Statybiniam laužui ne vieta miške

Birželio 11-ąją „Mūsų laiko“ redakcijoje apsilankęs skaitytojas, kone kasdien bėgiojantis miške nuo Jurbarko karjero link Smalininkų, pasidalino pamatytu jį papiktinusiu vaizdu – ant miško paklotės išverstomis statybinėmis atliekomis. „Dar vakar supilto „gruzo“ nebuvo, o šiandien yra“, – sakė vyras, rodydamas nuotraukas.

Informaciją paviešinus „Mūsų laiko“ feisbuko paskyroje, kone visi komentatoriai smerkė šiukšlintojus. Kai kas teigė, kad tokių vaizdų miške gali daugėti, nes pakilo statybinio laužo priėmimo kainos. Pasidomėjome, ar tikrai taip yra, kokios baudos už tokį šiukšlinimą gresia ir kaip elgtis pilietiškam gyventojui, pastebėjus išverstas atliekas.

Beje, ši istorija baigėsi lyg ir laimingai – po maždaug 10 dienų tas pats skaitytojas atsiuntė nuotraukas, iš kurių matyti, kad statybinio laužo miške nebeliko.

Pažymėti atliekas

Aplinkos apsaugos departamento specialistai teigia, kad gyventojai, radę paliktas atliekas, gali pasinaudoti interaktyviuoju žemėlapiu tvarkaulietuva.lt ir jas ten pažymėti. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai išnagrinės pranešimą ir pasirūpins, kad žala būtų pašalinta. Naudodamiesi žemėlapiu, gyventojai gali stebėti pažymėtų vietų tvarkymo eigą – matyti pranešimo statusą ir peržiūrėti, kaip vieta atrodo po sutvarkymo.

Jei atliekamas pažeidimas pastebimas realiu laiku, gyventojai turėtų kuo skubiau skambinti tel. 112 ar pranešti el. paštu info@aad.am.lt. Prašoma nurodyti tikslią vietą (koordinates), pasidalinti užfiksuota vaizdo medžiaga (automobilio numerius, asmens veidą, ir kt. identifikavimo detales). 

Baudos ir žala aplinkai

Už atliekų išmetimą miške ar kitoje tam neskirtoje vietoje asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį „Aplinkos teršimas atliekomis“. Baudos dydis priklauso nuo atliekų rūšies, jų kiekio, pavojingumo, pažeidimo padarymo vietos ir kitų tyrimo metu nustatytų aplinkybių iš gali siekti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų fiziniams asmenims. Juridiniams asmenims baudos kur kas dar didesnės nei paprastiems gyventojams – iki 6 tūkst. Eur. Skiriant nuobaudą vertinama, ar atliekos yra nepavojingos ar pavojingos, koks jų tūris, ar pažeidimas padarytas pirmą kartą, ar pakartotinai, taip pat, ar dėl pažeidimo buvo padaryta žala aplinkai.

Be administracinės baudos, pažeidėjui gali būti taikoma pareiga surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti neteisėtai išmestas atliekas. Nustačius aplinkai padarytą žalą, ji apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis metodikomis, įvertinant atliekų rūšį, kiekį, užterštos teritorijos pobūdį bei kitus reikšmingus veiksnius. Tokiu atveju pažeidėjas privalo atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Praktikoje statybinio laužo, betono, plytų, medienos ar kitų statybinių atliekų išvertimas miške dažniausiai kvalifikuojamas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį, o pažeidėjui tenka ne tik administracinė atsakomybė, bet ir visos atliekų surinkimo bei išvežimo išlaidos.

Jei šiukšlintojas nenustatomas

Jeigu atliekas išmetęs asmuo nenustatomas, administracinės atsakomybės nėra kam taikyti. Tokiais atvejais atliekos laikomos bešeimininkėmis, o jų sutvarkymu turi pasirūpinti žemės sklypo savininkas arba valdytojas, kurio teritorijoje jos buvo rastos. 

Jurbarko rajone, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pasitaiko atvejų, kai miškuose ar kitose gamtinėse teritorijose neteisėtai išmetamos statybinės, buitinės ir kitos atliekos. 2025 m. buvo gauti keli pranešimai dėl Jurbarko rajone paliktų atliekų, atsakingi asmenys nebuvo nustatyti. 2026 m. pranešimų negauta. 

Nemokama norma – 50 kg per metus

„Statybines atliekas, kaip ir baldus, autoplastikus, padangas, pavojingąsias bei kitas atliekas, kurių negalima šalinti komunalinių atliekų konteineriuose, Jurbarko rajono gyventojai gali ir privalo pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Statybininkų g. 4E, Jurbarke.

Skirtingų rūšių atliekoms yra nustatytos skirtingos nemokamo priėmimo normos bei įkainiai už didesnį pristatytą kiekį, priklausomai nuo to, kaip ir kur atliekos tvarkomos toliau“, - „Mūsų laikui“ paaiškina UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Vilmantė Krištopaitienė. Ji pabrėžia, kad būtent statybinėms atliekoms yra nustatyta nemokama norma 50 kg namų ūkiui per metus. „DASA aikštelėje priimamos keturių rūšių statybinės atliekos (betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, arba jūsų vadinamas gruzas, izoliacinės medžiagos, gipso izoliacinės medžiagos bei asbesto turinčios atliekos). Gyventojai kiekvienos rūšies gali pristatyti po 50 kg“, – sako ji.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys įkainiai ir normos buvo patvirtinti 2021 metais ir iki šiol jie nesikeitė. Informacija skelbiama centro interneto svetainėje: www.uabtratc.lt/atlieku-priemimo-ikainiai-dasa/

Pasak V. Krištopaitienės, kaip turi būti tvarkomos atliekos, reglamentuoja savivaldybės Atliekų tvarkymo taisyklės. Nesilaikantys  šių taisyklių  asmenys gali būti baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

„Atliekų išvežimas į mišką tikrai nėra tinkamas atliekų tvarkymo būdas. Lieka tik apgailestauti, kad žmonės vis dar taip pasielgia. Tačiau ar po tokio poelgio jie gerai jaučiasi, ir ar jų sąžinė yra rami – reikia klausti pačių gyventojų“, –  sako pašnekovė.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas laikraštyje „Mūsų laikas“ (2026-06-19 Nr. 24 (1590)).