Pirmasis Lietuvos pirmininkavimas ES – mūsų valstybingumo įtvirtinimas

Pirmadienį prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai. Jis truks neilgai, tik šešis mėnesius. Tačiau pasiruošimas jam užtruko gerokai ilgiau... Bet ne apie pasirengimą pirmininkavimui ketinu rašyti. Mintimis grįžtu į tą laiką, kai apie Lietuvos narystę ES dar tik svajojome kaip apie labai tolimą ir sunkiai įžiūrimą perspektyvą. Ji atrodė tokia nereali kaip koks miražas dykumoje.

...Tuos prisiminimus sukėlė penktadienį vykęs mano interviu BBC radijo laidai rusų kalba. Šio radijo žurnalistas mane klausinėjo apie Lietuvos pirmininkavimo prioritetus. Daug kalbėjome apie Europos Sąjungos Rytų partnerystės politiką, mūsų lūkesčius. Apie Ukrainą, Gruziją, Baltarusiją. Ir nori-nenori padėtį tose šalyse tenka lyginti, gretinti su Lietuva, mūsų gyvenimu, viltimis ir realybe.

Mano nuomone, pirmasis istorijoje Lietuvos pirmininkavimas ES – tai absoliučiai kitos, kokybiškai naujos Lietuvos padėties pasaulyje, mūsų valstybingumo įtvirtinimo įrodymas. Taip dar nėra buvę, kad Lietuvos ministrai pirmininkautų VISŲ ES valstybių ministrų posėdžiams, kad jų kaip pirmininkaujančios šalies atstovų nuomonės būtų klausoma ir į ją atsižvelgiama. Lietuva atstovaus visoms 28 ES valstybėms narėms, kalbantis su trečiosiomis šalimis ir su tarptautinėmis organizacijomis, su kitomis ES institucijomis – Europos Komisija ir Europos Parlamentu. Niekada dar Lietuva nebuvo tokia matoma, girdima ir įtakinga.


BBC radijui sakiau ir kita: tapusi nepriklausoma, atkūrusi savo valstybingumą Lietuva tapo globalia žaidėja, žaidėja globaliajame pasaulyje. Tačiau globalizacijos sąlygomis jai vienai sužaisti taip, kad būtų apsaugoti ir realizuoti nacionaliniai interesai, yra neįmanoma. Todėl ES „skėtis“, solidarumo principas, kuriuo pagrįsta ES, kitų panašaus dydžio ar didesnių Europos valstybių petys šalia ir parama yra tai, ko Lietuvai labiausiai reikėjo ir ką ji dabar turi. Pasakiau kai ką ir apie Islandiją. Ši mums draugiška tauta keičia kryptį, stabdo derybas su ES dėl narystės, tačiau mano supratimu tai yra klaida. Tokios mažos valstybės globaliame pasaulyje neišgyvens. Islandija yra nepriklausoma gerokai seniau nei Lietuva, tačiau ir šiandien jos valiuta pasaulyje nekonvertuojama, o bet koks didesnis pasaulio rinkose kilęs vėjas grasina ne tik valstybės stogą nunešti, bet visą jų namelį sugriauti. Saloje žemes supirkinėja kinai, tai – masinis reiškinys, keliantis nerimo ne tik islandams, bet ir jų kaimynams. Žinoma, Islandijos likimas – pačių islandų reikalas, jų atsakomybė, turime gerbti jų valią, bet jei tai vyktų Lietuvoje – muščiau pavojaus varpą, neabejotinai.

Neištvėriau nepasakiusi per radiją ir to, kad didžiuojuosi savo Tauta, kuri prieš devynerius metus pasakė „taip“ mūsų valstybės narystei Europos Sąjungoje. Esu rami, kad Lietuva yra gerame, teisingame kelyje. Lietuvos Nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimas, kuriame teko dalyvauti betarpiškai, vėliau – siekis pradėti derybas su ES dėl Lietuvos narystės, pareikalavęs milžiniškų pastangų, politinės valios, kalbant apie save – ir mano asmeninės aukos, vėliau – derybos, priėmimas į NATO ir ES, devyneri metai abiejuose aljansuose – viskas yra tik į gera.

Tiesa, negaliu nepasakyti ir to, kad ES nėra tobula. Europos Sąjunga – auganti, besikeičianti, tai – gyvas organizmas. Kaip praėjusią savaitę pareiškė Lietuvos katalikų vyskupai, ne BVP augimas yra svarbiausias dalykas, ne jis yra tvirčiausias ES pamatas. ES pamatas, kuris neleidžia išjudinti visos konstrukcijos, yra vertybės, krikščioniškosios Europos šaknys. Būtent jos, tos vertybės – pagarba žmogui, jo orumui, žmogaus gyvybei ir kt. – laiko mus, europiečius kartu. Prabėgantys metai būna sunkesni ar lengvesni, kriziniai ar labai sėkmingi, tačiau suvokimas, kad globaliame pasaulyje, konkurencinėje kovoje galime išgyventi tik surėmę pečius, veikdami išvien, ne tik daro mus stipresnius, bet iš tiesų ir neįveikiamus.

Su pirmuoju Lietuvos pirmininkavimu ES, kuris jau prasidėjo, sveikinu Jus visus!