ji palengva įsitvirtino šioje tolimoje šalyje. Mamai, geografijos mokytojai, teko susitaikyti su tokiu sprendimu, ir priimti tai, kaip savotišką iššūkį, įnešusį galimybę papildyti patyrimų ir žinių bagažą – pačiai nukeliauti į Australiją, įveikiant 30 valandų užtrukusį skrydį. Tad dalinamės jurbarkietės užrašytais patirtais įspūdžiais ir pastebėjimais apie šią egzotišką šalį, beje, pavergusią ne tik šios pašnekovės širdį. Tenka vis dažniau išgirsti, kad jurbarkiečiai pamilsta Australiją nukeliavę aplankyti ten gyvenančių atžalų ar giminaičių.

„Australija. Tikrai nėra žmogaus, kuris nebūtų apie ją girdėjęs. Tačiau pamatyti ją savomis akimis yra visai kas kita. Na, argi Lietuvoje ar kitur Europoje eini ir aikčioji – va, pasižiūrėk pušis, beržas. Juk nedarom taip. O ten viskas atvirkščiai. Medžiai ir gyvūnai matyti tik per televizorių, kai kurios gėlės – tik ant palangių namuose arba botanikos soduose. O čia eini ir viskas šalia – įvairiausių rūšių eukaliptai, banksijos, bromelijos, gausybė nematytų paukščių.Natūralioje gamtoje lakstančių kengūrų aptikome nedideliame pusiasalyje Jarvis Bay kaimelio apylinkėse ir nacionaliniame parke. Pasirodo, kaimynystėje gyvena žmonės, kurie žiemą kengūras šeria. Nors žiema čia kitokia – dieną +15–20, naktį 5–6 laipsniai šilumos, bet vis tiek tai žiema. Pavaišinti kengūras duonos gabalėliu nesusilaikėme. Juk nuostabu, kai gali pašerti kengūrą. Jaučiausi lyg Lietuvoje laukinį briedį būčiau šėrusi. Jarvis Bay nacionaliniame parke aptikome paplūdimių su baltutėliu smėliu ir mėlyna jūra, kurioje teko laimė pamatyti ir laisvai bangose nardančius delfinus. Pasisekė ir išplaukus į jūrą stebėti banginių. Buvo tas metas, kai atsivesti jauniklių banginiai plaukia į šiaurę, link šiltesnių vandenų. Ne kartą jie iškilo virš vandens įkvėpti oro ir pliaukštelėti uodega. Vienas iš jų net keletą kartų aukštai iššoko iš vandens, darydamas salto, lyg žaisdamas su mumis“, – pasakoja geografijos mokytoja Ovidija Unčiurienė, atviraudama, kad šioje šalyje ją stebino ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Jų tolerancija ir pagarba kitaip apsirengusiam ir atrodančiam. 

Daugiau apie mokytojos patirtus įspūdžius skaitykite rugsėjo 6 d. „Mūsų laike“