Aplinkosaugininkai primena, kokių taisyklių reikia laikytis spanguoliaujant

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena – prieš vykstant į mišką ar pelkę svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nepatenka į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją ir ar joje nėra kitų ribojimų lankytis, ar rinkti spanguoles. Rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles draudžiama, išskyrus nustatytas išimtis. Nesaugomose teritorijose uogavimo sezono data teisės aktuose nenustatyta, todėl spanguoliauti galima tik laikantis konkrečioje vietovėje nustatytų reikalavimų. Šie ribojimai taikomi siekiant apsaugoti jautrias gamtines teritorijas, jose esančias buveines, augaliją ir gyvūniją. 

Spanguolės auga pelkiniame arba durpiniame, „rūgščiame“ dirvožemyje. Taigi, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Dalis jų patenka į valstybinių gamtinių rezervatų teritorijas, kuriose saugomos vertingos buveinės, retos augalų ir gyvūnų rūšys. 

Ką reikia žinoti atvykus į mišką uogauti?  

• Uogauti galima visose teritorijose, išskyrus rezervatus ir saugomas teritorijas, kurios apibrėžtos Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų. Išimtys taikomos kai kuriuose rezervatuose tam tikrais laikotarpiais ir tik vietos gyventojams. Susiruošus spanguoliauti, rekomenduojame kreiptis į Saugomų teritorijų direkcijas dėl konkrečių teritorijų lankymo taisyklių.  

• Uogaujant (ir grybaujant), renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų: nenaudoti „šukų“ uogų rinkimui, laužyti, rauti ir kitaip niokoti uogienojus. Draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžių ar krūmų šakas ir kamienus.

• Grybautojai ir uogautojai raginami mišką palikti švarų, o radus kitų paliktas šiukšles – jas surinkti ir pagal galimybes išmetamas šiukšles rūšiuoti.  

• Būna atvejų, kai dėl padidėjusio miško gaisrų pavojaus, miško kirtimų ar kitų priežasčių patekti į miškus yra uždrausta arba laikinai neleidžiama, todėl svarbu sekti informaciją ir atsižvelgti į taisykles.  

• Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti automobilius rekomenduojama tik tam skirtose transporto priemonių parkavimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.  

Uogavimas Dzūkijoje 

Žuvinto gamtiniame rezervate nustatytuose plotuose leidžiama uogauti (spanguoliauti) rugsėjo 13–14 d. vietos gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaimuose ar viensėdžiuose, besiribojančiuose su gamtiniu rezervatu ir turintiems su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Uogauti galima šviesiuoju paros metu (iki 17 valandos).  

Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate uogavimo ir grybavimo tikslais lankytis leidžiama nuo rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 30 d. tik šviesiuoju paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus) tik vietos gyventojams, kurie deklaravo gyvenamąją vietą kaimuose ir viensėdžiuose, besiribojančiuose su rezervatu (Paramėlis, Katra, Krokšlys (Šumas), Lynežeris, Marcinkonys, Musteika), ir turintiems su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Uogauti ir grybauti leidžiama tik šviesiuoju paros metu, t. y. praėjus valandai po saulės patekėjimo ir likus valandai iki saulės laidos.  

Gyventojai raginami laikytis uogavimo taisyklių ir pagal nustatytą tvarką pateikti asmens dokumentus pareigūnams ir rezervatų reindžeriams.  

Atsakomybė  

• Už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–110 eurų bauda.  

• Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–700 eurų bauda.  

• Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80–700 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1 000 eurų bauda.  

• Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1 000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1 500 eurų bauda.  

  Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.  

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.  

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.